Nerimo skambučiai
Pastarąsias kelias dienas Radiacinės saugos centre netilo gyventojų skambučiai. Žmonės sunerimo dėl miško gaisro prie Černobylio AE.
Ar galima būti lauke? Ar galima degintis saulėkaitoje?
Ar pavojingi debesys, sumišę su radioaktyviais pelenais, dar nepasiekė Lietuvos? Galbūt reikėtų aklinai užsidaryti buto langus?
Gal siekiant apsisaugoti nuo apšvitos reikėtų vartoti jodą?
Tokių klausimų lavina užgriuvo radiacinės saugos specialistus.
Turimais duomenimis, netoli Černobylio, toje vietoje, kur palaidota atominę avariją likvidavusi technika, 15 ha teritorijoje užsidegė miškas.
Buvo pranešama, kad gaisrą gesina specializuotosios pajėgos ir kad "ten nuolat stebimi radiacinės būklės pokyčiai, tačiau radiacinio fono padidėjimo nenustatyta".
Pokyčių nenustatyta, nes ir taip ten radiacinis fonas gana aukštas.
Žmonės puikiai supranta, kad kiekvienas gaisras šioje vietoje tarsi nuo skersvėjo besidarinėjantys pragaro vartai, kai nebereikia net atominio karo.
Nerimą kėlė pranešimai, kad ugniagesių gelbėtojų darbus sunkino nepastovios krypties stiprus vėjas, dėl kurio didėjo tikimybė, jog užsidegs vis nauji miško plotai.
Tačiau netrukus Ukrainos valstybinė avarinių situacijų valdymo tarnyba informavo, kad, nepaisant sudėtingų oro sąlygų, kelias paras trukę gaisrai sėkmingai užgesinti.
Debesis aplenkė Lietuvą
Lietuvos gyventojų baimė natūrali, nes jie turi karčios patirties.
Po 1986 m. įvykusios Černobylio AE avarijos radioaktyviuoju ceziu (Cs-137) buvo užteršta 2,3 mln. hektarų teritorija ne tik Ukrainoje, Baltarusijoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Švedijoje, Vokietijoje, taip pat Lietuvoje.
Apie įvykusią nelaimę Sovietų Sąjungoje tada informacija nuo piliečių buvo slepiama kelias savaites. Ir tai turėjo bjaurių pasekmių žmonėms, taip pat ir mūsų šalies gyventojams.
Todėl dabar viešojoje erdvėje tik pasirodžius pranešimams apie staiga kilusius miško gaisrus Černobylio AE zonoje, jie puolė domėtis, kaip apsisaugoti nuo grėsmių.
Apie tai, kad Lietuvoje oro tarša neužfiksuota, o radiacinis fonas nepakitęs, netrukus paskelbė Aplinkos ministerija: "Radiacinio fono padidėjimas neužfiksuotas nei automatinėmis gama dozės galios stotimis, nei automatine aerozolių stotimi Vilniuje. Šios stotys fiksuoja realų radiacinio fono padidėjimą, kai privalu vertinti, ar nereikia imtis apsaugos priemonių. Kaimyninėse valstybėse radiacinio fono padidėjimo taip pat nematyti."
"Turime įsigiję specialias programas, todėl pačią pirmą gaisro dieną, remdamiesi meteorologinėmis sąlygomis, stebėjome, į kurią pusę slenka gaisro sukeltas debesis iš Černobylio AE zonos. Turime jo judėjimo schemą, kuri buvo fiksuojama kas valandą. Debesis nuplaukė į pietinę žemyno dalį, paskui pasidavė Rusijos link, į Uralo pusę, vėliau apsisuko ir vėl grįžo į pietus, bet Lietuvos nepasiekė", – teigė Radiacinės saugos centro vadovas Albinas Mastauskas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausią savaitę Lietuvoje turėtų vyrauti šiaurės krypčių vėjas.
Todėl pavojaus, kad tarša iš Černobylio galėtų pasiekti Lietuvos teritoriją, tikimybė esą labai menka.
Situaciją gali stebėti patys
Radiacinės saugos centras suskubo nuraminti susirūpinusius gyventojus, kad net jei gaisro pelenai su radioaktyviosiomis dalelėmis (nedideliu kiekiu radioaktyviojo Cs-137) ir pasiektų Lietuvos teritoriją, pavojaus žmonių sveikatai esą nebūtų.
"Norime atkreipti dėmesį, kad nereikia vartoti jodo, nes pelenų sudėtyje negali būti radioaktyviojo jodo, o tik radioaktyviojo cezio pėdsakų. Jodo profilaktika taikoma tik tais atvejais, kai yra tikimybė, kad į aplinką gali pasklisti radioaktyviojo jodo. Tokios profilaktikos tikslas – blokuoti skydliaukę nuo galimo radioaktyviojo jodo įsisavinimo", – tikino A.Mastauskas.
Be to, Lietuvoje nuolat veikia Radiacinio monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo sistema.
Šios sistemos stotys, išdėstytos visoje teritorijoje, matuoja gama dozės galią.
Duomenų kitimą gali stebėti bet kuris gyventojas Radiacinės saugos centro interneto svetainėje (aktyvi nuoroda "Radiacinis fonas Lietuvoje").
