Pradėti nuo pėdų ir delnų

Pasak sveikuolio, norint užsiimti tokia praktika iš pradžių tam kasdien galima skirti vos 2 minutes. A. Dzeranovas sako, kad dvi didžiausios pradedančiųjų klaidos – praktikų nereguliarumas ir ekstremalumas.

„Lediniame vandenyje esu išbuvęs 20 minučių, tačiau iki tokio rezultato buvo ilgas kelias ir tai tikrai neturėtų būti kiekvieno siekiamybė ar būtinybė. Esu labai pavyzdingas grūdinimosi ambasadorius – iš pradžių rinkau informaciją ir tik tada žingsnis po žingsnio didinau diskomforto lygį savo kūnui. Kitais metais planuoju dalyvauti Taline vyksiančiame plaukimo lediniame vandenyje čempionate. Tai naujas iššūkis man pačiam, nes gulėti lediniame vandenyje ir jame plaukti yra du absoliučiai skirtingi dalykai. Pastarasis reikalauja kur kas daugiau ištvermės ir fizinio pasiruošimo“, – pasakoja A. Dzeranovas.

Netrukus bus 2 200 dienų, arba lygiai šešeri metai, kai pašnekovas kasdien skiria laiko grūdinimosi praktikai. Plaukimas lediniame vandenyje priskiriamas prie ekstremalių grūdinimosi būdų, nes plaukiant kūnas dar labiau vėsta, raumenys stingsta, kur kas intensyviau priversta dirbti kvėpavimo sistema. Anot A. Dzeranovo, deja, yra tokių, kurie iškart neria į ekstremalumus, pavyzdžiui, bando kuo ilgiau išbūti eketėje, nors iki tol niekada nėra grūdinęsi. Viskas dažniausiai vien dėl geros nuotraukos socialiniuose tinkluose.

Sveikuolis pataria grūdinimosi kelionę pradėti nuo drungno dušo, palaipsniui mažinant temperatūrą ir ilginant buvimo jame laiką. Mokslininkų skaičiavimu, norint pajausti praktikų naudą, grūdinimuisi užtenka skirti 10–12 minučių per savaitę arba 2 minutes kasdien visiško panirimo į šaltą vandenį (–12 °C ir mažiau).

„Yra tokių, kuriems net šaltas dušas atrodo per didelis iššūkis. Šiems žmonėms patariu pradėti grūdintis nuo šalto vandens su ledukais vonelės, į ją merkiant delnus arba pėdas ir sudrėkinant veidą. Tai trys zonos, kurios turi stiprią ir greitą veninę – arterinę anastomozę. Dėl šių trijų kraujotakos sistemos zonų mūsų kūno centras vėsta arba šyla daug greičiau. Panardinę pėdas ar delnus į ledinį vandenį, jūs gausite ne ką mažiau stimulo ir energijos, nei pastovėję po šaltu dušu“, – patirtimi dalijasi sveikos gyvensenos ambasadorius.

Iššūkiai: šortus visą žiemą mūvintis ir į eketes neriantis A. Dzeranovas teigia, kad tai tik vienas iš grūdinimosi elementų. / A. Dzeranovo asmeninio archyvo nuotr.

Geresnė sveikata – po 4 mėnesių

A. Dzeranovo teigimu, pradėti tyrimai, kurie leis atsakyti į klausimą, kokios įtakos grūdinimasis turi ilgaamžiškumui. Tačiau jau dabar netrūksta išsamių mokslinių tyrimų, įrodančių teigiamą grūdinimosi įtaką tiek fizinei, tiek psichinei žmogaus sveikatai, o visa tai pailgina gyvenimą.

„Grūdinimasis žavus tuo, kad efektas greitas ir ilgalaikis. Kalbant apie trumpalaikę perspektyvą, mes pasineriame į šaltą vandenį ir iškart gauname visą puokštę hormonų – adrenalino, noradrenalino, testosterono, serotonino, dopamino. Be to, išsiskiria visi endorfinai, laimės, džiaugsmo ir meilės hormonai. Būni pakylėtas, energijos lygis – didesnis, mažėja uždegimo procesai. Reguliarus grūdinimasis veikia ir ilgalaikėje perspektyvoje. Visa esmė – disciplina ir svarbiausia, kad absoliučiai kiekvienas iš mūsų turime sąlygas grūdintis. Akivaizdžių pokyčių pastebėsite po keturių mėnesių. Kiekvienas pirmiausia tikisi mažiau sirgti. Aš pastarąjį kartą sirgau prieš kelerius metus ir tai neabejotinai reguliaraus, kasdienio grūdinimosi įtaka“, – teigia sveiko gyvenimo entuziastas.

