Teismo tinklalapyje skelbiami nuolat atnaujinami rezultatai, bet šios institucijos pirmininkas Julio Solorzano (Chulijas Solorsanas) paskelbė, kad A. Giammattei pergalė „jau neatšaukiama“.
Jis pakeis korupcija susitepusį prezidentą Jimmy Moralesą (Džimį Moralesą), pasitrauksiantį iš posto sausį.
„Tikslas pasiektas“, – anksčiau pareiškė A. Giammattei.
Likus suskaičiuoti tik kelis tūkstančius balsalapių, A. Giammattei buvo surinkęs 58,5 proc. balsų ir įgijęs 550 tūkst. balsų pervarą prieš savo varžovę S. Torres, socialdemokratų kandidatę.
Jie abu varžėsi dėl teisės pakeisti korupcija susitepusį prezidentą Jimmy Moralesą (Džimį Moralesą).
Šios Centrinės Amerikos šalies naujasis prezidentas bus smarkiai spaudžiamas Jungtinių Valstijų įgyvendinti kontroversišką migracijos susitarimą, turintį leisti Vašingtonui išsiųsti atgal į Gvatemalą daugelį prieglobsčio ieškotojų iš Hondūro ir Salvadoro, pakeliui JAV sienos link kirtusių šią neturtingą ir nusikalstamumo krečiamą valstybę.
Galimybės tarnauti savo šaliai laukiau dvylika metų.
Abu kandidatai vengė deklaruoti kokią nors tvirtą nuostatą sutarties su JAV atžvilgiu.
Per birželį vykusį pirmąjį rinkimų ratą, kai daugiausiai balsų surinko S. Torres, pagrindinė debatų tema buvo korupcija, bet nuo to laiko ji nublanko dėl politinio skandalo, išprovokuoto migracijos sutarties.
Atrodo, kad rinkėjų aktyvumas buvo menkas, o tai liudija visuomenės nusivylimą politiniu status quo šalyje, varginamoje giliai įsišaknijusios korupcijos, skurdo, nedarbo ir migracijos problemų.
A. Giammattei, šiuose rinkimuose dalyvavęs kaip konservatyvios partijos „Vamos“ kandidatas, prezidento posto siekė jau ketvirtą kartą. Išsėtine skleroze sergantis ir su ramentais vaikštantis 63 metų gydytojas griežtai pasisako prieš homoseksualių asmenų santuokas bei abortus, gina šeimos vertybes ir pritaria mirties bausmei.
„Mes laimėjome. Labai džiaugiamės, tai logiška – kova truko dvylika metų, – sakė A. Giammattei savo emocingoje pergalės kalboje. – Galimybės tarnauti savo šaliai laukiau dvylika metų.“
S. Torres buvo ištekėjusi už 2008-2012 metais Gvatemalos prezidento poste dirbusio Alvaro Colomo (Alvaro Kolomo), tačiau vėliau jų santuoka iširo. Ji yra šalyje žinoma verslininkė, vadovavusi tekstilės gaminių ir aprangos įmonei.
S. Torres savo rinkimų programoje daugiausiai dėmesio skyrė švietimo, sveikatos apsaugos ir ekonomikos problemoms. Ji taip pat pristatė kovos su korupcija programą, tačiau politikės partija „Nacionalinė vilties vienybė“ (Unidad Nacional de la Esperanza, UNE) pateko į kritikos ugnį, nes kai kurie jos kandidatai į merus buvo apkaltinti tuo, kad jų kampanijoms lėšų skyrė narkotikų prekeiviai.
S. Torres partijos generalinis sekretorius Oscaras Argueta (Oskaras Argeta) pripažino kandidatės pralaimėjimą.
Teisę balsuoti šiuose rinkimuose turėjo apie 8 mln. gvatemaliečių. Tačiau dėl visuomenės nusivylimo darbą baigiančia J. Moraleso administracija rinkėjų aktyvumas tesiekė 42 procentus.
Be migracijos, gvatemaliečiams susirūpinimą taip pat kelia didžiulis nusikalstamumas, nedarbas, didėjančios pragyvenimo išlaidos, giliai įsišaknijusi korupcija.
Trys iš pastarųjų keturių išrinktų Gvatemalos prezidentų baigę kadenciją buvo areštuoti dėl korupcijos. J. Moralesas, kurį užgriuvo įtarimai dėl kampanijos finansavimo taisyklių pažeidimų, nusprendė išformuoti su Jungtinių Tautų palaikymu dirbusią kovos su korupcija komisiją.
Kampaniją aptemdė virtinė teismų sprendimų, politinės machinacijos, neteisėti perbėgimai į kitas partijas ir kaltinimai pareigybiniais nusikaltimais, dėl kurių iš kovos dėl prezidento posto turėjo pasitraukti su ių trijų anksčiau favoritais laikytų kandidatų.
„Laimėjusiam asmeniui teks vadovauti šaliai, laikomai pralaiminčia kovą su korupcija, nes kovos su korupcija komisijos mandatas nebuvo pratęstas“, – sakė Centrinės Amerikos politikos mokslų instituto profesorius Ricardo Barreno (Rikardas Barenas).
