Pasak departamento, akcija truks du mėnesius, iki gegužės 31-osios.
„Apsaugoti ir gausinti ungurių išteklius mums labai svarbu. Nors verslinė ungurių žvejyba apribota ir kasmet vykdomi įveisimo darbai, jų gausa nėra pakankama“, – teigia Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.
AAD teigimu, pareigūnai stebi internetinę erdvę, seka skelbimus ir renka kitą informaciją apie prekybą galbūt neteisėtai sugautomis žuvimis. Įtarus pažeidimą, atliekami kontroliniai pirkimai.
„Atėjus pavasariui, unguriai iš ežerų migruoja į ištekančius upelius ir upes ir paskui Nemunu pasiekia Kuršių marias ir išplaukia į Baltijos jūrą. Taigi bus vykdoma kontrolė visose potencialiose migracijos vietose“, – pažymi M. Ramanauskienė.
Verslinė migruojančių ungurių žvejyba galima tik specialiose vietose. Aplinkosaugininkų duomenimis, iš 45 anksčiau buvusių ungurių verslinės žvejybos vietų vidaus vandenyse nuo 2023-iųjų pradžios liko 18.
Už vieną neteisėtai sugautą ungurį tenka atlyginti 480 eurų padarytą žalą, gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose sugautas ungurys užtraukia 1440 eurų baudą.