Lediniame vandenyje esu išbuvęs 20 minučių, tačiau iki tokio rezultato buvo ilgas kelias ir tai tikrai neturėtų būti kiekvieno siekiamybė ar būtinybė.

Anot jo, be pagerėjusio imuniteto, grūdinimasis efektyviai sumažina streso lygį, organizmas išmoksta nebereaguoti į nedidelius kasdienius dirgiklius. Esant didesniam sukrėtimui, jie neišvengiamai paveikia, tačiau, anot ekspertų, užgrūdintas kūnas yra išmokęs greitai adaptuotis prie stresinių situacijų, todėl reguliariai grūdinimosi praktikas atliekantis žmogus sugeba daug greičiau sugrįžti į status quo. Vienas svarbiausių ilgalaikio grūdinimosi rezultatų – padidėjęs rudųjų riebalų kiekis ir žymiai pagerėjusi termogenezė.

„Guinnesso rekordininkas olandas, ledo žmogumi vadinamas Wimas Hofas įrodė, kad su kvėpavimu ir šalčio praktika galima patekti į savo autonominę nervų sistemą. Tai ta sistema, kuri yra limbinėje mūsų smegenų dalyje ir nekontroliuojama žmogaus, tai kvėpavimo, širdies susitraukimo instinktas, emocijų, elgesio, organų veiklos centras. Šių dalykų kontroliuoti negalima, tai vyksta savaime. Iki šiol atrodė, kad mes niekaip negalime pasiekti nervų sistemos, o pasirodo, įmanoma ir tai jau yra įrodyta. Grūdinimasis duoda daug gerų dalykų ir gali būti stipri priemonė siekiant ilgesnių ir kokybiškesnių gyvenimo metų“, – įsitikinęs grūdinimosi praktikas.

A. Dzeranovo teigimu, grūdinimasis gerina ir miego kokybę, padeda subalansuoti biologinį laikrodį, ypač jei į šaltą dušą ar ledo vonią lendi pirmoje dienos pusėje.

Žiemą į lauką – su šortais

Šešerius metus grūdinimosi praktikas kasdien atliekantis A. Dzeranovas sako vasarą esąs ištikimas ledo voniai, o žiemą neria į šalia namų esantį vandens telkinį.

„Tokia iš įdomesnių mano grūdinimosi patirčių – aš jau pusantrų metų vaikštau tik su šortais. Tai nereali šalčio stimuliacija. Žinoma, žiemą apsivelku striukę, tačiau į lauką ištisus metus einu su apnuogintomis kojomis ir to visiškai pakanka, kad organizmas gautų signalą, jog jam yra šioks toks pavojus ir jis turi prie to adaptuotis. Adaptacija vyksta per nuostabią grūdinimosi terapiją. Tai vadinamasis grūdinimasis oru. Pabūti minusinėje temperatūroje, drėgname ar vėjuotame ore, pabėgioti basomis per rasą ar per rudeninę šalną yra labai sveika“, – sako žinomas sveikuolis.

Sveikos gyvensenos praktikas atkreipia dėmesį, kad klaidinga yra manyti, jog grūdinimasis yra vaistas nuo visko. Anaiptol. Siekiant ilgaamžiškumo, svarbu derinti sveiką mitybą, poilsį, fizinį aktyvumą.

„Jei miegosi po keturias valandas per parą ir galvosi – einu pasigrūdinti ir pakelti energijos lygį, turėsi liūdnų padarinių, gali išbalansuoti savo endokrininę sistemą. Tos energijos gauni kaip narkotiko iš resursų, kurių neturi. Todėl ilgainiui tai nualina organizmą, o ne jį sustiprina. Viską svarbu derinti. Dar vienas pavyzdys – jei praktikuojate jėgos sportą, po treniruotės nereikėtų atlikti grūdinimosi praktikų bent 2–3 valandas. Priežastis visai paprasta. Treniruočių, skirtų raumenims didinti, metu pažeidžiamas raumuo, kitaip tariant, sukeliamas uždegimo procesas tam, kad raumuo augtų ir stiprėtų (raumens hipertrofija). Šaltis yra unikalus tuo, kad slopina visus uždegimo procesus, todėl jis gali prislopinti raumenų augimą“, – aiškina A. Dzeranovas.

