„Komunikacijoje esu jau beveik 20 metų, iš jų – penkerius metus dirbau su viešuoju sektoriumi. Rūpinausi Vilniaus miesto mero ir savivaldybės, o pastaruoju metu – FNTT viešaisiais ryšiais. Tad natūralu, kad atėjo laikas išbandyti naują sritį – korporatyvinę komunikaciją. Nors komunikavimo principai daugiau ar mažiau tie patys, su kolegomis juokaujame, kad mokysimės vieni iš kitų, o tobulėsim visi kartu. Esu dėkingas grupės vadovams už suteiktą galimybę tęsti savo profesinį kelią beveik 30 metų rinkos patirtį turinčioje įmonių grupėje“, – pranešime cituojamas A. Zubriakovas.

Kaip prioritetines savo veiklos sritis A. Zubriakovas įvardija darbdavio įvaizdžio komunikacijos tobulinimą, tiesioginę komunikaciją su įmonių grupės klientais bei įmonių grupės prekės ženklo komunikacijos stiprinimą.

Viešųjų ryšių ir žurnalistikos profesionalas A. Zubriakovas komunikacijos ir informacijos bakalauro laipsnį įgijo 2006 metais Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute. Prieš ateidamas dirbti į „Penkių kontinentų“ įmonių grupę, A. Zubriakovas buvo FNTT atstovas spaudai, dar anksčiau buvo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas viešiesiems ryšiams, TV3 televizijos naujienų tarnybos reporteris, bendradarbiavo su tarptautiniais žiniasklaidos projektais: Laisvosios Europos radiju ir BBC.

„Penki kontinentai“ – tarptautinė įmonių grupė, dirbanti bankinių technologijų ir mažmeninės prekybos, inovacinių atsiskaitymo sprendimų, šviesolaidinio interneto ir IPTV, užsakomųjų IT paslaugų srityse.

„Komunikacijoje lieku, bet susiviliojau pasiūlyta galimybe labiau pasigilinti į korporatyvinę komunikaciją, todėl šią savaitę baigiu savo pasirodymą kaip Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos komunikacijos vadovas, ir jau pirmadienį keliauju užkariauti naujų veiklų jau nebe viešame, o privačiame sektoriuje“, – feisbuke pranešė A. Zubriakovas.

Kur planuoja dirbti, jis nedetalizavo.

FNTT A. Zubriakovas dirbo daugiau kaip pusmetį – į šias pareigas jis atėjo pernai spalį.

Žurnalistikos išsilavinimą Vilniaus universitete įgijęs A. Zubriakovas prieš 2015-aisiais ateidamas į Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus komandą dirbo TV3 televizijoje, „Radiocentro“ stočių grupėje, yra dirbęs su Laisvosios Europos radijo ir BBC projektais.

Iš Vilniaus mero patarėjo pareigų jis pasitraukė pernai rugsėjį.

Jis sako, kad toks sprendimas priimtas abipusiu sutarimu.

„Jaučiu, kad atėjo laikas naujiems iššūkiams, sutarėme su Remigijumi Šimašiumi, kad spalio pradžioje palieku komandą abipusiu sutarimu. Ketveri su puse metų yra gana ilgas laiko tarpas, istoriškai, man atrodo, nėra nė vieno Vilniaus mero atstovo spaudai, kuris būtų išdirbęs dvi kadencijas iš eilės. Turiu 15 metų žurnalistinio darbo patirtį, penkerių metų – viešųjų ryšių srityje, manau, kad be veiklos neliksiu“, – BNS sakė trečiadienį A. Zubriakovas.

Pats R. Šimašius teigia, jog nuo antrosios kadencijos šiemet jau pasikeitė trys iš šešių jo patarėjų, o tokie pokyčiai buvo būtini „atsižvelgiant į antrosios kadencijos tikslus ir prioritetus bei norint suspėti su politikų ir administracijos užduodamu tempu“.

