„Jei NATO pereis prie atgrasymo politikos, tai reikš, kad mes imsimės kontratgrasymo politikos. Jei tai bus bauginimas, vadinasi, imsimės kontrbauginimo. Jei bus ieškoma pažeidžiamų vietų Rusijos gynybos sistemoje, bus ieškoma pažeidžiamų vietų NATO pusėje“, – pareiškė rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška.

„Tai nėra mūsų pasirinkimas, tačiau kito kelio nebus, nebent sugebėsime perlaužti dabartinę labai pavojingą įvykių eigą“, – Briuselyje per spaudos konferenciją kalbėjo viceministras.

Pasak jo, pokalbis per Rusijos ir NATO tarybos posėdį „gavosi gana atviras, tiesmukas, gilus ir turiningas, bet tuo pat metu jis atskleidė daugybę nesutarimų esminiais klausimais“.

„Viena pagrindinių problemų yra ta, kad NATO saugumo nedalomumo principą supranta selektyviai. NATO nuomone, jis egzistuoja tik Aljanso nariams, o savo praktinėje veikloje NATO neketina atsižvelgti į kitų šalių saugumo interesus“, – sakė A. Gruška.

Anot jo, Maskva tvirtai laikosi nuostatos, kad „saugumo nedalomumo principas turi atsižvelgti į visų interesus, kad bandymai kurti saugumą prieš Rusiją nedalyvaujant Rusijai yra neproduktyvūs, jie pasmerkti žlugti“.

„Mes neleisime to padaryti“, – pabrėžė viceministras.

Maskva reikalauja iš NATO nebepriimti naujų narių ir suteikti garantijas, kad Aljansas nebus toliau plečiamas rytų kryptimi, pareiškė A. Gruško.

„Šiandien kalbėjomės, kad šis elementas turi pasireikšti bet kuriuo atveju; tai absoliuti būtinybė – nutraukti „atvirų durų“ politiką ir suteikti Rusijai teisiškai įpareigojančias garantijas, kad NATO nebesiplės į rytus“, – nurodė diplomatas.

Komentuodamas Vakarų pareiškimus apie laisvę rinktis sąjungininkus, viceministras pareiškė: „Laisvė rinktis savo saugumą neturėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų pažeidžiami kitų teisėti saugumo interesai, o narystė kariniuose aljansuose turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į kitų saugumo interesus.“

„Tai yra tiesioginiai tarptautinių įsipareigojimų reikalavimai, įtvirtinti daugelyje tarptautinių teisinių dokumentų“, – pažymėjo A. Gruška.

„Mums reikalingas pragmatiškas požiūris. Kol sutartis galioja, ketiname visiškai laikytis visų teisių ir įsipareigojimų, kurie mums taikomi pagal šią sutartį“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė A. Gruška.

D. Trumpas ketvirtadienį paskelbė ketinąs išvesti JAV iš „Atviro dangaus“ sutarties, sudarytos su Rusija ir dar 32 valstybėmis. Tai jau trečias ginklų kontrolės susitarimas, kurį per savo kadenciją atšaukė amerikiečių lyderis.

„Rusija nesilaikė sutarties, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė D. Trumpas. – Taigi, trauksimės, nebent jie laikysis.“

„Atviro dangaus“ susitarimas leidžia vienos valstybės kariuomenei kasmet vykdyti tikrą skaičių žvalgomųjų skrydžių virš kitos signatarės teritorijos. Tokiu būdu siekiama skatinti tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą.

2002 metais įsigaliojusi sutartis laikoma svarbia tarptautinės ginklų kontrolės priemone.

A. Gruškos teigimu, Rusija „elgesys grindžiamas prielaida, kad visos kitos šalys irgi taip elgiasi“ ir „laikosi sąžiningo požiūrio į šios sutarties šalių įsipareigojimus“.

Rusų diplomatas ketvirtadienį pareiškė, jog Vašingtono ketinimas trauktis iš „Atviro dangaus“ pakto pakenktų Europos saugumui ir JAV sąjungininkų interesams.

Europos šalys apgailestauja

Prancūzija, Vokietija ir dar aštuonios Europos valstybės penktadienį pareiškė, kad „apgailestauja“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimo išvesti savo šalį iš „Atviro dangaus“ sutarties.

„Mes apgailestaujame, kad JAV paskelbė apie savo planą pasitraukti iš „Atviro dangaus“ sutarties, nors ir esame susirūpinę dėl to, kaip susitarimą vykdo Rusijos Federacija“, – šalys teigė bendrame pranešime, kurį paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

Europos valstybės pareiškė, kad ir toliau kalbėsis su Rusija, siekdamos „išspręsti likusius klausimus“, įskaitant „nepateisinamus apribojimus“, taikomus skrydžiams virš Kaliningrado srities.

„Mūsų pozicija ES atžvilgiu nesikeičia; esame pasiruošę bendradarbiauti, plėtoti dialogą, tačiau lygiateisiais pagrindais“, – žurnalistams sakė A. Gruška.

Viceministras pridūrė, kad ES rinkimų baigtis ir kraštutinių dešiniųjų bei nacionalistinių jėgų sustiprėjimas atspindi visuomenės lūkesčius.

„Suprantama, kad kintant pasaulinei aplinkai ir susiklosčius dabartinei padėčiai Europos Sąjungoje šie rinkimai atspindi žmonių, kurie nori pokyčių, pageidavimus ir lūkesčius. Kiek šie lūkesčiai bus įgyvendinti Europos Parlamento ir ES veiksmais – itin sudėtingas klausimas, į kurį šiandien niekas negali atsakyti“, – sakė jis.

„Kita vertus, negalima nepastebėti, kad politinių jėgų konfigūracija šiek tiek pakito – kad didesnę įtaką darys partijos, kurias buvo įprasta priskirti prie opozicininių“, – nurodė A. Gruška.

„Šis žingsnis ... smogia šiuo metu labai reikalingai grandžiai – komunikacijos sistemai tarp Rusijos Vakarų, kuri yra ypač reikalinga būtent šiuo neramiu laikotarpiu“, – televizijai „Rossija 24“ sakė A. Gruška.

JAV, ES, NATO šalys ir kitos valstybės pastarosiomis dienomis išsiuntė daugiau kaip 150 rusų diplomatų. Tai buvo koordinuotas atsakas Maskvai, kaltinamai buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga Anglijos Solsberio mieste kovo 4 dieną.

„Euroatlantinis solidarumas šiomis sąlygomis tampa tiesiogine grėsme Europos saugumui, – perspėjo jis. – Tai didelė geopolitinė provokacija.“

A. Gruška pridūrė, kad „Rusijos diplomatija Vakaruose pradėta vertinti kaip dalis švelniosios galios, kurią mūsų valstybė visiškai įvaldė“.

„Ir smūgis diplomatams yra smūgis vienam iš Rusijos užsienio politikos įrankių, dėl to nėra jokių abejonių“, – sakė viceministras.