Grūdinimosi praktikos ypač tinka iškart po ištvermės treniruočių – futbolo, krepšinio, irklavimo, slidinėjimo. Šios efektyviai sumažina raumenų uždegimą ir padeda jiems greičiau atsigauti.

Palaipsniui: pasak sveikuolio A. Dzeranovo, norint užsiimti grūdinimosi praktika, iš pradžių tam kasdien pakanka skirti vos 2 minutes. / A. Dzeranovo asmeninio archyvo nuotr.

Yra ir skeptikų

A. Dzeranovas juokauja, kad yra dvi grūdinimosi skeptikų kategorijos. Pirmiausia tie, kurie niekada to nebandė ir jiems sušalusios galūnės iškart asocijuojasi su peršalimu. Paprastai šiai kategorijai priskiriami vyresnio amžiaus žmonės. Antra kategorija – medikai, kurie dažniausiai mato ir vadovaujasi tik blogomis istorijomis. Vis dėlto pašnekovas džiaugiasi, kad ir tarp medikų atsiranda vis daugiau pritarimo.

„Iš dalies galiu suprasti medikų skepticizmą. Jie mato žmones, kurie ateina su peršaldytais inkstais ar prostatos problemomis. Žmonės pasakoja, kad pabandė nueiti į šaltą dušą ar pabūti šaltame ore. Tada natūraliai tas grūdinimasis medikams asocijuojasi su ligomis. Tačiau dažniausiai dar iki grūdinimosi tie žmonės turėjo problemų dėl inkstų, prostatos ar silpno imuniteto. Dar prisiminkime ir tą kategoriją žmonių, kurie pas medikus patenka, nes užsikasė sniege dėl geros nuotraukos, nors iki tol su grūdinimusi neturėjo nieko bendro. Grūdinimosi praktikos negali pradėti nuo ekstremalumų, svarbiausia čia – klausytis savo kūno ir pratintis pagal savo diskomforto lygį“, – teigia sveikos gyvensenos praktikas.

Anot jo, būdamas šaltame vandenyje žmogus turi stebėti savo savijautą – jei nejauti sąnarių, vidaus organų skausmo, odos neišmuša dėmės, vadinasi, gali tęsti praktikas. Bet koks menkiausias skausmas ar šalutinis poveikis yra signalas, kad turi sustoti ir išlipti iš vandens. Geriausia prieš pradedant grūdinimosi praktikas pasitarti su savo gydytoju.

Kepa gardžią duoną

Laidoje, kurią veda Alanas, Agnė pristato sveikesnės mitybos receptus. Moteris tikina nei savęs, nei savo vyro žvaigždėmis nelaikanti, nors jų laida sėkmingai gyvuoja jau trečiąjį sezoną.

"Vilniečiai labiau mane pažįsta iš "Agnės duonelės". Buvo laikas, kai turbūt pusė Vilniaus valgydavo mano duoną, bet šiuo metu nusprendžiau ja lepinti tik savo šeimą. Vaikai išsigando, kai pasakiau, kad uždarome kepyklėlę. Nuraminau, kad kas jau kas, bet jie mano duonos galės ragauti visą gyvenimą", – juokiasi Agnė, kepanti duoną tik iš natūralaus raugo, naudojanti viso grūdo miltus.

Agnė nemeluoja: ant jų šeimos stalo – ne vien sveikuoliški patiekalai. Ji nėra tokia mama, kuri mato tik juoda arba balta, sveika arba nesveika.

"Kartais valgome ir picas, nors mūsų vaikai nelabai jas mėgsta. Pirmąsyk Asparui davėme paragauti aštresnės picos. Nuo to laiko pica jo nedomina. Vaikas liūdi per draugų gimtadienius, nes neturi ko valgyti", – kvatojasi gudruolė, retkarčiais leidžianti savo vaikams pasmaguriauti ir "McDonald’s" greituoju maistu – keptomis bulvytėmis ar vištienos gabaliukais.

Šeima stengiasi tuo nepiktnaudžiauti ir sako, kad jų nerašytas šūkis – kuo daugiau visaverčio maisto ir kuo mažiau tuščių kalorijų.