„Aleksandras daugiau nei ketverius metus buvo ištikimas pagalbininkas ir karys, tačiau abiem pusėms nusprendus, kad atėjo laikas pokyčiams, sutarėme stabdyti bendradarbiavimą. Linkiu jam sėkmės profesiniame kelyje“, – komentare BNS teigė meras.

Žurnalistikos išsilavinimą Vilniaus universitete įgijęs R. Zubriakovas prieš 2015-aisiais ateidamas į R. Šimašiaus komandą dirbo TV3 televizijoje, „Radiocentro“ stočių grupėje, yra dirbęs su Laisvosios Europos radijo ir BBC projektais.

Akibrokštas rinkimų komisijai

"Jei norite sužinoti, kokią klaidą biuletenyje padarė VRK (Vyriausioji rinkimų komisija – A.D.), eikite balsuoti, jau galima. Kol kas jokių eilių nėra, padidės matyt per pietus ir nuo rytojaus (šios ir kitų citatų kalba ir skyryba netaisyta – A.D.)", – savo feisbuko paskiroje įrašė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas.

O savo įrašą šis valstybės tarnautojas iliustravo rinkimų biuleteniu, kuriame vieno kandidato vardas įrašytas su klaida: vietoj vardo "Gitanas" buvo įrašyta "Gitaras".

Netrukus paaiškėjo, kad feisbuke platinamas biuletenis – suklastotas. Išsiaiškinta ir kas to "kūrinio" autorius.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė tai įvertino ne tik kaip rinkėjo provokaciją, bet ir kaip šiurkštų akibrokštą.

Šiuo atveju tik pats asmuo apsijuokė visuomenės akyse, rinkėjai tikrai nėra kvaili.

"Labai stebina, kad toks asmuo leidžia sau tiek daug, skleidžia visuomenei dezinformaciją, klaidina visuomenę ir diskredituoja rinkimų organizatorių, neva jis rinkimų biuleteniuose padarė klaidų. Bet šiuo atveju tik pats asmuo apsijuokė visuomenės akyse, rinkėjai tikrai nėra kvaili. Jau vyksta balsavimas ir rinkėjai gauna biuletenius su teisingomis pavardėmis, nekorektiškų biuletenių nėra. Spręsime, ar pradėti tam tikrus procesinius veiksmus, ar ne. Tokie dalykai nėra toleruotini", – pabrėžė L.Matjošaitytė.

VRK pirmininkė pastebėjo, jog valstybės tarnautojas, Vilniaus savivaldybėje užimantis atsakingas pareigas, tokiais savo veiksmais diskredituoja ne tik rinkimų organizatorių, bet ir pats save.

Patarėjas kaltu nesijaučia

Žurnalistams K.Žukausko pasiteiravus, kodėl jo feisbuko paskyroje išplatintas suklastotas rinkimų biuletenis ir ar, jo nuomone, tai dera su valstybės tarnautojo etika bei pareigomis, Vilniaus mero patarėjas atsakė: "Taip, dera, nes aš pirmiau esu Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rūpi rinkimai, ir kuris nori, kad rinkimų aktyvumas būtų kuo didesnis. Ir, svarbu pabrėžti – manau, kad klaidingai vartojate sąvokas, nes jokio "suklastoto rinkimų biuletenio" aš neplatinau. Už rinkimų biuletenio klastojimą yra numatyta teisinė atsakomybė – atskirkite tai nuo fotomontažo."

Tačiau K.Žukausko įraše niekur nėra akcentuota, kad tai fotomontažas, o pateikta, kaip VRK klaida. Tas parašyta ir jo pateiktame tekste.

"Taip, komentaruose labai aišku, kad tai pokštas. O kritiškai mąstantiems piliečiams tuo labiau aišku. O jūs būsite pokštų policininkė? Nuo kada yra ribojama teisė į pokštus savo asmeninėje soc. tinklų paskyroje? Jeigu tai pažeidžia kokį nors LR įstatymą – visada galima nubausti, remiantis juo. Bet, kiek žinau, pokštauti dar neuždrausta, todėl rekomenduoju negaišti laiko ir rasti rimtesnių temų savo laikraščiui", – parašė K.Žukauskas.

