Buvęs prorusiškų separatistų rytinėje Ukrainoje lyderis Aleksandras Borodajus ketvirtadienį paskelbė, kad steigia Donbaso savanorių sąjungą, visuomeninę labdaros organizaciją, kuri padės Donbase kariavusiems rusų savanoriams ir žuvusiųjų šeimoms.

„Daug žmonių neteko gyvybių, neteko darbų, yra likę žuvusiųjų šeimos“, – sakė A.Borodajus per spaudos konferenciją Maskvoje.

Kijevas ir Vakarai sako, kad Rusija siunčia savo reguliariąją kariuomenę į rytinę Ukrainą, palaikydama ten kovojančius prorusiškus separatistus.

Tačiau Maskva tvirtina, kad Ukrainos Donbaso regione kovojantys asmenys yra savanoriai arba tarnybą baigę rusų kariai.

Naujoji Donbaso savanorių sąjunga bus skirta „visiems, kurie dalyvavo ginant Donbasą vienokiu ar kitokiu būdu. Visiems, kurie ten buvo“, sakė A.Borodajus.

„Jiems visiems reikia pagalbos, mes turime jiems padėti. Todėl turime susivienyti, – kalbėjo buvęs separatistų paskelbtos Donecko liaudies respublikos ministras pirmininkas. – Savanoriai pasilieka Donbase. Pagalbos reikia ir jiems, ir jų šeimoms“.

Pasak A.Borodajaus, rytinėje Ukrainoje kariavo nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. savanorių Rusijos piliečių.

Ši organizacija siekia tokio paties statuso ir privilegijų rytinėje Ukrainoje kariavusiems savanoriams, kokius turi kariniuose konfliktuose dalyvavę veteranai, pareiškė A.Borodajus, dabar gyvenantis Maskvoje.

„Mes norėtume, kad jie būtų prilyginti kovos veiksmų (Afganistane, Čečėnijoje) veteranams, bet toks uždavinys yra ilgalaikis, nesitikime, kad pavyks tai padaryti spragtelėjus pirštais“, – sakė A.Borodajus.

„Mes suprantame, kad tai labai sudėtinga; vyriausybė žmonių ten nesiuntė ir todėl nėra įsipareigojusi už juos atsakyti“, – pažymėjo jis.

Rusijos pilietis A.Borodajus grįžta į viešumą pasitraukęs iš apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos premjero pareigų vietinio gyventojo, Aleksandro Zacharčenkos, naudai.

Naujoji veteranų organizacija turės biurus Maskvoje, Kryme ir Rostove prie Dono, nurodė A.Borodajus.

Jis pažymėjo, kad šią organizaciją dar turi užregistruoti Rusijos teisingumo misterija; steigiamąjį suvažiavimą ketinama rengti rugsėjį.

A.Borodajus pabrėžė, kad jo įsteigta grupė nerinks išmaldos gatvėje, bet nepaaiškino, kas ją finansuos, nors pažymėjo, jog bus ieškoma „rimtų“ donorų.

Buvęs separatistų lyderis Igoris Strelkovas, taip pat Rusijos pilietis, jau vadovauja panašiai Maskvoje įsteigtai grupei, kuri vadinasi „Novorosija“ ir renka pinigus Donbasui.

Tačiau I.Strelkovas kritikuoja ir dabartinę separatistų vadovybę, ir Kremlių, o naujoji organizacija, regis, steigiama, siekiant atitraukti dėmesį nuo I.Strelkovo.

A.Borodajaus sąjunga „suteiks savanoriams teisinį statusą ir, priešingai negu I.Strelkovas, nekritikuos Donecko bei Luhansko „respublikų“ vadeivų“, rašo vienas separatistų veikėjų tinklalapyje gazeta.ru.

Vadinamosios Donecko liaudies respublikos „ministras pirmininkas“ Aleksandras Borodajus ketvirtadienį paskelbė paliekantis savo postą.

A.Borodajus, kuris yra Rusijos pilietis, nurodė, jog iš posto traukiasi tam, kad atlaisvintų jį Donecke gimusiam Aleksandrui Zacharčenkai, šiuo metu vadovaujančiam smarkiai ginkluotam sukilėlių būriui.

A.Borodajus, iki šiol vadovavęs prorusiškiems separatistams, pridūrė, kad po pasitraukimo jis eis vicepremjero pareigas ir neišvyks iš niekieno nepripažintos rytinės Ukrainos respublikos.