Agnė norėtų paneigti teiginį, kad tai, ką valgo tėvai, ilgainiui valgys ir jų vaikai. "Mūsų šeimai tai netinka. Kad ir kaip sveikai mudu su vyru maitinamės, vaikams sveikuoliški valgiai ne visada patinka. Sūnaus organizmas reikalauja gyvulinės kilmės produktų. Jis mėgsta kiaušinius, mėsą – tik jau ne daržoves. Dukrytės labiau vegetarės. Joms patinka daržovės, sriubos, o mėsytė lieka paskutinėje vietoje."

Mes neverčiame savo vaikų sportuoti ar sveikai maitintis, bet kalbamės, kodėl tai yra gerai, ir motyvuojame savo pavyzdžiu.

Agnė įsitikinusi, kad vaikai turi patys pajausti, ko ir kiek nori. Save, kaip ir Alaną, ji vadina visavalgiais. Pora mėsa nepiktnaudžiauja, bet mano, kad gyvulinės kilmės baltymai žmogui taip pat labai svarbūs.

Sporto entuziastai

Agnės vyro Alano gyslomis teka pietietiškas kraujas. Jo tėtis kilęs iš Pietų Osetijos ir vedęs lietuvaitę. Seneliai gyvena netoli Vilniaus, tad gali dažnai matyti anūkus.

Moteris pasakoja, kad Lietuvoje gimęs jos vyras ankstyvąją vaikystę praleido Kaukaze, bet užaugo Lietuvoje ir čia pamilo krepšinį. Daugybę metų žaidė jį profesionaliai, tačiau vien krepšininko karjera neapsiribojo – studijavo politologiją, o baigdamas bakalauro studijas susipažino su būsima žmona.

Paklausta, ką reiškia gyventi su sportininku ir sveikos gyvensenos propaguotoju, Agnė tik nusijuokia.

"Matote, kai susitinka du jauni žmonės, jie kažkuo panašiu vienas kitą patraukia. Aš irgi visą gyvenimą mėgau sportą: ir bėgiodavau, ir krepšinį truputį žaidžiau. Dabar Alanas neverčia manęs sportuoti, bet puikiai žino, kaip mane pakviesti, kad užsidegčiau ir eičiau", – atvirauja sportiško sudėjimo trijų vaikučių mama, dažnai palaikanti vyrui kompaniją, nes bendrose treniruotėse mato ir kitą prasmę – bendravimo.

Dzeranovai mėgsta sportuoti vadinamojoje lauko salėje – savo kieme. Tuomet gali prisijungti ir jų vaikai. Alanas taip pat yra ir grūdinimosi meistras. Jis lenda į šaltą vandenį ar į paties pasidarytą ledukų vonią jau 1 500 dienų iš eilės.

Vienuolikmetis Asparas – tikras valios ir motyvuoto sportininko pavyzdys. Jo svajonė – būti krepšininku, sekti tėčio pėdomis ir net žaisti NBA. Todėl berniukas keliasi prieš šešias ir žadina tėtį, kuris jam paruošia fizinio rengimo treniruočių.

Tikslas: vienuolikmetis Asparas – motyvuoto sportininko pavyzdys, jo svajonė – tapti krepšininku.

Šeima palaiko šokantį tėtį

A.Dzeranovas pastaruoju metu grįžta namo vėlai, mat intensyviai treniruojasi LRT šokių projekte "Šok su žvaigžde". Agnė atvirauja, kad nei ji, nei vyras neįsivaizdavo, jog šis projektas pareikalaus tiek laiko ir jėgų bei pokyčių šeimos rutinoje.

"Anksčiau, būdavo, tėtis ir sūnus sportuoja rytais. Dabar tėtis, grįžęs vidurnaktį po vakarinės šokių treniruotės, nori pamiegoti. Anksčiau su Alanu dalijomės buitiniais reikalais, vaikų vežiojimu į būrelius. Dabar Alanas tokiems dalykams nebeturi laiko", – apgailestauja žmona, guodžianti save ir šeimą, kad tokie pasikeitimai tik laikini.

Anot Agnės, nei TV žiūrovai, nei komisija nemato tikrųjų projektų dalyvių pastangų. "Juk dauguma turi darbus, šeimas. Alanui dar reikia pasiruošti laidų filmavimui, vesti vakarines ir rytines treniruotes sporto bendruomenei, o paskui skubėti pas savo trenerę Eglę Bertulytę mokytis naujo šokio, kuriam parengti pora turi tik penkias dienas. Kartais jis grįžta namo tik apie trečią nakties. Ar žinote, ką tai reiškia sveiką gyvenimo būdą propaguojančiam žmogui?" – retoriškai klausia A.Dzeranova.

