Antruoju žvilgsniu

Pirmasis – atsargus apsižvalgymas – nelabai sužavėjo, pasirodė, kad tai tiesiog gerai atrinkti (parodos kuratorius Donatas Stankevičius), profesionalūs kadrai iš fotoreporterio archyvo. Vis dėlto antrasis žvilgsnis kvietė gilintis labiau, atsakyti, ar tai tikrai tik nespalvotos fotografijos, kuriose daugiausia (bet ne tik) užfiksuoti vieno miesto – Klaipėdos – kasdienybės epizodai?

Reportažinės fotografijos žanras žiūrovui visada garantuoja nuotykį, suteikia galimybę atsidurti svarbių įvykių epicentre, išgyventi dramą ar euforijos būseną. Tad juslės visada būna sužadintos, iš parodos išeinama su nauju patyrimu. Tačiau poetiškesnę sielą turinčiam žiūrovui to pakanka ne visada. Nuotykis – trumpalaikis įvykis, kuris gali ir pasimiršti. Todėl žvelgiant į kūrinius norisi dvasios suvirpėjimo, patikrinančio, kiek jautrių stygų viduje dar nėra nutrūkusios. Dabarties laike, kai tiek daug įrankių mūsų fantazijai sujaudinti, praplėsti galimybių ribas, labiausiai trūksta to, kas pažadintų jausmus. Neteigiu, kad jais visai nesinaudojame ar jų nepuoselėjame, tačiau galima būtų nuoširdžiai prisipažinti, jog dažniau pildome savo norus, o ne tenkiname jausmus.

Paprastumo magija

Tikriausiai pirmasis įspūdis A.Stubros parodoje buvo klaidinantis todėl, kad ėjau vedama noro pamatyti kažką tokio, ko šiandieniame pasaulyje jau net su žiburiu nebesurasi, tačiau išvydau tai, ko pilna kasdienybė: praeivius gatvėse, rėkaujančius darbininkus naujai išdygusiose statybvietėse, romius senolius, šeimas, kiemuose spygaujančius vaikus. Pasirodė, kad šie kasdieniški vaizdai skiriasi tik laikmečiu: nuotraukos – iš praėjusio amžiaus 8-ojo, 9-ojo dešimtmečių.

Paroda priminė neseniai vienoje rytietiška kultūra besidalijančioje svetainėje perskaitytą mintį: "Jei dairaisi vien tik to, kas įspūdinga, nepastebėsi magijos to, kas paprasta."  A.Stubros fotografijos – apie mažus, paprastus dalykus: vaikystės spontaniškumą, šeimos bendrystę, kartų ryšį, viltį praeivių veiduose ar šviesos žaižaravimą vandenyje karštą vasaros popietę, irstančią, praeitį menančią architektūrą, masinių švenčių euforiją ir išplaukiančius laivus. Tačiau labiausiai, žinoma, apie žmones: artimus, svetimus, besidžiaugiančius ar susirūpinusius, dirbančius ir besiilsinčius – apie tuos kasdienybės mohikanus, kurie veikdami savo paprastus dalykus geba patirti džiaugsmą. Ir dabar jie leidžiasi būti stebimi parodos žiūrovo.

Klaipėdos portretai

A.Stubrai ne mažiau svarbus ir miestas. Kaip pastebima parodos anotacijoje, fotografo nuotraukos apima kelis dešimtmečius trukusį mylimo miesto – Klaipėdos – stebėjimo procesą.

Uostamiesčio atmosferą A.Stubra atskleidė ne fiksuodamas centrines miesto gatves, bet namų kiemus, judrias aikštes ir, be abejo, prieplauką. Kasdienis žmonių bruzdesys nuspalvina šias erdves, pripildo jas gyvybės. Ir Klaipėda nuotraukose tampa dar vienu veikėju, kurio kaita atsispindi kasdienybės portretuose.

Maži dalykai iš tikrųjų yra dideli. Tik kartais mūsų akys yra per plačios juos pastebėti. A.Stubra sekė detales, sulaikydamas jas akimirkose, kurios greitos praeiti, tačiau po savęs paliekančios pilnatvės jausmą.

Kas: Paroda "Albinas Stubra. Fotografijos".

Kur: Kauno fotografijos galerijoje.

Kada: Veikia iki gruodžio 30 d