Iki šiol visus aukščiausius postus prorusiškų separatistų vadovybėje užėmė Rusijos piliečiai, todėl neatmetama galimybė, jog po to, kai Vakarai įvedė sankcijas Rusijai už paramą sukilėliams, toks žingsnis galėtų padėti sumažinti įtampą konflikte.

Vienas šaltinis, kurio naujienų agentūra „Reuters“ paklausė, ar toks žingsnis yra mėginimas deeskaluoti krizę, atsakė: „Taip“.

Rusijos pilietį, kuris šiuo metu vadovauja Ukrainos rytuose veikiantiems prorusiškiems separatistams, gali pakeisti vietinis sukilėlių atstovas iš šio regiono, pranešė šaltiniai naujienų agentūrai „Reuters“ .

Toks žingsnis galėtų padėti sumažinti įtampą konflikte po to, kai Vakarai įvedė sankcijas Rusijai už paramą sukilėliams.

Rusijos piliečiai, įskaitant vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovą Aleksandrą Borodajų, užima aukščiausius postus prorusiškų separatistų vadovybėje.

Tačiau šaltiniai sakė, kad greitai A.Borodajų gali pakeisti Donecke gimęs Aleksandras Zacharčenka, šiuo metu vadovaujantis smarkiai ginkluotam sukilėlių būriui.

Vienas šaltinis „Reuters“ sakė, kad A.Zacharčenka bus paskirtas „Donecko liaudies respublikos“ vadovu.

Paklaustas, ar šis žingsnis yra mėginimas deeskaluoti krizę, šaltinis atsakė: „Taip“.

Kitas „Donecko liaudies respublikos“ vadovybės narys Andrejus Purginas sakė, kad tokios permainos svarstomos, tačiau dar nėra oficialiai patvirtintos.

Ukrainos vyriausybės pajėgoms liepos pradžioje įgijus persvarą konfliktą su prorusiškais separatistais, Rusijos pilietybę turintis sukilėlių lyderis Aleksandras Borodajus išvyko į Maskvą politinių konsultacijų.

Po derybų su neįvardytais pareigūnais, kurias jis vadino sėkmingomis, A.Borodajus grįžo į sukilėlių tvirtovę Donecką ir pristatė naują aukšto rango veikėją separatistų paskelbtoje „liaudies respublikoje“ – savo tėvynainį, įgijusį patirties prorusiškų separatistų judėjime Moldovoje ir kare tarp Rusijos bei Gruzijos.

A.Borodajus liepos 10 dieną paskyrė „premjero pavaduotoju“ Vladimirą Antiufejevą – vieną iš kelių Rusijos piliečių, užimančių vadovaujančius postus Ukrainos rytinius regionus krečiančiame separatistiniame sukilime.

Faktas, kad V.Antiufejevas prisidėjo prie Rusijos piliečių A.Borodajaus ir sukilėlių kovotojų vado Igorio Strelkovo, rodo įvykusį pokytį separatistų judėjimo vadovybėje ir pabrėžia didėjantį Maskvos vaidmenį šiame konflikte, sako Vakarų šalių pareigūnai.

„Per kelias pastarąsias savaites Donecko liaudies respublikos vadovybėje įvyko dramatiškas pokytis, kuris neabejotinai sudaro įspūdį, jog Rusija imasi labiau tiesioginio vadovaujančio vaidmens, – sakė JAV ambasadorius Kijeve Geoffrey Pyattas (Džefris Pajetas). – Tie asmenys reguliariai palaiko ryšį su Rusijos valdžia.“

Ukrainoje gimę sukilėlių lyderiai buvo stumiami iš separatistų vadovybės, o dėl to aštrėjo nesutarimai tarp sukilėlių, kurių nerimas padidėjo po incidento liepos 17 dieną, kai Malaizijos keleivinis laineris buvo numuštas virš separatistų kontroliuojamos teritorijos.

V.Antiufejevas pakeitė Donecke gimusį Aleksandrą Chodakovskį vyriausiojo „Donecko liaudies respublikos“ saugumo pareigūno poste. Tuo tarpu anksčiau šios „respublikos“ prezidentu vadintas vietos veikėjas Denisas Pušilinas buvo pašalintas iš pareigų.

A.Chodakovskis tebėra aukštas sukilėlių vadas, bet jis elgiasi vis labiau nepriklausomai ir sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad separatistai turėjo zenitinių raketų kompleksą „Buk“, kuriuo, kaip teigia Vašingtonas, buvo numuštas 298 žmones skraidinęs laineris. A.Borodajus tą pareiškimą neigė.