Ji kiek galėdama padeda savo vyrui: leidžia jam kuo ilgiau pamiegoti, pasirūpina, kad jis laiku pavalgytų, pagiria Alaną už pažangą ir įdėtą darbą šokių aikštelėje, drauge ieško naujų šokių idėjų.

Gavęs pasiūlymą dalyvauti projekte, Alanas klausė ir žmonos nuomonės. "Kaip galėjau prieštarauti mylėdama savo vyrą ir žinodama, kad jis mėgsta iššūkius, naujoves, galų gale – dėmesį, – šypsosi pašnekovė, nėmaž nepavydinti Alano partnerei savo vyro. – Mūsų šeima turi tvirtą pagrindą, be to, iš Klaipėdos kilusi Eglė Bertulytė, šiuo metu studijuojanti Vilniuje, – nuostabi mergina."

Sąmoninga žmona ir mama

Šiais laikais visi gyvena beprotišku tempu. Ne išimtis ir Dzeranovų šeima, turinti kalnus veiklų. "Vis dėlto šeimos poreikius keliame į pirmą vietą ir kartu stengiamės mėgautis gyvenimu. Viskas keičiasi žaibišku greičiu, tad vienas svarbiausių dalykų šiais laikais yra prisitaikymas ir pamatinės vertybės", – aiškina pašnekovė.

Ji dėkinga vyrui, kad šis įvertina jos pastangas dėl šeimos gerovės ir net meiliai vadina ją pilkuoju generolu, reguliuojančiu Dzeranovų gyvenimą.

"Tikrai nesu iš tų moterų, kurios savo vertę matuoja karjera, socialiniu statusu – tais dalykais, kurie tėra matomi išorėje. Aš manau, kad mes, moterys, turime labiau vertinti save už tai, ką duodame savo šeimai, – vyrui, vaikams. Dažnai šios pastangos plika akimi nematomos, bet užima labai daug laiko, reikalauja kantrybės ir supratimo, vidinės ramybės. Tai didelis darbas, – sako Agnė, kuriai pačiai teko išmokti prisitaikyti prie naujos situacijos. – Kadangi Alanas labai aktyvus, turi daugybę veiklų ir šiuo metu negali skirti pakankamai laiko šeimai, vadinasi, man, žmonai, reikia truputį nurimti ir labiau rūpintis vaikais."

Agnė prisipažįsta, kad šiuo metu ilgametis šeimos verslas – kepyklėlė – uždarytas, nes vyro ir vaikų poreikiai išsiveržė į pirmą planą. Be to, ji pajuto, kad kepyklėlė nėra jos gyvenimo kelias, tad šokių projektas tik pagreitino procesus.

Nebijojo keisti profesijos

Su Alanu Agnė susipažino prieš daugiau nei keturiolika metų – jaunuoliai šventė bakalaurų diplomų iškilmes. Po pusantrų metų draugystės įvyko vestuvės. Agnė, diplomuota teisininkė, išvyko paskui savo vyrą gyventi ir dirbti į Daniją.

"Po studijų pusmetį dirbau advokato padėjėja ir suabejojau, ar sėdžiu savo rogėse, tad apsispręsti vykti kartu su vyru į kitą šalį nebuvo sunku", – prisipažįsta A.Dzeranova, norėjusi studijuoti renginių organizavimą, bet baigiamuosius mokyklos egzaminus išlaikė aukštais balais, tad pasidavė visuomenės spaudimui rinktis tuo metu populiarią teisininko profesiją.

"Maža to, ir patį darbą įsivaizdavau gerokai kitaip. Degiau noru pasaulyje ieškoti teisybės, padėti žmonėms, o susidūriau su sistema, kurioje ne visada laimi teisingumas", – apmaudžiai kalba diplomuota teisininkė, įgijusi ir dar vieną – vizažistės profesiją. Laisvalaikiu ji mėgsta gražinti moteris ir prilygina tai meditacijai.

Domisi vaikų psichologija

Žmonės dažnai klausia, kodėl Dzeranovų šeimos narių vardai prasideda iš A raidės – Alanas, Agnė, Asparas, Aurėja, Atėnė. Gal tai kokia magija?

