Buvo šokiruoti
A.Juozapavičiaus prospekto 48A daugiabučio gyventojai stveriasi už galvų pamatę, kokias sąskaitas gavo už spalio mėnesio šildymą. Anot kauniečių, dar spalio viduryje buvo atliekami šilumos tiekimo sistemos bandymai, tad realiai šildymas įjungtas tik apie 20 dieną. Už savaitę gyventojams išrašytos ir kelis šimtus siekiančios sąskaitos.
Dviejų kambarių savininkai gavo maždaug 150 eurų sąskaitas, o trijų kambarių – apie 200 eurų.
"Kaip tai gali būti, kad turime mokėti tiek daug už vos savaitės šildymą? Pas mus juk keitė visą sistemą. Be to, radiatoriai tikrai nebuvo degantys. Neaišku, kur ta šiluma išgaravo. Pas kai kuriuos kaimynus netgi buvo viename kambaryje kiek vėsesnis radiatorius. Mes prieš renovaciją net šalčiausią žiemos mėnesį nesame gavę tokios sąskaitos", – "Kauno dienai" piktinosi vietos gyventoja Ana.
Gyventojai už spalio mėnesio šildymą gavo kelis šimtus eurų siekiančias sąskaitas.
Kiti kaimynai taip pat sutartinai tvirtino, kad tokių skaičių sąskaitoje jie nėra regėję.
Dviejų kambarių butas gavo maždaug 150 eurų, o trijų kambarių – apie 200 eurų sąskaitas.
"Čia visiška nesąmonė tokias sąskaitas gauti. Niekas nenori su mumis kalbėtis. Niekas net nebando nustatyti, kas kaltas, kad tiek gyventojai turi mokėti, gal kur įsivėlė klaida. Spalio 15 dieną vyko tik bandymas. Po to dar kelias dienas normaliai nešildė. Radiatoriai kaisti pradėjo tik apie spalio 20 dieną. Negana to, tuo metu dar nebuvo šildomos laiptinės, nes rangovai dar neįrengė ten radiatorių", – situaciją "Kauno dienos" žurnalistams dėstė kita gyventoja Tatjana.
Gyventojai ypač dideles sąskaitas už šildymą turėjo apmokėti iki lapkričio pabaigos. Tačiau ne visi tai padarė, nes vis dar viliasi, kad suma bus perskaičiuota. Vis dėlto, jei sąskaita bus palikta tokia pat didelė, žmonėms "Kauno energija" skaičiuos delspinigius. Gyventojai tikino, patekę tarsi į aklavietę, kai nesumokėjusiems didelės sąskaitos, gruodį jau bus skaičiuojama skola. O jei sumokėsi, kyla tikimybė, kad niekas taip realaus suvartoto šilumos kiekio neperskaičiuos ir pinigų negrąžins.
Nauja šildymo sistema
A.Juozapavičiaus prospekto 48A namas yra renovuojamas. Gyventojai teigė, kad, siekiant sumažinti energijos suvartojimą, buvo nuspręsta pakeisti ir visą šildymo sistemą. Tad buvo įrengtas ne tik naujas šilumos punktas, bet ir butuose pakeisti radiatoriai, kad jie patys galėtų koreguoti šilumos kiekį.
"Namas senas, statytas maždaug prieš 60 metų. Mes turėjome seną sistemą. Dėl to ir darėme renovaciją, kad atnaujintume visą sistemą. Norėjosi sutaupyti energijos, tačiau išėjo priešingai – dabar vien bėdos. Visi renovacijos darbai užsitęsė, tik rugsėjį pradėjo montuoti naują šilumos punktą. Darė bandymus, nes pas kaimynus bėgo pro radiatorius. Tačiau kodėl naujoji sistema neveikia? Ar mes, gyventojai, turime nusimanyti apie visus procesus ir patys žiūrėti, kas čia negerai?" – stebėjosi dar viena daugiabučio gyventoja Svetlana. Ji pridūrė, kad prieš renovaciją šalčiausią mėnesį gyventojai už šildymą daugiausiai buvo gavę 180 eurų sąskaitą.
Buvo numatyta renovaciją baigti iki rudens, tačiau dabar terminas pratęstas.
Daugiabučio gyventojai "Kauno dienos" žurnalistams aprodė naująjį šilumos punktą. Šalia įrangos padėta ir bendrovės "Santermita" knyga, kurioje turėtų būti fiksuojami apžiūros rezultatai. Senosios šildymo sistemos likučiai rūsio patalpoje vis dar palikti, tačiau, anot kauniečių, ji jau seniai atjungta. Dabar veikia naujas šilumos punktas.