V.Antiufejevas, dar žinomas kaip Vadimas Ševcovas, anksčiau dalyvavo prorusiškų separatistų judėjimuose buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose, o sukilėliams rytų Ukrainoje stengėsi įdiegti griežtą drausmę bei įkvėpti ryžtą.

Praplikęs 63 metų veikėjas teigia „kovojęs su nacionaliniu fašizmu“, palaikydamas prorusiškus separatistus kaimyninės Moldovos Padniestrės regione, taip pat nepriklausomybę paskelbusiuose Gruzijos regionuose – Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.

Savo naujame biure separatistų būstinėje Donecko mieste Sibire gimęs V.Antiufejevas sakė atvykęs į Ukrainą, nes šios šalies vyriausybės pajėgos žudo vietos rusus.

„Žinau, ką reiškia kovoti dėl liaudies teisių ... Žinau, kas yra karštieji taškai“, – jis sakė duodamas interviu.

Paklaustas, ar esama nesutarimų tarp sukilėlių, V.Antiufejevas atsakė: „Aš esu valdžia. Man jokių problemų nekyla ... Jeigu jie to nesupranta – tai jų problema. Esu profesionalas, priverčiantis (žmones) suprasti.“

Šis veikėjas įgijo bauginančią reputaciją 20 metų vadovaudamas saugumo operacijoms Padniestrėje, kuri atsiskyrė nuo Moldovos 1990 metais.

Nušalintas nuo pareigų 2012 metais, kai su juo draugiškus ryšius palaikiusį Padniestrės lyderį pakeitė kitas separatistas, V.Antiufejevas tris dienas išbuvo užsibarikadavęs savo studijoje ir atsisakė pasitraukti.

Ukrainos rytiniame Donecko mieste vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderiai šeštadienį surengtame mitinge siūlė provakarietiškai Kijevo vyriausybei derybas – su sąlyga, kad bus pripažinti vienašališkai paskelbti separatistiniai dariniai ir iš jų bus išvestos vyriausybinės pajėgos.

„Dialogą su Kijevo valdžia vesime tik tuo atveju, jeigu bus pripažinta Donecko ir Luhansko respublikų nepriklausomybė ir iš tų teritorijų bus išvesta Ukrainos kariuomenė“, – sakė vadinamasis Donecko liaudies respublikos premjeras Aleksandras Borodajus.

Jis taip pat paragino Donecko mokyklų abiturientų tėvus pasirūpinti, kad moksleivių išleistuvių vakarėliai nesitęstų iki vėlumos.

„Baiminamės dėl vaikų gyvybės ir sveikatos, nes padėtis Donecke nestabili. Prašome tėvų rūpintis vaikų saugumu per išleistuvių vakarus“, – sakė A.Borodajus.

Vidurdienį vietos (ir Lietuvos) laiku Donecko centrinėje Lenino aikštėje susirinko apie 500 separatistų šalininkų, kurie prie Lenino paminklo nešė Donecko liaudies respublikos, Sovietų Sąjungos ir Rusijos vėliavas.

Kaip praneša naujienų agentūra „Interfax“, aikštėje budėjo sustiprintos milicijos pajėgos ir greitosios pagalbos automobilis. Aplink aikštę taip pat buvo surengtą Maskvos patriarchatui priklausančių cerkvių parapijiečių religinė procesija, per kurią tikintieji nešė ikonas ir kryžius, ant kurių buvo užrištos dryžuotos vadinamosios Georgijaus juostelės.

ESBO tarpininkas Ukrainos derybose tikisi „daugmaž“ normalių rinkimų

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tarpininkas krizės draskomoje Ukrainoje, Vokietijos diplomatas Wolfgangas Ischingeris (Volfgangas Išingeris) pirmadienį sakė manantis, jog artėjantys prezidento rinkimai šalyse įvyks „daugmaž“ normaliai.

Rytiniai regionai, kuriuose prorusiški separatistai yra pasiryžę neleisti balsavimo, sudaro „greičiausiai mažiau nei 10 proc.“ šalies rinkėjų, sakė W.Ischingeris vokiečių visuomeniniam radijui „Deutschlandfunk“.

Rinkimai ten vis tiek turės teigiamą poveikį, kadangi dėl jų „rezultatų tiems, kurie priešinasi Kijevui, bus žymiai sunkiau tvirtinti, jog Kijevo vyriausybė ir išrinktasis prezidentas yra neteisėti“, sakė vokiečių diplomatijos veteranas.