"Tik mudviejų su Alanu bendras noras, – juokiasi moteris, sutikusi pirmagimį sūnų pavadinti osetinišku vardu. – Žinau, kad Alanui ir jo tėčiui palaikyti kaukazietišką tradiciją labai svarbu."

Koks yra osetinų charakteris, ar osetinai vyrai išties dideli degtukai? Moteris šmaikštauja, kad kai uošvis kalbasi su savo giminaičiais telefonu, atrodo, kad jis barasi. Iš tiesų toks kalbėjimo tonas – visiškai normalus. Pašnekovė atvirauja, kad nelengva jai buvo priprasti ir prie vyro lyg pakelto kalbėjimo tono.

"Sūnus Asparas taip pat perėmė karštą tėvelio temperamentą, tad mes su mergaitėmis savo lietuvišku švelnumu išlaikome šeimoje pusiausvyrą", – aiškina Agnė.

Anot jos, mažoji Atėnė visus stebina savo neblėstančia šypsena, o Aurėja – kūrybiška ir meniška siela.

Dzeranovai daug dėmesio skiria vaikų auklėjimo temoms. Dažniausiai paskaitų, knygų klausosi garso formatu, nes tai labai patogu. Pavyzdžiui, Alanas plečia tėvystės žinias pjaudamas žolę, o Agnė – vairuodama automobilį ar gamindama maistą šeimai.

Pasilepina: ant šeimos stalo – ne vien sveikuoliški patiekalai, tačiau smaguriaudami visi stengiasi neprarasti saiko.

Suapvalina namų kampus

Kaip ir sveikos mitybos, taip ir vaikų auklėjimo klausimais pora mėgsta pasitarti, nes labai svarbu, kad žinias taikytų abu tėvai. Jie bando ir žiūri, kas jų šeimai tinka labiausiai, nes vaikai tokie skirtingi.

"Mes neverčiame savo vaikų sportuoti ar sveikai maitintis, bet kalbamės, kodėl tai yra gerai, ir motyvuojame savo pavyzdžiu. Kadangi sūnus labai nemėgsta daržovių, bandau suteikti jam informacijos apie augimą, hormonus, vitaminus. Diskutuojame, kas jam galėtų padėti sparčiau augti, – žinote, koks krepšininkui svarbus ūgis!" – juokiasi mama.

Agnė sako, kad dar viena jos pareiga – sukurti ryšį ne tik tarp šeimos narių, bet ir tarp senelių, giminaičių. Osetijoje šeimyniniai ryšiai labiau grįsti vyriausiojo autoritetu, o savo šeimoje Dzeranovai nori būti, pirma, gerais draugais, o tik paskui mokytojais.

"Mano šeima visada labai pasitikėjo manimi. Nebūdavo draudimų, tik apeliacija į sąžinę, kad esu protinga mergina. Manau, kad aš irgi einu tuo pačiu keliu. Tenka ir vaikų konfliktus užgesinti, ir bendrą namų atmosferą prižiūrėti", – atvirauja trijų atžalų mama, pastebinti, kad Alanas labiau mėgsta leisti su vaikais laisvalaikį, sportuoti drauge, o jai tenka kasdienio šeimos mikroklimato prižiūrėtojos vaidmuo.

Ji vadina save lakmuso popierėliu, vis žiūrinčiu, kaip elgtis, kad išlaikytų tą rūgščių ir šarmų pusiausvyrą savo šeimos organizme. "Jei terpė tarp tėčio ir sūnaus užsirūgštino, bandau pakalbėti atskirai su abiem. Žinote, tas trečiasis dažnai situaciją mato kitaip ir geba greičiau rasti problemos sprendimo būdą. Siekiu, kad vaikai būtų atviri su mumis, nebijotų pasipasakoti apie visas nesėkmes. Norėdami, kad vaikai neužsidarytų su savo problemomis, vengiame ir kai kurių bausmių, galvojame, kaip ir ką jiems sakyti. Lygiai tas pats ir su vyru. Jei noriu pasakyti jam kažkokį priekaištą, turiu būti taktiška: pasakyti taip, kad jis nesijaustų puolamas", – aiškina pašnekovė ir teigia, kad išmintinga moteris tyliai, be didelių scenų suapvalina visus namų kampus ir pasuka vyro galvą ten, kur reikia.

