„Policijos ir sienos apsaugos valdyba užtikrina, kad Estijos atsakas į tai bus neatidėliotinas ir ryžtingas“, – nurodė jis.
Pastarosiomis savaitėmis kelios nelegalių migrantų grupės bandė patekti į Europos Sąjungą per Estijos pasienio miestą Narvą šiaurės rytuose.
„Rusijos pasienio tarnyba, kuri visiškai kontroliuoja padėtį savo pasienio zonoje, leisdama trečiųjų šalių piliečiams be būtinų kelionės dokumentų kirsti sieną su Estija, sudaro įspūdį, kad vykdomas koordinuotas ir sąmoningas išpuolis prieš Europos Sąjungą“, – nurodė A. Karis.
„Tą patį modelį neseniai matėme Suomijoje, o anksčiau – prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją Baltarusijos pasienyje, kur migrantai taip pat buvo panaudoti hibridinėms atakoms“, – teigė jis.
„Noriu, kad visi, kurie tikrina Europos Sąjungos ir NATO išorinės sienos Estijoje tvirtumą, suprastų – ši siena yra tvirta, ją kontroliuojame ir neleisime, kad prieš mus būtų naudojamas migracijos spaudimas. Jei Rusijos valdžios institucijos siunčia migrantų grupes prie mūsų sienos, man gaila šių žmonių, nes jie tiesiog išnaudojami, bet jiems nebus leista tokiu būdu patekti į Europos Sąjungą“, – pridūrė prezidentas.
Policijos ir sienos apsaugos valdyba užtikrina, kad Estijos atsakas į tai bus neatidėliotinas ir ryžtingas.
Ministrės pirmininkės Kajos Kallas (Kajos Kalas) teigimu, padėtis Estijos ir Rusijos pasienyje išlieka stabili.
Pasak premjerės, policija iš pasienio išsiuntė atgal į Rusiją 30 asmenų iš Afrikos ir Vidurio Rytų, kurie neturėjo pagrindo likti Estijoje ar įvažiuoti į šalį.
„Jau dabar pastebimas didelis migracijos srautų judėjimas Suomijos sienų link. Estijos atveju kol kas kalbame apie nedidelio intensyvumo migracijos antpuolį. Normaliomis aplinkybėmis Rusija neleistų tokiems žmonėms kirsti savo sienos“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė K. Kallas.
Ji taip pat patikino, kad Rusijos veiksmai nestebina ir Estija jiems yra pasirengusi.
„Padėtį pasienyje stebime su padidintu dėmesiu ir esame pasirengę didesniam spaudimui pasienyje“, – pabrėžė premjerė.
Policijos ir sienos apsaugos valdyba kartu su partneriais, įskaitant savanorišką nacionalinę gynybos organizaciją „Kaitseliit“, yra susipažinusi su galimais rizikos ir grėsmių scenarijais, turi reikiamą įrangą ir planus, kaip reaguoti į migracijos srautus ir išpuolius.
Be to, Estija turi praktinės patirties iš ankstesnių paramos misijų Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Vakarų šalys kaltina artimą Rusijos sąjungininkę Baltarusiją, kad ši, keršydama už ES sankcijas, 2021-aisiais per savo sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pradėjo stumti dešimtis tūkstančių dokumentų neturinčių migrantų.
Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ sakė, kad yra pasirengusi padėti Estijai pasitelkdama savo greitojo reagavimo padalinius, jei situacija paaštrėtų.