„Šia prasme aš laikysiu pažanga tai, kad rinkimai įvyks ir, tikėkimės, greitai bus paskelbti jų rezultatai“, – pridūrė W.Ischingeris, nuo praėjusios savaitės tarpininkaujantis apskritojo stalo susitikimams, kurijose dalyvauja Ukrainos vyriausybės, parlamento ir regionų atstovai.

W.Ischingerį, kuris daug metų dirbo Vokietijos ambasadoriumi Britanijoje ir JAV, o dabar vadovauja Miuncheno saugumo konferencijai, delegavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kuri stebės rinkimus Ukrainoje.

Užsispyrę Rytų Ukrainos rinkėjai pasirengę kliūčių ruožui

Separatistų grupuotėms privertus rinkimų pareigūnus slėptis, niekas nežino, kur sukilėlių kontroliuojamoje Rytų Ukrainoje bus įrengtos rinkimų apylinkės. Ir aš viso jos ten bus įrengtos.

Tačiau kai kurie užsispyrę rinkėjai sako, kad yra pasirengę važiuoti valandas, išvengti patikrinimo postų ir atiduoti savo balsus prezidento rinkimuose, kurie turi įvykti gegužės 25 dieną.

„Bus didžiulių problemų“, – pripažino Oleksandras Mosyčukas, dvasininkas iš šalimais Donecko esančios Makijivkos.

„Žinau, kad mūsų brangūs separatistai nori užkirsti kelią balsavimui. Visais būdais bandysiu atiduoti balsą, bet neturiu supratimo, kur ar kaip, – sakė jis. – Turime automobilį, tai rusiška mašina, bet dar važiuoja ir mes pasirengę važiuoti dvi ar tris valandas, kad tik galėtume balsuoti“.

Ukrainos rinkimų komisija šeštadienį perspėjo, kad dėl sukilėlių, kurie paskelbė savo nepriklausomas respublikas anglių ir plieno centruose Donecke ir Luhanske, gali būti neįmanoma surengti ten rinkimų.

„Man tai gali būti rizikingas reikalas, bet aš balsuosiu, tai – mano teisė“, – sakė 27 metų Pavlo Kosovliovas, Donecke gyvenantis dviejų vaikų tėvas.

„Noriu, kad mūsų šalis būtų suvereni ir vieninga“, – sakė jis.

Šie rinkimai laikomi takoskyra, nulemsiančia ateitį šalies, kuri šiuo metu yra įtraukta į Šaltojo karo laikų stiliaus kovą tarp Rusijos ir Vakarų ir kuriai gresia skilimas.

Vis dėlto rinkimų apylinkės nenumatomos sukilėlių kontroliuojamuose rytiniuose regionuose, o vietos rinkimų komitetai perspėjo, kad negali garantuoti savo pačių saugumo, jau nekalbant apie rinkėjų saugumą.

Ginkluoti mūšiai tapo įprastu dalyku neramiuose Rytų Ukrainos miestuose, be to, pranešama apie tikslinius nužudymus, pagrobimus, kitokį smurtą ir bauginimus, Ukrainos armijai stengiantis sutriuškinti separatistus,kontroliuojančius daugiau kaip dešimtį miestų.

Kaip rodo praėjusią savaitę paskelbti apklausos rezultatai, tik maždaug trečdalis rinkėjų Rytų Ukrainoje yra pasirengę bent pabandyti atiduoti savo balsus.

„Neturiu galimybių apsaugoti 3,5 mln. rinkėjų“, – sakė Serhijus Tkačenka, nacionalinės rinkimų komisijos pareigūnas, atsakingas už Donecko regioną.

Kaip galima surengti patikimą balsavimą, kai pastatus, kur turi įsikurti rinkimų apylinkės, yra užėmę ginkluoti vyrai, kai rinkimų medžiaga yra sunaikinta, o pareigūnams grasinama, klausė jis.

Paslaptingas „konsultantas“ iš Maskvos Aleksandras Borodajus, kuris buvo paskelbtas Donecko separatistų respublikos premjeru, sakė, kad rinkimams nėra galimybių vykti jo kontroliuojamoje teritorijoje.

„Net nemanau, kad bus būtina daryti kam nors kokį nors rimtą spaudimą (nebalsuoti)“, – sakė jis ir pareiškė, kad Ukraina jau yra žlugusi valstybė.

