Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė bylą, kurioje kaltinimai patekti „Biržų alaus“ direktoriui bei pagrindiniam akcininkui Juozui Narinkevičiui ir gamybos vadovei Astrai Normantienei.
Jie kaltinami didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu veikiant bendrininkų grupėje.
Ikiteisminis tyrimas dėl Biržuose įsikūrusioje uždarojoje akcinėje bendrovėje, įtariama, vykdomų ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų pradėtas policijos kriminalistams gavus žvalgybinės informacijos.
Tyrimo metu surinktais duomenimis, 2010–2016 metais dalis alaus, pagaminamo naudojant bendrovės įrangą, žaliavą ir patalpas, buvo parduodama nefiksuojant jo pardavimo ir gaunamų pajamų.
Pagal bendrovės direktoriaus galimai parengtą nusikalstamą planą, pagaminta produkcija tiekta į sandėlį, kur kompiuteryje esančioje buhalterinėje programoje alus būdavo užpajamuojamas ir paruošiamas išvežti.
Po to išrašius sąskaitas–faktūras, jis būdavo išgabenamas nuolatiniams vadinamąjį juodą alų perkantiems pirkėjams. Pristačius alų į vietą, sąskaitos-faktūros tikram alaus kiekiui būdavo sunaikinamos, o vietoje jų išrašomos suklastotos sąskaitos, jau su gerokai mažesniu produkcijos kiekiu. Šios suklastotos sąskaitos būdavo įtraukiamos į bendrovės buhalterinę apskaitą.
Realizavus „juodą alų“, gauti pinigai pasisavinti, neįnešant jų į bendrovės kasą. Įtariama, kad per minėtą laikotarpį realizavus neapskaitytą produkciją pasisavinta beveik 200 tūkst. eurų, o valstybei nesumokėta daugiau nei 88 tūkst. eurų mokesčių.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro Kęstučio Greiciūno, apie bendrovėje gaminamą „juodą alų“ įmonės darbuotojai žinojo, tačiau tylėjo baimindamiesi netekti darbo.
Atliekant tyrimą įtarimai dėl padėjimo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą buvo pateikti dar šešiems alaus daryklos darbuotojams, bet vėliau jiems pripažinus savo kaltę ir davus išsamius parodymus, tyrimas jų atžvilgiu nutrauktas atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai nustatė ir neužpajamuoto alaus pirkėjus. Iš minėtos bylos atskirtas ikiteisminis tyrimas, jame kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo pateikti Vilniuje registruotai bendrovei ir jos direktoriui R. Š.
Tyrimo duomenimis, ši bendrovė, įtariama, realizuodavo didžiausią dalį neapskaityto biržietiško alaus. Manoma, kad 2010–2016 metais, neįtraukus į bendrovės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas daugiau nei 165 tūkst. eurų gautų pajamų už „juodą alų“, valstybei nesumokėta beveik 29 tūkst. eurų PVM. Ši atskirta byla perduota nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui.
Dabar į teismą atiduotoje byloje kaltinimai pateikti ir vienos Kupiškyje registruotos bendrovės direktoriui V. V. Jis kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Įtariama, kad jo bendrovė per keturis mėnesius iš biržiečių aludarių įsigijo neužpajamuoto alaus už beveik 4,5 tūkst. eurų. Kitiems „juodo alaus“ pirkėjams, pripažinusiems savo kaltę ir sumokėjusiems mokesčius valstybei, ikiteisminiai tyrimai sutraukti pagal laidavimą.
Biržų aludarių byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio policijos Ekonominių nusikaltimų valdyba, o vadovavo Panevėžio prokuratūra.