Tačiau į klausimą, kodėl iškraipytas vieno konkretaus kandidato, o ne jo konkurentės vardas, Vilniaus mero patarėjas taip ir neatsakė.

Pasiteiravus, kaip savivaldybė reaguos į tokius valstybės tarnautojo "pokštus", kitas A.Šimašiaus patarėjas Vilniaus savivaldybės atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas atsakė, bet vėliau kažkodėl uždraudė jį cituoti.

Balsavimas jau prasidėjo

Pirmadienį prasidėjęs išankstinis balsavimas antrajame prezidento rinkimų ture truks iki penktadienio.

Pastebima, jog rinkėjų aktyvumas gerokai sumenkęs, maždaug pusantro karto pasyvesnis nei prieš dvi savaites.

Kaip ir pirmajame ture, iš anksto vėl bus balsuojama penkias dienas.

Tuo pat metu bus renkami ir Lietuvos atstovai į Europos Parlamentą.

Išankstinis balsavimas vyks gegužės 20–24 d., nuo 8 iki 20 val.

Balsavimas ligoninėse, slaugos namuose, kariuomenėje, laisvės atėmimo įstaigose, kaip ir anksčiau, vyks nuo trečiadienio iki penktadienio.

Balsavimas namuose numatytas penktadienį ir šeštadienį. Namuose paprastai balsuoja 70 metų ir vyresni rinkėjai, dėl sveikatos būklės negalintys atvykti į rinkimų apylinkę.

O tikrąją rinkimų dieną, gegužės 26-ąją, sekmadienį, balsavimas apylinkėse vyks nuo 7 iki 20 valandos.

Po to paaiškės, kas laimėjo prezidento rinkimus ir, kas Lietuvai atstovaus Europos Parlamente.

Sostinės savivaldybė kol kas nepatvirtina, jog buvo atmestas antrojo dalyvio – Vilniaus nacionalinio stadiono su partneriais pateiktas pasiūlymas, tačiau pati įmonė pranešė ketinanti skųsti koncesijos konkurso komisijos sprendimą pašalinti įmonės pasiūlymą iš konkurso.

Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas BNS kol kas nepatvirtino, kad buvo atmestas Vilniaus nacionalinio stadiono pasiūlymas.

„Oficialus atsakymas bus pateiktas tik įvertinus abiejų dalyvių pasiūlymus. „Axis Industries“ savo pasiūlymą turėtų pristatyti sausio 31 dieną“, – BNS sakė A. Zubriakovas.

Neoficialiais duomenimis, Vilniaus nacionalinio stadiono pasiūlymas atmestas įvertinus Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) pastabas. Sausio pradžioje pastarųjų įstaigų atstovai BNS teigė, kad Vilniaus nacionalinio stadiono pasiūlymas pateiktas netinkamai, todėl neturėtų būti vertinamas.

Vilniaus nacionalinio stadiono vadovo ir vieno akcininkų Renato Načajaus teigimu, komisijos nurodytas formalus neatitikimas konkurso taisyklėms neturėtų būti svarbesnis už pasiūlymo turinį, o konkurse likus vienam dalyviui apribojamas visuomenės interesas turėti geriausiai visų poreikius atitinkantį nacionalinį stadioną.

„Gerbiame komisijos nuomonę, bet nepritariame jų deklaratyviems teiginiams, kurių pagrindu esame šalinami iš konkurso. Manome, kad dėl vieno biurokratinio mygtuko paspaudimo konkurse likus vienam dalyviui kaip tik būtų pažeidžiamas konkurencijos skatinimas, visuomenės interesas ir galimybė išsirinkti projektą, geriausiai atitinkantį gyventojų lūkesčius ir racionalų valstybės lėšų panaudojimą“ , – išplatintame pranešime teigia R. Načajus.