"Mums buvo pasakę, kad atjungus seną sistemą, kažkur išgaravo tona vandens, bet už jį turėsime sumokėti. Kai įjungė naują, pasakė, kad sugedo skaitiklis, tada – vos pradėjus šildyti, esą sugedo siurblys. Tai jį kažkaip prijungė prie senos sistemos, nes darbininkai aiškino, kad "Santermita" atsisako jį keisti, nes namas dar po renovacijos neatiduotas vertinti ir negali musų aptarnauti", – pasakojo Svetlana.
"Kai tik priungė naują šilumos punktą, radiatoriai vos vos šilo, todėl santechnikas padidino temperatūrą, nors viskas turėtų reguliuotis automatiškai pagal oro temperatūrą. Mes juk patys čia neisime ir nereguliuosime", – įsiterpė kaimynė.
Baksnoja į nebaigtus darbus
Moterys tikino, kad šildymo problemos – ne vienintelis galvos skausmas, kurį kelia atliekama renovacija. Anot gyventojų, darbai prasidėjo sausį ir turėjo baigtis iki rudens, tačiau dar ir dabar namą juosia pastoliai.
Kaunietės įsileido į savo namus ir pasiskundė, kad darbininkai įrengė langus gerokai aukščiau, nei buvo anksčiau, tad dabar nuo lango iki palangės yra sprindžio dydžio siena. Dėl to teks ieškoti papildomos apdailos. Dėl sumažėjusio lango į butą patenka ir mažiau šviesos. Laiptinių langais žmonės taip pat nepatenkinti.
"Nė vienas laiptinės langas neatsidaro, tad kaip juos išvalyti? Prašėme, kad įrengtų normaliai, bet sulaukdavome atsakymo, kad toks projektas. Tą patį darbininkai atsakydavo ir kai klausėme, kodėl neįrengti balkonų stogeliai, nors prieš pradedant renovaciją gyventojai buvo išsakę šiuos pageidavimus. Šiaip kalbant apie balkonus, kokybė prasta, viskas kreivai padaryta. Pažiūrėkite, skiriasi tarpai tarp turėklų. Pas mane jis padarytas iki žemės, o pas kaimynus – matyti didelis tarpas", – renovacijos sopulius aprodė Tatjana.
Gal keistai atrodo ir aplink vieną butą neužbaigta išorinė namo apdaila. Daugiabutis apšiltintas, o ant viršaus sumontuotos specialios plokštės, tačiau vienas antro aukšto butas atrodo tarsi pamirštas. Anot gyventojų, pastoliai jau seniai nuardyti, aplinkiniai butai apšiltinti, tačiau vienas taip ir paliktas likimo valiai.
"Kam jie taip paliko – juk atvira? Juk ir sniegas, ir lietus prasideda. Pastolių nebėra, kaip jie tą vieną butą sutvarkys?" – galvas kraipė vietos gyventojai.
Įrengus naują šilumos puntą, prasidėjo problemos dėl šildymo.
Suvartotas kiekis
Sąskaitas gyventojams pateikė bendrovė "Kauno energija". Šios atstovai teigė, kad mokesčiai skaičiuojami pagal gyventojų suvartotą šilumos kiekį. Bendrovė atsakinga tik už šilumą, kuri ateina iki namo. Jei daugiabučio namo šilumos sistemoje yra gedimų ar klaidų, už tai atsako būtent konkretaus namo prižiūrėtojas.
"Gyventojų nuogąstavimus tikrai suprantame, tačiau iš savo pusės galime pasakyti, kad visas šilumos kiekis, už kurį gyventojams buvo pateiktos sąskaitos, pastate buvo suvartotas. Jis išmatuotas metrologiškai patikrintu šilumos apskaitos prietaisu (skaitikliu), todėl, pagal nustatytą tvarką, privalo būti apmokestintas. Kodėl jis buvo didesnis, nei įprasta, turėtų atsakyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Nes būtent jis yra atsakingas už tinkamą šilumos vartojimo reguliavimą ir šilumos punkto įrenginių veikimą. Jo pareiga ir prievolė tinkamai prižiūrėti, reguliuoti ir, esant reikalui, remontuoti šilumos punkto įrenginius. Tad, būtent į prižiūrėtoją gyventojai ir turėtų kreiptis dėl kompensacijų. Šilumos tiekėjas tik tiekia šilumą iki pastatų įvadų", – rašoma "Kauno energijos" atstovų atsiųstame komentare.
Šilumą gyventojams tiekiančios "Kauno energijos" atstovų žiniomis, didesnės sąskaitos, nei įpratai, A.Juozapavičiaus prospekto 48A daugiabučio gyventojai gali sulaukti ir už lapkritį.