Rengia moterų pasibuvimus

Pavargusi nuo rutinos ir namų termoreguliatoriaus vaidmens, Agnė save įkrauna per mažus dalykus. Ją puikiai atgaivina karšta vonia, tyla, vyro masažai, pasivaikščiojimai gamtoje. Kelis kartus per pusmetį moteris leidžia sau su sielos sesėmis savaitgalį išvažiuoti, pailsėti nuo šeimos, pasilepinti SPA malonumais.

Kas organizuoja tokias keliones? Pačios moterys. Anot Agnės, vyrai iš prigimties yra labiau egoistai, tad moterys, tai žinodamos, turi ne pykti ant jų, bet pasirūpinti pačios savimi. "Aš susiorganizuoju, kur palikti vaikus, ir pasakau vyrui, kad išvykstu pabūti su savimi", – aiškina A.Dzeranova, siūlanti moterims nepamiršti ir savęs.

Jei mama, žmona bus nelaiminga, kaip ji suteiks laimės savo šeimai, kaip atkurs savo moteriškąją energiją? Agnė aiškina, kad vyriškoji ir moteriškoji energijos yra be galo skirtingos. Vyriškoji energija nori siekti rezultato, užkariauti, konkuruoti, o moteriškoji mėgaujasi procesu ir yra atsipalaidavusi. Kiekviename žmoguje egzistuoja abi energijos, bet moterims labai svarbu tą vyriškąją energiją naudoti tik darbe, o grįžus namo ją išjungti. Taip nepervargs ir nekonkuruos su vyrais, tad ir konfliktų tikimybė bus mažesnė. Štai kodėl dar viena mėgstama Agnės veikla (tiek dėl savęs, tiek ir dėl kitų) – organizuoti moterų pasibuvimus, norint įjungti moteriškąją energiją.

"Mes kviečiame įvairius lektorius, kalbamės sąmoningumo temomis, gilinamės į save, medituojame, nurimstame. Tikrai neliežuvaujame ir nesiskundžiame savo vyrais, atvirkščiai, keisdamos save, keičiame ir atmosferą namuose. Tiesiog pailsime nuo šeimos, į kurią grįžtame atsigavusios, kupinos naujų jėgų ir noro puoselėti gražius santykius", – sako A.Dzeranova.

Idėja nr. 1 – ekskursija, o gal orientacinės varžybos?

Jei per šventes liekate mieste, o dar geriau – lankotės pas gimines kitame mieste, šventinis laikotarpis, kai niekur nereikia skubėti, gali būti puiki proga su savo ar kitu miestu susipažinti artimiau. Susiplanuokite maršrutą ir norimas apžiūrėti architektūrines miesto vietas, kurioms paprastą dieną nerandate laiko. Bus įdomiau, jei paieškosite vietų, kurios nėra pagrindiniai turistų lankomi objektai. Pasidomėkite prieš tai savo miesto istorija – ir įdomesnį maršrutą susiplanuosite, ir iš kitur atvažiavusiems artimiesiems dovanosite nepakartojamų įspūdžių.

Išradingiausieji gali surengti ir improvizuotas orientacines varžybas, kurių metu ne tik apžiūrėsite įdomius architektūrinius pastatus, bet ir sudeginsite visas kalorijas, gautas prie stalo.

„Pats rinkčiausi orientacines varžybas po žymiausias Vilniaus ar bet kurio kito miesto vietas. Tereikia paruošti kelis pasirinkto maršruto žemėlapius, sugalvoti užduotis prie konkrečių objektų. Pavyzdžiui, pasiekus Katedros aikštę, sušokti šokį ir nufilmuoti jį, aplankius Trijų Kryžių Kalną, nulipdyti sniego senį ir įsiamžinti su juo, o pasiekus Rotušės aikštę, pasidaryti asmenukę prie eglutės“, – idėjomis dalinasi „Audimo“ ambasadorius.

Aktyviai judėti storai prisirengus nėra patogu. Kartais vien tai atgraso nuo noro eiti į lauką. Tad dar iki švenčių atsikratykite stereotipo, kad žiemą šilta tik storai prisirengus. Rinkitės merino vilnos drabužius, kurie bus ploni, tačiau labai šilti. O kad šaltukas nesikandžiotų, apatinius drabužius sluoksniuokite – pora plonų merino vilnos sluoksnių nevaržys judesių, bet kartu ir neleis sušalti.