Teigiama, kad apie bet kokius radiacinio fono pakitimus Lietuvoje gyventojai bus informuojami papildomai.
Šiuo metu radiacinio fono pakitimų Lietuvoje nepastebėta.
Vakar rytą Klaipėdoje vidutinis gama dozės galios lygis siekė 0,066 µS/h, Kaune – 0,038 µS/h, Vilniuje – 0,044 µS/h, Latvijos pasienyje su Lietuva ties pajūriu – 0,1 µS/h, ties Sankt Peterburgu – 0,162 µS/h.
Natūralus radiacinis gamtinis fonas Lietuvoje paprastai būna nuo 0,1 iki 0,08 µS/h.
Tad po gaisro Černobylyje akivaizdžių pokyčių nematyti.
Miškai dega kasmet
Gaisrai Černobylio regione kildavo ir anksčiau, po jų paprastai buvo stebimas Cs-137 tūrinio aktyvumo padidėjimas oro aerozolių mėginiuose, paimtuose Lietuvoje, tačiau nustatyti kiekiai būdavo labai maži ir esą nekėlė pavojaus nei gyventojams, nei aplinkai.
Specialistų teigimu, pavojus yra gaisro zonoje ir artimose teritorijose, tačiau teršalų pernašos metu vyksta sklaida, todėl grėsmės Lietuvai nėra.
Milžiniškas radioaktyvių Černobylio miškų gaisras kilo pernai, tik paminėjus 29-ąsias AE katastrofos metines.
Liepsnos apėmė beveik 400 ha plotą, tada įtarta, kad padegimas buvo tyčinis.
Gaisras pavojingas buvo ir tuo, kad sparčiai artėjo šalia esančios Černobylio AE link, bet sėkmingai buvo sustabdytas.
Ir pernai, kai liepsnojo radioaktyvi teritorija, vėjo kryptis buvo palanki Lietuvai, tad nuodingi debesys mūsų šalies nepasiekė.
Tai buvo didžiausias Černobylio regiono miškų gaisras nuo 1992-ųjų.
"Tie gaisrai pas juos vyksta kasmet. Situacija tampa standartinė, ir tai nėra gerai pirmiausia jiems patiems", – pabrėžė A.Mastaukas.
Radiacija niekur nedingo
Radiacinės saugos centro vadovo A.Mastausko teigimu, šiandien didžiausią nerimą turėtų kelti ne gaisrai Černobylio miškuose, vėl po Europą paskleidžiantys radioaktyvias daleles, bet senasis AE avarijos palikimas.
Pasak pašnekovo, mūsų šalyje – dirvožemyje, medžiuose irgi yra susikaupę ir cezio, ir stroncio, ypač pietinėje bei pietvakarinėje Lietuvos dalyse, taip pat ir Klaipėdoje, o ypač – Kuršių nerijoje, kuri po Černobylio AE avarijos nukentėjo labiausiai.
"Mes tai matome pagal grybų taršą, nes pagrindiniai radionuklidų kaupėjai yra grybai. Visgi norėčiau nuraminti, kad juose radioaktyvių medžiagų randama vos pusė leistinos normos. Todėl grybai sveikatai grėsmės nekelia, bet gyventojai turi žinoti, kad jie gali būti radioaktyvūs", – dėstė A.Mastauskas.
Anot specialistų, grybų radioaktyvumas beveik visada būna kelis kartus didesnis už toje pačioje vietoje augančių augalų.
Jie gali sukaupti 50 kartų daugiau radioaktyvių medžiagų (kartais net iki 100 kartų), nei šalia jų vešinti augmenija.
Teigiama, jog palyginti "švarios" yra voveraitės, mažiau radionuklidų kaupia ir tikriniai baravykai.
Nustatyta, kad spygliuočių miškuose augančių grybų radioaktyvus užterštumas didesnis nei lapuočių miškuose augančių grybų.
Daugiausia taršalų susikaupia grybo kepurėlėje, mažiau – kotelyje.
Glumino ekstremalai
Radiacinės saugos centras kasmet atlieka tyrimus radioaktyviai grybų taršai įvertinti. Mėginiai imami iš įvairių Lietuvos vietovių.
Paprastai visi tirti grybai atitinka higienos reikalavimus.
Didesni Cs radionuklido kiekiai (daugiau nei 300 Bq/kg pavienių grybų) randami žaliuokėse.
Leidžiama didžiausia radioaktyviojo užterštumo koncentracija maiste yra 600 Bq/kg.
Specialistai pabrėžia, jog radioaktyvaus Cs kiekį valgomuosiuose grybuose iki 58–82 proc. galima sumažinti juos verdant, iki 90 proc. – užšaldžius ir po to du kartus pamirkius šiltame vandenyje.
Tačiau šiuo atveju grybautojai rizikuoja mažiausiai.
Radiacinės saugos centro specialistus pastarosiomis dienomis glumino kitokie skambučiai.
Žmonės, mėgstantys pavojingas keliones, teiravosi, ar po gaisro radiacija užterštoje zonoje saugu ten vykti į ekskursiją apžiūrėti Černobylio AE apylinkes.