"Didesnis šilumos suvartojimas šiame pastate buvo ir keletą lapkričio dienų, todėl, tikėtina, ir sąskaitos už lapkritį suvartotą šilumą gali būti didesnės, nei įprasta", – apie galimus namo šildymo sistemos gedimus informavo specialistai.
"Kauno diena" paprašė pakomentuoti, kiek maždaug minėto namo gyventojai už šildymą mokėdavo iki renovacijos. "Kauno energijos" atstovai pažymėjo, kad sudėtinga lyginti, nes praėjusį šildymo sezoną skyrėsi ne tik kaina, bet ir suvartotas šilumos kiekis bei oro temperatūra. Vis dėlto, peržiūrėjus ankstesnius mokėjimus matyti, kad sąskaitos buvo žymiai mažesnės.
"Palyginę vidutinį mokėjimą už 60 kv.m. ploto šildymą šiame name praėjusiųjų metų spalį, matome, kad jis sudarė apie 25,44 euro su PVM. Didžiausias vidutinis mokėjimas už tokio pat buto ploto šildymą šiame name buvo šių metų sausį. Šį mėnesį 60 kv.m. butas mokėjo 130,94 euro, įskaitant ir PVM mokestį", – apie tai, kiek vidutiniškai gyventojai mokėjo spalį ir šalčiausią žiemos mėnesį, statistiką pateikė "Kauno energija".
Atsakomybę permetė kitiems
"Kauno diena" kreipėsi į šilumos punktą prižiūrinčią bendrovę "Santermita", kad šie paaiškintų, ar nebuvo kokių sistemos gedimų, lėmusių tokias didelis šilumos sąskaitas gyventojams. Tačiau bendrovės atstovai nurodė kreiptis į "Būsto valdą", kuri administruoja A.Juozapavičiaus prospekto 48A daugiabutį.
Namo administratorius "Būsto valda" dienraščiui tikino, kad "Kauno energija" esą netinkamai apskaičiavo mokesčius už šildymą.
"Didelis šilumos suvartojimo kiekis name priskaičiuotas dar esant senam šilumos punktui ir skaitikliui. Atnaujinus punktą ir skaitiklį energijos suvartojimas name vėl tapo normalus. Dideles sąskaitas gyventojai gavo ne dėl atnaujinto šilumos punkto", – komentavo "Būsto valdos" Renovacijos padalinio vadybininkas Mindaugas Ramelis.
Pasak jo, į visus klausimus, susijusius su sąskaitomis už šildymą, suvartotą energijos kiekį ir kainų skaičiavimo metodiką, atsakyti gali "Kauno energija".
"Būsto valda" neadministruoja mokėjimų už šildymą. Apie tai, kad gyventojai gavo dideles sąskaitas, žinome ir domėjomės to priežastimis. Kiek mums žinoma, buvo sugedęs skaitiklis. Akivaizdu, kad neadekvatus suvartotos šilumos energijos kiekis priskaičiuotas dėl skaitiklio klaidos. Butų savininkai kreipėsi į Energetikos inspekciją, kuri nustatys priežastis, kodėl sąskaitose buvo tokios sumos. Greičiausiai problema atsirado dėl seno šilumos skaitiklio gedimo arba pažeidus skaitiklį renovacijos metu.
Bet kuriuo atveju "Kauno energija" mokėjimus už spalio mėnesį savininkams turėtų perskaičiuoti, atsižvelgdama į realius to laikotarpio rodmenis, nepriklausomai nuo to, kas kaltas dėl skaitiklio klaidos. Per visą spalį negavome nė vieno nusiskundimo iš savininkų, kad butuose būtų karšta. Jeigu namas iš tikrųjų butų vartojęs tiek energijos, kiek nurodyta sąskaitose, butuose būtų buvusi kone pirtis. Juolab kad beveik visą spalį lauke buvo pliusinė temperatūra", – aiškino M.Ramelis.
Jis nurodė, kad lapkričio 6 d. "Kauno energija" sumontavo naują skaitiklį, tad nuo tos datos šilumos kiekio suvartojimas normalizavosi.
Radiatoriai tikrai nebuvo degantys, neaišku, kur ta šiluma išgaravo.
Renovacija dar nebaigta
Pasak "Būsto valdos" atstovo, šilumos sistemos problemos neturės įtakos gauti valstybės skiriamą paramą namui renovuoti. Be to, jis pridūrė, kad dar nėra užbaigti visi darbai, todėl dar gali pasitaikyti defektų.