Idėja nr. 2 – kvėpavimo pratimai

Kvėpavimo pratimai skirti pripildyti organizmą deguonies, kartu ir energijos, kurios gali labai trūkti, apsunkus nuo šventinių vaišių. Pratimus geriausia atlikti lauke, tačiau nebėkite iškart pavalgę, maistui reikia laiko susivirškinti.

„Įkvėpkite maksimaliai, kiek leidžia jūsų plaučiai, o iškvėpkite be pastangų, natūraliai. Tokius pratimus darykite po 2 pakartojimus 20-30 kartų. Tai padės jums pasikrauti energijos ir aprūpinti ląsteles deguonimi. Nesijaudinkite, jeigu šiek tiek suksis galva ar dilgčios pirštų galiukai, visa tai dėl didesnio deguonies kiekio“, – moko A. Dzeranovas ir prideda, kad, pasikrovus energijos, belieka pasileisti rogutėmis nuo kalniuko.

Idėja nr. 3 – pasivaikščiojimas gryname ore

Švenčių metu daugelis mūsų palieka miestus ir keliauja šventes minėti į užmiesčius, kur gyvena mūsų tėvai ar seneliai, o tai ideali vieta pasivaikščiojimams.

„Po kiekvieno pavalgymo stenkitės atsistoti nuo stalo ir nueiti bent 700 metrų, idealiausia, į gryną orą išeikite ilgesniam laikui. Vėsus ir gaivus oras pripildys plaučius deguonies, taip padidės ir energijos kiekis, kuris nukrenta maistui užpildžius skrandį, nes organizmas susikoncentruoja į maisto virškinimą ir visą energiją nukreipia ten. Žinoma, ilgesniems pasivaikščiojimams labai svarbu pasirinkti tinkamą aprangą. Kadangi per šventes žadamas labai žiemiškas oras, geriausiai tiktų natūraliais pūkais ir plunksnomis užpildytas paltas, turintis neperšlampamą ir vėjo neperpučiamą viršutinį sluoksnį. Nesušalti ir komfortiškai jaustis padės ir termodrabužiai, kurie neleis suprakaituoti ir perkaisti, pasirinkus intensyvesnį pasivaikščiojimą“, – pataria A. Dzeranovas.

Idėja nr. 4 – stalo žaidimai

Pavalgę ir pasidaliję naujienomis, susiskirstykite komandomis ir pažaiskite stalo žaidimus, tačiau rinkitės tokius, kurie turėtų dinamines užduotis, pavyzdžiui, „ALIAS“ ar įvairios šarados. Jų metu jums teks ne tik pasijuokti, bet ir pajudėti bei atlikti tam tikrus fizinius pratimus.

„Neribokite savęs, žaisdami stalo žaidimus: jeigu žaidimas skirtas sėdėjimui, pakeiskite taisykles, kurios priverstų pajudėti tiek vaikus, tiek vyresnius“, – pataria A. Dzeranovas.

Idėja nr. 5 – fotosesija sniege

Mūsų gyvenimuose karaliaujant socialiniams tinklams, nė vienos šventės neapsieina be nuotraukų. Tad sujunkite dvi veiklas – fotosesiją ir aktyvų laisvalaikį. Ir smagiai praleisite laiką, ir turėsite sočiai medžiagos socialiniams tinklams.

„Pakvieskite artimuosius į smagią fotosesiją sniege. Tegu ji būna aktyvi ir pripildyta juoko: įsiamžinkite sniego mūšio akimirką, pasigaminkite originalias sniegroges, lipdykite linksmiausią sniego senį – ribų jūsų fantazijai nėra. Jos metu ir pajudėsite, ir vienas kitą pakilnosite ar sniegu pasimėtysite. Paskui darykite geriausios ar originaliausios nuotraukos rinkimus. Galbūt taip gims ir graži jūsų šeimos šventinė tradicija“, – šypsosi sveikos gyvensenos treneris, primindamas, kad ir tokiai fotosesija ypač svarbu pasirūpinti tinkama apranga.

„Linksmybėms sniege labiausiai tiktų slidinėjimui skirta apranga, kuri itin gerai apsaugo nuo drėgmės, todėl net ilgiau pasivartę pusnyse jausitės šiltai ir patogiai. Žinoma, nepamirškite žaismingos kalėdinės kepurės ir šaliko. Eglučių motyvais margintos spalvingos kepurės ir šalikai gali tapti puikiu jūsų įamžintų akimirkų akcentu“.