Aukcionas įvyko nepaisant kritikos, kad toks pardavimas – prasto skonio.

Romos „Bertolami“ aukcionų namai pardavė istorinį dokumentą už 26 tūkst. eurų, gerokai viršijus pradinę 1 300-1 700 eurų kainą.

Buvęs ministras pirmininkas ir krikščionių demokratų lyderis A. Moro buvo pagrobtas ir vėliau nužudytas Raudonųjų brigadų, kurioms tenka atsakomybė dėl šimtų žuvusiųjų per sprogdinimų bangą Italijoje vadinamaisiais „Švino metais“ – praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose. „Bertolami“ nurodė, kad lankstinukas yra originali propagandinė skrajutė, kokias Raudonosios brigados platino spaudai kitą dieną po pagrobimo.

Ant Raudonųjų brigadų firminio blanko atspausdintas dokumentas su grupei būdinga žvaigžde apskritime pradedamas teiginiu: „Ketvirtadienį, kovo 16 d., Raudonųjų brigadų ginkluota kuopelė pagrobė ir įkalino kalėjime ALDO MORO, Krikščionių demokratų pirmininką“.

Praėjus 55 dienoms po pagrobimo kulkų suvarpytas A. Moro kūnas buvo rastas automobilio bagažinėje Romoje. Per A. Moro pagrobimą buvo nušauti ir penki asmens sargybiniai.

„Šie puslapiai varva krauju, jų negalima pirkti ir parduoti, jie negali tapti kolekciniu daiktu“, – sakė Mario Calabresi, buvęs laikraščio „La Repubblica“ redaktorius ir 1972 metais kraštutinių kairiųjų grupuotės nužudyto policijos komisaro sūnus. M. Calabresi teigimu, vienintelė dokumentui tinkama vieta yra memorialinis archyvas, „kad primintų mums apie terorizmo barbariškumą“.

Buvęs Raudonųjų brigadų narys Paolo Persichettis teigė, kad dokumentas nėra originalas, o kopija, kokių šimtai saugoma valstybės archyvuose.

A. Moro nužudymas buvo garsiausias Raudonųjų brigadų veiksmas. Būdamas galingų krikščionių demokratų lyderis, A. Moro palaikė istorinę koaliciją su Italijos komunistų partija, kuri buvo priešiška ekstremistinėms Raudonosioms brigadoms.

Dvipusiame laiške smerkiamas valstybės imperializmas, A. Moro vadinamas „politiniu krikštatėviu ir ištikimiausiu imperialistinių jėgų išleistų direktyvų vykdytoju“. Sakoma, kad A. Moro tiesiogiai atsakingas už valstybės „kontrrevoliucines programas, kurių nori imperialistinė buržuazija“. Laišką pasirašė Raudonosios brigados.

Popiežius Pranciškus nutraukė dešimtmečius trukusią Vatikano tylą, padėdamas Italijai nušviesti vieną liūdniausiai pagarsėjusių nusikaltimų – buvusio premjero Aldo Moro nužudymą 8-ajame dešimtmetyje, šeštadienį pranešė dienraštis „Corriere della Sera“.

Pranciškus leido parlamento komisijai apklausti arkivyskupą Antonio Mennini (Antonijų Meninį) , praėjus 37 metams nuo A.Moro pagrobimo ir nužudymo, dėl kurio kalta Italijos ultrakairiųjų ekstremistų grupuotė „Raudonosios brigados“.

Kaip pranešama, A.Mennini išklausė A.Moro paskutinę išpažintį ir atliko tarpininko vaidmenį tarp kovotojų ir tuomečio pontifiko Pauliaus VI, kuris, kaip manoma, mėgino išpirkti ekspremjerą iš ekstremistų nelaisvės.

Buvęs Italijos prezidentas Francesco Cossiga (Frančeskas Kosiga), vadovavęs šaliai 1985–1992 metais, prieš savo mirtį pripažino, kad „Mennini sugebėjo patekti pas Aldo Morą „Raudonųjų brigadų“ irštvoje, bet mes apie tai nežinojome“, rašo Italijos laikraštis.

A.Mennini, kuris yra Šventojo Sosto nuncijus Didžiojoje Britanijoje, buvo apsaugotas nuo ankstesnių tyrimų diplomatinės neliečiamybės, bet pirmadienį jis duos parodymus naujai komisijai, tiriančiai šį nužudymą, pridūrė „Corriere della Sera“.

Vatikanas to pranešimo nei patvirtino, nei paneigė.

Popiežius, pažadėjęs slaptumu garsėjančių Vatikano institucijų didesnį skaidrumą, galbūt tikisi ne vien nušviesti tą gilių randų Italijos visuomenėje palikusį įvykį, bet ir atkreipti dėmesį į Vatikano pastangas išgelbėti A.Moro.

„Raudonosios brigados“ pagrobė krikščionį demokratą A.Moro 1978 metų kovo 16-ąją, nužudžiusios penkis ekspremjero asmens sargybinius.

Paulius VI tų metų balandžio 23-ąją asmeniškai kreipėsi į pagrobėjus, sakydamas: „Meldžiu klūpodamas – paleiskite Aldo Moro“, bet du mėnesius nelaisvėje laikytas politikas buvo rastas negyvas nuošalioje Romos gatvėje palikto automobilio bagažinėje.