Lietuviai nėra linkę taupyti, tą rodo ir „Eurostat“ duomenys – lietuvių taupymo norma prieš pandemiją siekė vos porą procentų. Nors karantino metu taupymo rodiklis buvo padidėjęs iki 12 procentų, vis dėlto Europos vidurkio Lietuva nepasiekė – lietuviai, tyrimo duomenimis, yra išlaidūs.
Taupymas gali prasidėti maisto prekių parduotuvėje
Specialistai pastebi, kad taupymo įprotis gali pradėti formuotis ir maisto prekių parduotuvėse, kuriose lankomasi bent kartą į savaitę. Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktoriaus Mariaus Tilmanto teigimu, lietuvių noro sutaupyti apsiperkant tendencijos tapo ryškesnės jau metų pradžioje.
„Jau šių metų pradžioje pastebėjome, kad gyventojams tapo aktualesnės ne tik prekės, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos – jie dažniau rinkdavosi ir iš pigesnių produktų kategorijos. Tendencija apsipirkti per daug neišlaidaujant – racionaliau ir sumaniau, tačiau kokybiškai – išlieka aktuali ir šiomis dienomis. Stebime, kad norėdami sutaupyti pirkėjai ypač domisi „Maximos“ privačių prekių ženklų, tokių kaip „Farm Milk“, „Extra Line“, „Pormet“, „Ocean“ bei „Mio Rio“, linijomis, kurioms užtikriname visada mažą kainą. Pasiūlyti pirkėjams mažiausiai rinkoje kainuojantį prekių krepšelį padeda ir mūsų kasdienės pastangos – tai nuolatinės derybos dėl kainų. Liepos viduryje „Maximos“ pirkėjams pristatėme iniciatyvą „Mes verčiamės per galvą dėl mažų kainų“, kurios metu sumažinome kone pusę tūkstančio pirkėjų mėgstamiausių prekių ženklų produktų reguliarias kainas. Ši iniciatyva vos per du mėnesius leido pirkėjams sutaupyti net 1,4 mln. eurų“, – sakė M. Tilmantas.
Tendencija apsipirkti per daug neišlaidaujant – racionaliau ir sumaniau, tačiau kokybiškai – išlieka aktuali ir šiomis dienomis.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) docentė, dr. Kamilė Taujanskaitė dalijasi keliais paprastais patarimais, kurie maisto prekių parduotuvėse padės išleisti mažiau be didelių pastangų.
„Visada pravartu paieškoti pigesnių mėgstamų prekių alternatyvų. Pavyzdžiui, nors skirtingų prekės ženklų tokio pat dydžio pieno pakuotėse dažnai randamas labai panašus kiekis baltymų ir kitų maistinių medžiagų, jų kaina gali skirtis. Tad vertėtų atkreipti dėmesį į maistinių medžiagų sudėtį, ir jei jos ženkliai nesiskiria, rinktis pigesnę alternatyvą. Taip pat siūlyčiau atkreipti dėmesį, kad lentynose esančiose kainose dažnai būna nurodytos pakuotės kainos, tačiau išoriškai labai panašių pakuočių talpa dažnai skiriasi. Dėl šios priežasties patarčiau lyginti ne pakuočių, bet to paties produkto kilogramo ar litro kainas“, – patarė K. Taujanskaitė.
Tuo metu finansų konsultantas Nerijus Murauskas pataria einant į parduotuvę nepamiršti ir pirkinių sąrašo, kuris ne tik palengvins patį procesą, bet ir nudžiugins piniginę.
„Keliavimas į parduotuvę su pirkinių sąrašu – ypač lengvai išugdomas įprotis. Susiplanuokite, kokius patiekalus gaminsite ateinančias kelias dienas ar savaitę, ir į sąrašą įtraukite būtent šiuos produktus. Tokiu būdu išvengsite emocinių pirkinių bei perteklinio pirkimo, o jūsų sąskaitoje liks daugiau pinigų“, – sakė N. Murauskas.
Taupymo įpročiams ugdyti – technologijų pagalba
VILNIUS TECH docentė K. Taujanskaitė neabejoja, kad taupyti gali kiekvienas, o užtikrinti sklandesnę ir paprastesnę pradžią gali padėti net išmaniųjų programėlių pasitelkimas.
„Manau, kad kiekvienas žmogus tikrai moka ir gali taupyti. Tačiau asmeninių finansų valdymui didelę įtaką daro mūsų psichologija. Tiesa, dažniausiai taupymo procese sunki yra tik pati pradžia. Žingsnis po žingsnio taupymo procesas iš tam tikra prasme atbaidančio gali virsti netgi labai patraukliu. Tam padėti gali išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegta pajamų ir išlaidų stebėjimo programėlė, kuri palengvins taupymo procesą, jį automatizuos ir padarys įdomų“, – sakė K. Tajanskaitė.
Žingsnis po žingsnio taupymo procesas iš tam tikra prasme atbaidančio gali virsti netgi labai patraukliu. Tam padėti gali išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegta pajamų ir išlaidų stebėjimo programėlė.
Apie tai, kad išmaniųjų programėlių pagalba galima patogiai sekti savo išlaidas, antrina ir „Maximos“ atstovas M. Tilmantas.
„Tai daryti galima susiejus nemokamą ir lengvą įsidiegti „Maximos“ programėlę su mokėjimo kortele savo išmaniajame telefone bei už pirkinius atsiskaityti telefonu. Be įvairių papildomų naudų, kurias suteikia programėlė veikdama dar ir kaip skaitmeninė lojalumo kortelė, kartu ji yra patogus įrankis sekti savo išlaidas – kiek kiekvieną mėnesį pavyko sutaupyti mūsų parduotuvėse, kiek „Maxima“ pinigų pavyko sukaupti ir galiausiai juos patogiai išleisti kitų apsipirkimų metu. Tai mūsų pirkėjų plačiai naudojama ir ypač vertinama pagalbinė priemonė siekiant apsipirkti sumaniau, sutaupyti bei patogiai sekti savo išlaidas maistui, buities priemonėms ir kitiems kasdieniams pirkiniams“, – paaiškino „Maxima“ Pirkimų departamento direktoriaus.
Finansų konsultantas N. Murauskas taip pat siūlo išbandyti ir šiek tiek daugiau dėmesio reikalaujančią taupymo techniką, kurios rezultatai gali nustebinti.
„Padalinkite savo pajamas į skirtingas sąskaitas pagal išlaidų sritis ir taip planuokite išlaidas mėnesiui į priekį. Padalijant pinigus reikmėms, pramogoms, taupymui, investicijoms, edukacijai ar aukojimui bus aišku, kiek pinigų yra skirta atitinkamoms sritims“, – sakė N. Murauskas.
Savotišku paskatinimu gali tapti ir tikslo įsigyti trokštamą pirkinį, kurio greičiausiai nepavyktų nusipirkti iš atlyginimo, nustatymas. Tai gali būti naujas išmanusis telefonas ar ilgai laukta kelionė. Pasiekę mažesnius tikslus ir mėgaudamiesi smagiu atlygiu, kuriam sutaupėte, sustiprinsite įprotį ir įgausite psichologinį pagreitį, dėl kurio taupymo procesas taps nevarginantis, o priešingai – malonus ir motyvuojantis.