Nacionalinio stadiono komplekso konkurse „Axis Industries“ su partneriais visus darbus siūlo atlikti už 79,9 mln. eurų, o Vilniaus nacionalinis stadionas kartu su Turkijos grupe „Kayi Insaat“, stačiusia prekybos centrą „Ozas“ Vilniuje, – už 77,886 mln. eurų.

Konkurso komisija preliminarius neįpareigojančius dalyvių pasiūlymus turi įvertinti iki vasario 10 dienos, tačiau tikimasi, jog tai bus padaryta per sausį. Vėliau atrinkti konkurso dalyviai turės pateikti išsamius įpareigojančius pasiūlymus, o juos įvertinusi šių metų pabaigoje turėtų pradėti derybas su pasirinktu koncesininku.

25 metų trukmės sutartį su konkurso nugalėtoju numatoma pasirašyti 2019 metų vasarą.

Kaltina ataskaitą naudojant rinkimams

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai savivaldybėje piktinasi, jog savivaldybė valdančiųjų liberalų iniciatyva neseniai išplatino 50 tūkst. lankstinukų su nuveiktais darbais. Jie pastebi, kad lankstinukų turinys primena metinę tarybos ataskaitą, kuri buvo parengta ir pristatyta dar balandžio mėnesį, tačiau gyventojams yra išplatinta kažkodėl tik prieš Seimo rinkimus.

Konservatoriai teigia, kad lankstinukai buvo parengti būtent mero atstovo spaudai Aleksandro Zubriakovo bei visuomeninės patarėjos Jurgos Tapinienės, atsakingos už rinkiminę kampaniją, iniciatyva. Jie neabejoja, kad metinė veiklos ataskaita už savivaldybės lėšas išplatinta tikslingai prieš Seimo rinkimus, o adresatai atrinkti selektyviai, vertinant potencialius liberalų rinkėjus.

„Keliame paprastą klausimą: jei nebūtų spalio 9-ąją rinkimų, ar tokia ataskaita būtų platinama? Man atrodo atsakymas aiškus – nebūtų. Nes jokio priežastinio ryšio tarp ataskaitos leidimo šiuo laikotarpiu ir savivaldybės vidinio reglamento, pavyzdžiui, kadencijos pradžios, nėra. Vienintelis atskaitos taškas – Seimo rinkimai“, - BNS teigė TS-LKD deleguota vicemeras Valdas Benkunskas.

Lankstinuke, kurį matė ir BNS, informuojama apie tvarkomą Lukiškių aikštę, atnaujinamą viešojo transporto sistemą, dviračių takus, baigiamą vakarinį aplinkkelį, atnaujinamas švietimo įstaigas, statomus baseinus.

Savivaldybės versija: užtruko pirkimų procedūros

Savivaldybės viešųjų ryšių skyrius nurodo, kad tokie informaciniai bukletai rengiami kasmet vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis.

„Kad ataskaita pasiektų kuo daugiau vilniečių, paruošėme sutrumpintos ataskaitos brošiūrą, kurios tiražas buvo 50 tūkst. egzempliorių. Palyginti su ankstesnės kadencijos rengta ir 2013 metais platinta gyventojams ataskaita, buvo platinama 204 724 egz., šiemet išplatinta 4 kartus mažesniu tiražu“, – nurodo savivaldybė.

Anot savivaldybės, brošiūros parengimas, spausdinimas ir išplatinimas iš viso kainavo 3,8 tūkst. eurų, kai 2013-aisiais ji kainavo apie 28 tūkst. eurų. Aiškindami, kodėl brošiūros išplatintos tik rudenį, savivaldybės atstovai nurodo, kad jos atspausdintos tik vasarą, kadangi užtruko viešųjų pirkimų procedūros.

„Nusprendėme palaukti, kol baigsis atostogų metas, ir išplatinome savivaldybės darbų ataskaitas vasaros pabaigoje. Jas platinome visame Vilniaus mieste: tuose rajonuose kuriuose gyvena daugiausiai žmonių, itin aktyvių bendruomenių: Šiaurės miestelyje, Šnipiškėse, Senamiestyje, Lazdynuose, Pavilnyje, Naujamiestyje, Santariškėse,  Pilaitėje, Justiniškėse  ir kitur“, – dėstoma atsakyme BNS.