"Norime nuraminti butų savininkus, kad darbai name dar nėra baigti. Sutartis su rangovu baigiasi gruodžio 31 d. Iki numatyto termino rangovas visus darbus įsipareigojęs baigti. Nebaigtos tvirtinti fasadų plokštės, įvairus defektai dar bus sutvarkyti. Mūsų specialistai nuolat bendrauja su butų savininkais, periodiškai kviečia į susirinkimus, tad iki namo atnaujinimo (modernizavimo) pabaigos jie gali išsakyti visus juos jaudinančius klausimus. Net ir atidavus namą vertinti valstybinei komisijai, galios garantinio laikotarpio terminas įvairiems defektams šalinti", – tikino M.Ramelis.
Jis nurodė, kad kai kurie spendimai jau buvo numatyti anksčiau ir patvirtinti techniniame projekte. Štai, anot jo, laiptinių langai neatsidaro, nes taip numatyta techninėje dokumentacijoje, kurią patvirtino patys savininkai.
"Visus likusius darbus rangovas atliks iki numatyto darbų pabaigos termino. Neverta nerimauti ir dėl vieno buto antrame aukšte fasado apdailos. Rangovo teigimu, šio buto savininkų nepavyko rasti, todėl nuspręsta, nepatiriant papildomų sąnaudų, demontuoti pastolius ir vėliau fasado apdailą baigti bokštelio pagalba. Taip pat normalu yra matyti nevienodus tarpus tarp balkonų tvorelių. Jie gali būti netolygūs dėl skirtingų balkonų pertvarų aukščių. Jei pertvaros nėra vienodos, jos lyginamos turėklais. Nepamirškime, kad namas nėra naujas, todėl net ir pakeistos tvorelės negali paslėpti senų konstrukcinių sprendimų", – aiškino "Būsto valdos" Renovacijos padalinio vadybininkas.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) komentaras:
Apie gautas neadekvačias sąskaitas už šildymą sužinojome praėjusios savaitės pradžioje, kai į BETA padalinį Kaune kreipėsi šio daugiabučio namo (A.Juozapavičiaus pr. 48A) butų savininkų atstovė. Savo ruožtu, siekdami išsiaiškinti šią situaciją, BETA specialistai kreipėsi į "Būsto valdą", kurios atstovai patikino, kad problema niekaip nesusijusi su namo atnaujinimo procesu. Jų teigimu, tokios sąskaitos pateiktos dėl sugedusio bendro namo šilumos skaitiklio rodmenų – sąskaitos už šilumą turės būti perskaičiuotos.
Šis daugiabučio namo atnaujinimo projektas yra įtrauktas į Kauno miesto savivaldybės daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo programą, tad nuolatinę rangos darbų kontrolę vykdo Kauno miesto savivaldybės paskirti specialistai.
Agentūros turimais duomenimis, projekto administratorius su rangovu yra pasirašęs susitarimą dėl rangos darbų sutarties pratęsimo iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Šio projekto įgyvendinimo pradžia yra laikoma 2013 m. spalio 13 d., kai butų savininkai pritarė šio daugiabučio atnaujinimo investicijų planui. Tačiau, pagal tuometinį investicijų planą, projekto administratoriui nenupirkus rangos darbų su projektavimu, kreiptasi į Kauno miesto savivaldybę, o ši savo ruožtu 2015 m. sausio 29 d. kreipėsi į BETA dėl leidimo koreguoti investicijų planą. 2015 m. vasario mėn. 11 d. BETA davė sutikimą, po kurio savivaldybė atliko visus reikiamus veiksmus dėl investicijų plano koregavimo, paslaugos teikėjas pakoregavo ir 2016 m. vasario 22 d. BETA suderino pakoreguotą investicijų planą, o butų savininkai jam pritarė 2016 m. balandžio 4 d.
Taigi daugiau nei dveji metai praėjo vien dėl investicijų plano koregavimo procedūrų, kita vertus, tik atlikus investicinio plano korekcijas, atsirado galimybė nusipirkti rangos darbus. Priešingu atveju – šio namo renovacija apskritai nebūtų įvykusi.
Remiantis "Būsto valdos" pateikta informacija, kad problemų dėl šildymo sistemos nėra, yra tik sugedęs namo šilumos apskaitos prietaisas, kuris yra šilumos tiekėjo nuosavybė ir niekaip nesusijęs su daugiabučio šilumos sistemos atnaujinimu, todėl tai įtakos paramai skirti neturės.
Tačiau dėl to, kad projektas nebuvo užbaigtas iki 2017 m. liepos 31 d., pagal Valstybės paramos teikimo taisykles galima valstybės parama už įgyvendintas energinį naudingumą didinančias priemones sumažėjo 5 proc., o nuo 2017 m. gruodžio 31 d. – dar 5 proc., – t. y. jeigu projektas būtų įgyvendintas iki 2017 liepos 31 d., bendra valstybės parama būtų 40 proc., iki 2017 gruodžio 31 d. – 35 proc., šiuo metu – 30 proc.
