„Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė sako, kad skelbiami pirmą kartą taip aiškiai užfiksuoti vaizdai iš dujų kamerų. Visą medžiagą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ketinama perduoti teisėsaugai.
„Pirmą kartą taip aiškiai ir gerai nufilmuoti vaizdai iš dujų kamerų vidaus – kaip atrodo tai, ką žvėrelių augintojai vadina jų migdymu. Matome, kad gyvūnai neužmiega, draskosi, šokinėja, bando ištrūkti. Gyvūnai yra mėtomi, talžomi, tampomi, jie nenori lįsti į dujų kameras, įsikabina nagais į narvus, tada jie padaužomi, kad atsikabintų, tada metami į dujų kamerą“,– antradienį spaudos konferencijoje prie Seimo teigė „Tuščių narvų“ vadovė.
„Taip jie kankinasi 10 minučių, kartais ir ilgiau. Ir visa tai daroma dėl puošmenų – dėl bumbuliukų ar pakabukų ant raktų“,– pridūrė G. Vaitkevičiūtė.
Pasak jos, vaizdai buvo filmuojami 2019-2023 metais aštuoniose Lietuvos kailinių žvėrelių fermose Šiaulių, Kauno, Ukmergės, Mažeikių, Panevėžio ir kituose rajonuose.
G. Skaraitienės / BNS nuotr.
G. Vaitkevičiūtės teigimu, šie nufilmuoti vaizdai netrukus bus perduoti teisėsaugai.
Ji taip pat akcentavo, kad žvėrelių fermose yra didelė darbuotojų kaita – per metus pasikeičia apie trečdalis žmonių, o jų atlyginimai yra mažesni nei vidutinis šalies uždarbis.
Taip jie kankinasi 10 minučių, kartais ir ilgiau. Ir visa tai daroma dėl puošmenų – dėl bumbuliukų ar pakabukų ant raktų.
„Daugiausia žmonių prieš tą žudymo sezoną ir išeina, nes negali matyti tų vaizdų“, – tvirtino „Tuščių narvų“ vadovė.
Pasak jos, Lietuvoje veikia apie 40 kanadinių audinių fermų, 30-40 – šinšilų, jose dirba apie 300 žmonių.
„Tušti narvai“ ragina šalies gyventojus rašyti laiškus jų apygardose išrinktiems Seimo nariams, kad jie balsuotų už žvėrelių verslo draudimą.
Priešpaskutinis balsavimas Seime numatytas kitą savaitę, tada pataisos bus išsiųstos Europos Komisijos notifikavimui, o pasibaigus šiai procedūrai, rudenį dėl pakeitimų vyktų galutinis balsavimas.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas siūlo kailinių gyvūnų auginimą dėl jų kailio uždrausti nuo 2027 metų. Žvėrelių fermų savininkams, kurie nutrauks veiklą, 2024-2026 metais būtų mokamos kompensacijos: pirmais metais kompensacija būtų 3 eurai už gyvūną, antrais – 2 eurai, o paskutiniais metais – 1 euras.
Komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienė teigimu, kompensacijos būtų skaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kiek žvėrelių fermoje buvo auginama prieš metus. Ji abejoja, ar jų augintojai, siekdami gauti didesnes kompensacijas, jų daugiau priveis.
„Jeigu neturi kur realizuoti, neveisi. Jau dabar susimažinę tų gyvūnų yra. Veikia jau tik 38 fermos iš 100“, – teigė A. Gedvilienė.
Komitetas nepritarė grupės Seimo narių siūlymui kompensacijas mokėti atsižvelgiant į turimų motininių žvėrelių skaičių, mokant už vieną po 500 eurų.
Kaip sakė vienas pataisų iniciatorių Andrius Palionis, tokio principo laikomasi kitose šalyse, kur atsisakoma žvėrelių fermų.
Valstybė taip pat kompensuotų išeitines išmokas fermų darbuotojams bei padengtų statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą.
A. Gedvilienės teigimu, uždarytos fermos, nebevykdančios veiklos, į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, o jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu.
Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas.
A. Palionio teigimu, iš kompensacijų verslas galėtų grąžinti paskolas, jeigu turėtų likučių: „Verslas, imdamas paskolas, prognozavo veiklą ir pajamų struktūrą ir srautus“.
„Tuščių narvų“ žiniomis, šiuo metu kailių fermas uždraudė jau 19 Europos valstybių: Latvija, Estija, Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. Šio sprendimo, be Lietuvos, vis dar nepriėmė tik Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.
Žemės ūkio rūmų teigimu, kailinių žvėrelių augintojų metinė apyvarta siekia apie 40 mln. eurų, arba apie 7 proc. visos Europos kailių rinkos.
„Lietuva užima labai stiprias pozicijas tarptautinėse rinkose kaip labai aukštos kokybės audinių odų ir kailių gamintoja, todėl turi konkurencinį pranašumą, lyginant su kitais pasaulinės rinkos dalyviais“, – nurodoma rūmų rašte Seimui.
Žvėrelių šėrimui kasmet sunaudojamos daugiau kaip 48 tūkst. tonų skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių atliekų, kurias kitu atveju tektų utilizuoti. Žvėrelių auginimo metu sukauptas mėšlas naudojamas laukuose ir yra ypač vertinamas dėl jame esančio fosforo, kurio nėra kitų gyvūnų mėšle, tokiu būdu išvengiama taršos gaminant ir naudojant chemines trąšas, o kailinių gyvūnų liekanos panaudojamos biodujų gamyboje.
