„Aš turiu taip pat teisę pasisakyti dėl man pareikšto nušalinimo – aš buvau apklaustas kaip specialusis liudytojas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, tokiu statusu, manau, nepagrįstai ir skubotai. Man vėliau pateikti atsakymai tai patvirtina“, – per posėdį trečiadienį sakė A. Bielskis.
Jis citavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir generalinio prokuroro vėliau jam siųstus raštus, kad nėra duomenų šį teisėją apklausti kaip įtariamąjį.
Specialiojo liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka.
Nemato pagrindo nušalinimui
Teisėjas mano, kad ankstesnė jo kaip specialiojo liudytojo apklausa negali tapti kliūtimi nagrinėti „MG grupės“ bylą.
„Nei su STT atstovais, nei su advokatais nesu sudaręs sandorių, neturiu jokio suinteresuotumo nagrinėti bylą šališkai, neturiu pagrindo nusišalinti nuo šios bylos“, – pareiškė A. Bielskis.
Tačiau sprendimą dėl jam pareikšto nušalinimo priims kiti du bylos teisėjas – Linas Šiukšta ir Evaldas Gražys. Nutartis bus skelbiama trečiadienį po pietų.
A. Bielskio nušalinimo trečiadienį pareikalavo buvusio „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius. Jis pareiškė, kad A. Bielskio turėtas statusas gali daryti jį pažeidžiamumą ir neleisti nešališkai išnagrinėti bylos, mat ir teisėjų korupcijos, ir „MG grupės“ politinės korupcijos bylas tyrė STT.
G. Danėlius žurnalistams trečiadienį sakė, kad priešingai nei kitiems Apeliacinio teismo teisėjams, STT apklausa A. Bielskiui teisėjo karjeros nesugadino, jis dirba toliau, todėl gali būti morališkai įsipareigojęs atsidėkoti STT.
Teisėjų korupcijos bylos duomenimis, vilnietis advokatas Drąsutis Zagreckas buvo sutaręs priimti kyšį, kad paveiktų Apeliacinio teismo teisėją A. Bielskį. Šis teisėjas turėjo nagrinėti D. Zagrecko kliento baudžiamąją bylą. Šis pageidavo, kad Apeliacinis teismas jam paliktų žemesnės instancijos paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį dėl plėšimo. Pareigūnų duomenimis, D. Zagreckas buvo susitikęs su teisėju A. Bielskiu.
„Albino Bielskio, kaip teisėjo, karjera niekada nesusvyravo, niekas jam nereiškė priekaištų, jo procesinis statusas niekada nebuvo paviešintas“, – tvirtino G. Danėlius, grįsdamas nušalinimo prašymą.
Kalbėdamas apie galimą teisėjo šališkumą nagrinėjant bylą. G. Danėlius priminė, kad skiriant teisėjus į pareigas būtina gauti atsakymą iš STT, o jos vadovas „MG grupės“ byloje dar nepaskelbus nuosprendžio Vilniaus apygardos teisme, kalbėjo apie bausmes, šią bylą lygino su „lakmuso popierėliu“, kokios bausmės galima sulaukti Lietuvoje už korupciją.
Advokatui užkliuvo suplanuoti posėdžiai
Advokatas G. Danėlius nušalinimą teisėjui A. Bielskiui grindė ir suplanuotų bylos posėdžių intensyvumu.
„Nežinau, ar tai tikrai sutapimas, ar ne, bet visi penkiolika posėdžių suplanuoti iki kitų metų sausio mėnesio, su laiko rezervu, kad būtų galima parašyti baigiamąjį dokumentą iki Ž. Bartkui aktualaus laikotarpio, siekiant perrinkimo. Tokia tikimybė vienos karjeros nesugadinimas už kitos nesugadinimą. Tokia pakankama prielaida reikšti nušalinimą“, – žurnalistams sakė advokatas.
Jis bylos posėdžių planavimą siejo su STT vadovo Žydrūno Bartkaus kadencijos pabaiga. Ž. Bartkus į STT direktoriaus pareigas penkerių metų kadencijai paskirtas 2018 metų kovą, jo kadencija baigsis 2023 metų kovą.
