Apie jas kalbamės su Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu doc. dr. Ainiumi Lašu.
– Kažkada Lietuvoje visi veržėsi studijuoti socialinius mokslus. O kaip yra dabar?
– Iš tiesų studijų mados šiek tiek kinta ir socialiniai mokslai sulaukia santykinai mažiau dėmesio. Vis dėlto ekonomika, komunikacija, politikos mokslai ir ypač psichologija išlaiko savo patrauklumą tarp abiturientų. Dabar populiarios ir įvairios kūrybinių industrijų atmainos, kuriose telpa ir kai kurių socialinių mokslų sritys, bet aš jas vertinu skeptiškai.
– Kodėl? Manote, kad kūrybiškumas praranda aktualumą?
– Anaiptol. Kūrybiškumas yra labai svarbus, bet kūrybinės industrijos ir jų variacijos yra tiesiog gundančiai skambanti abstraktybė. Ten, kaip aš mėgstu sakyti, galima sutalpinti dešimt dramblių ir dar liks pilna tuščios vietos. Ar jūs žinote, kiek skirtingų studijų sričių telpa po šiuo pavadinimu?
Mano žiniomis, mažiausiai devynios, ir jos varijuoja nuo informacinių technologijų iki muzikos ar architektūros. Aš matau prasmę studijuoti informacines technologijas, muziką, architektūrą, komunikaciją, bet viską kartu – beprasmiška.
– Bet šiais laikais tiek daug kalbama apie tarpdiscipliniškumo svarbą. Atrodo, ir pats tai gana dažnai kartojate...
– Taip, tarpdiscipliniškumas yra viena iš mano stipriųjų vietų, bet jį suvokiu siauriau ir konkrečiau. Noriu, kad mūsų studijų programų absolventai išeitų su labai konkrečiomis analitinėmis-technologinėmis kompetencijomis, kurias būtų galima taikyti ne tik vienoje srityje.
Pavyzdžiui, siekiu, kad muzikantai mokėtų programuoti, kad sociologai būtų stiprūs duomenų analitikai, kad lingvistai išmanytų socialinių tinklų analitiką, o viešojo administravimo absolventai gebėtų taikyti tokius analitinius metodus kaip sąnaudų ir naudos analizę. Su tokia pridėtine verte jie tampa universalesni ir patrauklesni darbo rinkoje.
– Bet jei kalbame apie dabartinius darbo rinkos poreikius, beveik visus krepšelius reikėtų atiduoti informatikams ir inžinieriams.
– Iš tiesų šių sričių specialistų poreikis yra akivaizdus, bet žmonių interesai yra skirtingi. Jei jaunuolis stos į informatiką vien todėl, kad rinkoje yra poreikis, jo studijos tikriausiai greitai baigsis fiasko. Jis neatras ten savęs ir tiesiog spjaus į mokslus.
Geras sociologas yra daug vertingesnis už blogą informatiką. Ne todėl, kad sociologija yra kažkuo pranašesnė už informatiką, o todėl, kad žmogus savo vėžėse yra pranašesnis už tą, kuris nekenčia to, ką daro.
– Jūs minite sociologiją, kuri yra ganėtinai populiari JAV universitetuose, bet pas mus ši studijų kryptis nelabai madinga.
– Taip, sociologija yra tarp 20 populiariausių bakalauro laipsnių Amerikoje, bet Lietuvoje ji yra kitų socialinių mokslų – politologijos ir psichologijos – šešėlyje. Gaila, kad taip yra, nes sociologijos studijos paprastai suteikia labai stiprias duomenų analitikos kompetencijas, kurias galima pritaikyti įvairiose srityse.
Pavyzdžiui, mes turime studijų programą, jungiančią sociologiją ir psichologiją, kuri studentams leidžia užsiauginti išskirtines analitines kompetencijas. Kaip žinia, duomenų analitika yra apskritai viena iš perspektyviausių ateities specializacijų, nes duomenų srautas mūsų visuomenėje sparčiai auga. Su tuo augimu didėja ir jų analizės poreikis. Taigi šios studijų srities perspektyvumas nekelia abejonių, bet nežinia, ar Lietuvoje ji kada nors taps tokia populiari kaip JAV.
Aišku, tai atsitinka ir su kitomis studijų sritimis. Pavyzdžiui, viešasis administravimas neretai skendi verslo vadybos šešėlyje. Valstybės tarnyba tarp jaunimo nesisieja su prestižu, dinamika ar inovatyvumu.
Palyginkite, kiek absolventų stoja mokytis į verslo vadybą ar administravimą, o kiek į viešąjį administravimą. Iš savo universiteto skaičių matau tuos skirtumus ir jie mane liūdina.
Teatleis man vadybininkai, bet, mano nuomone, viešasis sektorius su savimi atsineša daugiau intelektualinių iššūkių nei verslas. Čia pokyčių mastas ir kompleksiškumas yra didesnis. Pagaliau šiame sektoriuje kaip niekad reikia idealistinio jaunimo, pasiryžusio dirbti šalies labui. Tai kur tie žmonės? Aš jų dar laukiu!
– Bet gal nesulauksite? Gal jie išvažiuos tiesiog studijuoti į užsienį? Tendencijos kol kas aukštosioms mokykloms nepalankios.
– Kai kas išvažiuoja, ir čia nėra nieko blogo. Iš kitos pusės, vis didesnė dalis lietuviškų studijų programų yra vykdomos kartu su užsienio universitetais. Mes "atsivežame" kitus universitetus į Lietuvą. Taip didėja studijų programų kokybė ir patrauklumas. Bet tai yra sunkus ir ilgas darbas. Žinau iš savo patirties.
Pavyzdžiui, mes sutarėme su Centrinės Floridos universitetu dėl bendros viešojo administravimo bakalauro programos. Tai yra pirmasis ir beprecendentis atvejis, kai Lietuvos studentai galės tuo pačiu metu gauti ne tik lietuviško universiteto, bet ir JAV universiteto diplomą už mūsų lietuvišką studijų kainą. Ir kuo daugiau tokių galimybių, tuo daugiau mūsų ir užsienio absolventų rinksis studijas Lietuvoje. Ne todėl, kad jos madingos, o todėl, kad jos suteikia santykinai kokybišką ir vertingą išsilavinimą už labai patrauklią kainą (arba nemokamai).