Tačiau kai kas Donecke kalba, kad balsuoti yra nacionalinė pareiga, nepaisant rizikos.

„Tokiomis aplinkybėmis mes, žinoma, bijome balsuoti. Mes bijome gyventi“, – sakė Ala Moskalec, nenuleisdama akių nuo netoliese žaidžiančios dukters.

„Eisiu balsuoti, nes galvoju, kad šalis šiuo metu yra bejėgė. Tai paskutinė viltis prieš pilietinį karą“, – pridūrė ji.

Prorusiškų separatistų Donecke lyderis: sukilimui reikia jūsų

Prorusiškų separatistų Ukrainos rytuose lyderiai sekmadienį paskelbė desperatišką raginimą prisijungti prie sukilimo prieš centrinę valdžią Kijeve, teigdami, kad kviečiamos netgi moterys.

„Pasiekėme pergalių, jų bus dar daugiau“, - sakė vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas per mitingą pagrindiniame pramoninio rytų regiono mieste.

Tačiau jis pridūrė: „Mums reikia stiprių vyrų ginti mūsų respubliką, nes mūsų regione vyksta pilietinis karas“.

„Kasdien krenta daug vyrų, todėl mums reikia jų daugiau“, - aiškino separatistų lyderis.

D.Pušilinas nenurodė, kiek kovotojų jau neteko sukilėlių pajėgos, tačiau susirėmimai beveik kasnakt vyksta prorusiško sukilimo židiniu tapusiuose rajonuose, įskaitant Slovjansko apylinkes.

Jungtinių Tautų penktadienį paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad 127 žmonės žuvo per susirėmimus Ukrainos rytuose nuo tada, kai separatistai balandžio pradžioje pradėjo ginkluotą kovą su centrine Kijevo vyriausybe.

D.Pušilinas kalbėjo mitinge prie didžiulės Lenino statulos iš granito, kuri stovi milijoną gyventojų turinčio miesto centre. Į mitingą susirinko keli šimtai žmonių.

Prorusiški separatistai Donecke ir kaimyninėje Luhansko srityje paskelbė nepriklausomybę po gegužės 11 dieną organizuotų referendumų, kuriuose triuškinama dauguma balsavusių rinkėjų pasisakė už savarankiškumą. Šiuos referendumus Kijevas ir Vakarai laiko nelegitimiais.

Donecko separatistai įsteigė savo įstatymų leidžiamąją instituciją ir suformavo vyriausybę, kuriai vadovauja paslaptingas „konsultantas“ iš Maskvos Aleksandras Borodajus.

„Donecko liaudies respublika“ jau kreipėsi į Maskvą su prašymu prisijungti prie Rusijos.

Paslaptingas „konsultantas“ iš Maskvos, kuris padėjo įvykdyti Krymo prijungimą prie Rusijos, buvo paskirtas „Donecko liaudies respublikos“ Rytų Ukrainoje premjeru.

„Iš esmės, mane galima pavadinti profesionaliu konsultantu“, – šeštadienį sakė stambaus sudėjimo Aleksandras Borodajus savo pirmoje spaudos konferencijoje prabangiame Donecko viešbutyje.

„Esu išsprendęs visokiausias komplikuotas konfliktines situacijas, – sakė šis 41 metų vyras. – Dėl tos priežasties, asmeniškai kalbant, mano specializacijos čia reikėjo“.

Šis nesiskutęs maskvietis, kuris sako, kad jo specializacija yra etniniai konfliktai, premjeru ketvirtadienį buvo išrinktas Donecko separatistų paskelbtos respublikos parlamente, vos kelios dienos po to, kai „Donecko liaudies respublika“ po ginčijamo referendumo paskelbė nepriklausomybę nuo Kijevo ir kreipėsi su prašymu prisijungti prie Rusijos.

A.Borodajaus paskyrimas pakurstys teiginius, kad Kremlius tampo separatistų sukilimo Rytų Ukrainoje virveles, bet pats A.Borodajus atmetė bet kokius ryšius su Rusijos valdžia.

„Glaudžiai susijusi“

„Esu Rusijos pilietis, bet esu privatus asmuo, tad negalite dėl mano buvimo čia kaltinti Rusijos vyriausybės pridėjus ranką prie to, kas vyksta Donecko liaudies respublikoje“, – sakė jis.