„MG grupės“ politinės korupcijos byloje Apeliacinis teismas suformavo trijų teisėjų kolegiją ir paskyrė šešiolika posėdžių šiai bylai išnagrinėti. Ši byla pripažinta greičiau nagrinėtina. Pirmasis posėdis numatytas rugsėjo 14 dieną, po to ketinama posėdžiauti spalio 24 dieną, lapkričio 22, 24, 29 ir 30 dienomis. Taip pat paskirti penki posėdžiai gruodį ir tiek pat sausį.
Teisėjas A. Bielskis advokato G. Danėliaus užuominas apie posėdžių planavimą esą jų datos susijusios su STT vadovo kadencijos pabaiga, „keliančiais šypseną“.
„Susiejimas su STT vadovo kadencijos pabaiga kelia šypsena. Ši byla yra rezonansinė turi gilų atgarsį visuomenėje, organizaciniai reikalai – efektyviai ir savalaikiai išnagrinėti bylą, ko gero daugiau bus posėdžių, kai STT vadovo kadencija jau bus pasibaigusi“, – sakė teisėjas.
Kitas bylos dalyvis – išteisintasis Šarūnas Gustainis – pareiškė nušalinimą prokurorui Justui Lauciui. Jo teigimu, kaltintojas „manipuliavo įrodymais“, „iškraipė faktus“.
Įvyko pirmas posėdis
Apeliacinis teismas trečiadienį susirinko į pirmąjį posėdį pradėti nagrinėti apeliacinius skundus „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje.
Byloje iš viso gauti keturi skundai – visus kaltinamuosius išteisinusį nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius, jis prašo žemesnės instancijos nuosprendį panaikinti ir išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.
Du skundus pateikė buvusio koncerno viceprezidento R. Kurlianskio advokatai – Simonas Slapšinskas ir G. Danėlius, nuosprendį apskundė ir buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio advokatas Ruslanas Boiko.
Išteisintųjų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo juos pripažinti netinkamais, o G. Danėlius Apeliacinio teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Žvalgybos įstatymas, pagal kurį surinkta tam tikra dalis byloje gautų duomenų, atitinka Konstituciją.
Balandžio 19 dieną Vilniaus apygardos teismas išteisino visus kaltinamuosius „MG grupės“ politinės korupcijos byloje.
R. Kurlianskis kaltintas kelių politikų papirkimu ir prekyba poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo.
Kyšininkavimu byloje kaltinti buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis, buvęs šios partijos narys Š. Gustainis ir parlamentaras, Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.
Eksliberalas Gintaras Steponavičius kaltintas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.
Teismas taip pat išteisino kaip juridinius asmenis kaltintus „MG grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją.
Jie išteisinti kaip nepadarę veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.
Anot Vilniaus apygardos teismo teisėjų, surinktų įrodymų nepakanka įrodyti, jog E. Masiulis paėmė pinigus už veikimą „MG grupės“ interesais.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2016 metų gegužės 10 dieną R. Kurlianskio perduoti pinigai E. Masiuliui yra paskola, o alkoholio butelis – dovana, bet ne kyšis.
Prokuroras J. Laucius su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Anot jo, pinigai – 106 tūkst. 200 eurų – buvęs kyšis, o dalis verslininko prašymų įvykdyta.
Prokuroro teigimu, E. Masiulio ranka parašytas ir po keturių mėnesių nuo įvykio teisėsaugai pateiktas raštelis dėl paskolos neturi jokios teisinės reikšmės ir yra gauto kyšio maskavimo priemonė.
Pinigus R. Kurlianskis perdavė E. Masiuliui savo automobilyje, pinigai buvo dėžutėje su alkoholio buteliu, įdėtoje į maišelį. Anot prokuratūros pranešimo, tai būdinga kyšio, o ne legalios paskolos perdavimui.
Prokuroro teigimu, vertindamas kitų kaltinamųjų kaltę teismas padarė teisės taikymo klaidą.
