– Kodėl nesugebame pažaboti skurdo?
– Skurdas nėra paprasta ir greitai išsprendžiama problema. Yra labai sudėtingi ir nelengvi sprendimai. Jie nepasirodo labai greitai, net jeigu sugalvojame, kaip spręsti.
– Tačiau, jei kažko imamasi, jis turėtų bent kažkiek mažėti.
Ką investuojame – tą ir turime.
– Taip. Tačiau daugelį metų apie tai išvis nebuvo kalbama. Buvo kalbama vien apie tai, kad mes auginame ekonomiką ir ji savaime išspręs visas kitas problemas. Dabar labai aiškiai pamatėme, kad, nepaisant to, kad ekonomika kyla ir per 30 metų Lietuva padarė milžinišką proveržį, deja, socialinėje srityje tokio proveržio nebuvo. Yra du labai svarbūs blokai, kuriuos būtina plėtoti, kad skurdas mažėtų. Reikia rūpintis žmonių pajamomis, t. y. mažiausiai uždirbančių arba negalinčių dirbti – senatvės pensija, negalia – išmokomis, padėti bedarbiams, laikinai atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje, ir pasirūpinti paslaugomis, kurios labai svarbios. Šioje ataskaitoje ypač buvo akcentuoti žmonės su negalia ir jų artimieji. Jeigu šeimoje yra žmogus su negalia ir artimasis turi rūpintis, dažniausiai tai yra moteris, jos nedirba tuo metu, negauna darbinių pajamų ir kartu programuojama problema į ateitį. Kai žmogus sulauks senatvės, jis irgi nebus užsidirbęs pensijai. Labai svarbu, kad būtų paslaugos, kas nors pasirūpintų žmogumi su negalia, kad šeima galėtų dirbti. Yra pačių įvairiausių būdų, kaip būtų galima tai spręsti, – reikia žymiai daugiau investuoti. Jeigu lygintume save su kitomis ES valstybėmis, mes nuo BVP socialinei apsaugai skiriame du trečdalius to, ką vidutiniškai skiria kitos valstybės. Ką investuojame – tą ir turime.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Net dirbantys ir mėnesinį minimalų atlyginimą (MMA) gaunantys gyventojai irgi skursta, ypač jeigu turi išlaikytinių. Kokios pagalbos jiems reikia?
– Keletą metų buvo, kad MMA buvo žemesnė už skurdo rizikos ribą. Nuo šių metų, pagal prognozes, situacija turėtų keistis, kad žmogus, dirbantis už MMA, gautų šiek tiek daugiau. Tačiau jeigu šeimoje yra vaikų, išlaikytinių, situacija sunkiai sprendžiasi. Yra įvairių išmokų. Jei žiūrėtume į skirtingus rodiklius, šiuo metu skursta apie 8 proc. dirbančių žmonių, jeigu nebūtų jokių išmokų, skaičius siektų beveik 15 proc. Vadinasi, jau dabar yra pagalba. Šiai grupei dar labai padėtų, jei neapmokestinamas pajamų dydis būtų prilyginamas MMA, tuomet tie žmonės uždirbtų lengviau ir jiems būtų lengviau kvėpuoti.
– Kritikuojamos ir pačios išmokos. Pažymima, kad, jei žmogus gauna tokias išmokas, jis pratiškai pasmerktas skursti.
– Taip, kaip ir vidutinė senatvės pensija arba vidutinė socialinio draudimo išmoka – jos mažesnės nei skurdo rizikos riba. Jeigu žiūrėtume į pačią žemiausią išmoką – socialinę pašalpą, kai žmonės ilgiau nedirba, turi daug susikaupusių problemų, ši išmoka yra keturis kartus mažesnė nei skurdo rizikos riba.
– Ką dėl to daryti?
– Kelti išmokas, didinti finansavimą socialiniai apsaugai. Keletą metų kalbama apie mokesčių reformą. Lyg ir šią sesiją kažkas į Seimą ateis. Reikia tikėtis, kad tai nebus kosmetinės priemonės ir realiai bus galima skirti skurdui mažinti. Tai ši Vyriausybė ir įsipareigojo. Labai svarbu didinti išmokas ir kartu padėti žmonėms. Jei žmogus turi daug įsisenėjusių problemų, antstolių, turi artimųjų, kurių negali palikti namuose, jeigu yra ne tas išsilavinimas, kvalifikacija, gal neturi transporto, – jiems reikia padėti įsidarbinti. Yra regionų, kur labai didelis nedarbo lygis, ir kiek norėtume žmogui padėti, tačiau labai mažai darbo vietų.