Tačiau jis noriai pripažino, kad neseniai buvo Krymo pusiasalyje, kurį Maskva aneksavo kovo mėnesį, ir dirbo kaip „politinis strategas, o tai, kas vyksta Rytų Ukrainoje, laiko to paties „geopolitinio projekto“ dalimi.

„Krymo teritorija yra gan glaudžiai susijusi su Donbasu ir, natūralu, tie žmonės, kurie įsteigė šiuos liaudies judėjimus ir buvo iniciatoriai, yra tie patys žmonės, jie yra susiję vieni su kitais“, – sakė jis, kalbėdamas apie Rytų Ukrainos pramoninį regioną, apimantį Donecką ir Luhanską.

„Tad baigęs darbą Kryme aš automatiškai ... atvykau čia, dirbti Pietryčių Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Autoritetingas Rusijos dienraštis „Vedomosti“ penktadienį pranešė, kad A.Borodajus dirbo patarėju neseniai paskirtam Krymo gubernatoriui Sergejui Aksionovui, kuris vadovavo vajui dėl prisijungimo prie Rusijos.

Kaip nurodo „Vedomosti“, A.Borodajus, kuris yra baigęs filosofijos studijas prestižiniame Maskvos valstybiniame universitete, Maskvoje turi konsultavimo firmą ir yra dirbęs viename dideliame investicijų fonde.

„Logiškas pasirinkimas“

A.Borodajus sakė, kad vis dar gyvena Maskvoje, bet bus Donecke „tek, kiek bus būtina“.

Kiti separatistų vadovybės nariai sakė, jog jis buvo išrinktas kaip tik dėl to, kad yra žmogus iš pašalies.

„Doneckas yra politiškai atkirstas, tad sunku rasti žmogų, kuris nebūtų per daug susijęs su viena ar kita grupe, – AFP sakė separatistų premjero pavaduotojas Andrejus Porginas. – Šiuo požiūriu Borodajaus pasirinkimas yra logiškas, nes jis nebuvo su niekuo pernelyg susijęs“.

Ar A.Borodajus tikrai vadovauja skirtingiems ir dažnai chaotiškiems separatistams, dar toli gražu nėra aišku.

Daug kas teigia, kad iš tikrųjų valdo naujasis sukilėlių valstybės gynybos ministras Igoris Strelkovas – neaiški figūra, kurią Ukrainos slaptoji tarnyba kaltina esant Rusijos karinės žvalgybos agentu.

I.Strelkovas tai neigia ir sako, kad yra iš Krymo.

Separatistų vyriausybės atstovė Jelena Blocha AFP sakė, kad I.Strelkovas ir A.Borodajus palaiko „draugiškus santykius“, bet nurodė nežinanti, ar jie susipažino Kryme ir ar buvo anksčiau susitikę.

A.Borodajus, kuris, kaip pranešama, yra redagavęs vieną Rusijos nacionalistų laikraštį, taip pat buvo kaltinamas tuo, kad priklauso Rusijos saugumo isteblišmentui.

Balandžio mėnesį Ukrainos Nacionalinė saugumo agentūra paskelbė įrašytus telefoninius esą Rusijos agentų, koordinavusių išpuolius aplink separatistų bastioną Slovjanską, pokalbius.

Ukrainos žiniasklaida teigė, kad vienas įrašuose girdimų balsų yra A.Borodajaus, bet jis pats tai atmetė kaip klastotę.

2002 metais, kaip rašė laikraštis „The Moscow Times“, jis taip pat atmetė pranešimus, kad buvo paskirtas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) direktoriaus pavaduotoju, ir pavadino tai pokštu jo 30-ojo gimtadienio proga.

Tačiau per šeštadienio spaudos konferenciją jis išsisuko nuo klausimo dėl to, ar turi kokių nors oficialių ar neoficialių sąsajų su Rusijos saugumo tarnybomis ar Kremliumi.

„Ar jūs suprantate, kokį klausimą užduodate? Net jeigu (tokių sąsajų) būtų, ar galvojate, kad atsakyčiau?“ – klausė jis.

Paprašytas pateikti daugiau detalių apie savo gyvenimą, A.Borodajus, kuris sako, kad drauge atsivežė nedidelę specialistų komandą, taip pat buvo nekalbus.

„Kiek įmanoma, noriu nutylėti asmeninę informaciją apie save – ne dėl to, kad ji tokia itin slapta, ji visiškai nėra slapta, bet paprasčiausiai dėl to, kad, atvirai kalbant, aš nenoriu jos pateikti“, – sakė jis.