Liberalai: vicemeras slepia įmonės informaciją

Tuo metu liberalo mero Remigijaus Šimašiaus atstovas A. Zubriakovas BNS teigė sulaukęs akibrokšto, kai praėjusią savaitę Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) komunikacijos vadovės paprašė suteikti merui ir žiniasklaidos priemonėms informaciją apie pasirengimą šilumos ūkio perdavimui.

„Tačiau vietoje prašomos informacijos gavau keistą įmonės komunikacijos vadovės laišką, kuriame teigiama, kad konservatorių deleguoto vicemero V. Benkunsko įsakymu įmonės vadovui nuo šiol visa komunikacija su įmone turėtų būti vykdoma per vicemerą. Laiške vicemeras vadinamas įmonės „kuratoriumi“, rašoma, kad nuo šiol bendravimas su įmone vyks „vieno langelio principu“, t.y. per vicemerą“, – BNS teigė A. Zubriakovas.

Anot jo, meras R. Šimašius ir jo vadovaujamas Liberalų sąjūdis pabrėžia, jog savivaldybės įmonės, kuriose du trečdaliai valdybos narių yra nepriklausomi ekspertai, „neturi būti politizuojamos ir įtakojamos politikų“. Jis teigia, kad į informacijos teikimą įsitraukę ir kiti savivaldybės konservatoriai.

„Po šio mano aprašyto atvejo susidaro įspūdis, kad konservatoriai bendrovėje „Vilniaus šilumos tinklai“ tvarkosi kaip savo, o ne visų Vilniaus gyventojų ūkyje – pranešimus spaudai redaguoja ne komunikacijos specialistai, o vicemeras, įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas, tarybos narys konservatorius Arvydas Sekmokas, ribojama teisė savivaldybės komunikacijos specialistams gauti“, – priekaištus pateikė mero patarėjas.

Kaltinimus peradresuoja mero komandai

V. Benkunskas atkerta, kad būtent mero komanda siekia perimti informacinę įmonių kontrolę savo naudai.

„A. Zubriakovas yra mero patarėjas, kuris rūpinasi mero komunikacija, ar kitomis mero pavestomis funkcijomis – jis nėra savivaldybės darbuotojas, jis vykdo mero pavedimus. Man atrodo, jis pradėjo nejusti kam dirba, kuo užsiima, – duoti įmonių vadovams pavedimus teikti arba skleisti informaciją mero vardu“, – sako jis.

Politikas pažymi, kad pagal koalicijos susitarimą ir kompetencijų pasidalijimą tarp vicemerų, VŠT yra jo globojama įmonė, šiuo metu įmonė išgyvena įtemptą situaciją – perima šilumos ūkį iš „Vilniaus energijos“. Įmonė įsitraukusi į ne vieną teisinį ginčą, kartu turi derėtis su „Vilniaus energija“, todėl informacijos koordinavimas, anot vicemero, yra būtinas.

A. Zubriakovo minimą atvejį jis aiškino kitaip: esą, buvo parengtas pranešimas apie tai, jog „Vilniaus energija“ pažeidė sutartį ir sumokėjo tik dalį sumos už 3-iosios Termofikacinės elektrinės nuomą, tačiau prieš platinant pranešimą visa skola buvo sumokėta.

„Tad reikia žinoti kontekstą, o kontekstas labai jautrus, kadangi vyksta ir teisiniai ginčai, ir arbitražai. Todėl komunikacija, kuri gali būti panaudojama tiek prieš savivaldybę, tiek prieš Lietuvą, yra labai svarbi. O A. Zubriakovas, nežinodamas visos situacijos, gali ne tik kad nepadėti, bet ir pakenkti – sprendimą aiškina V.Benkunskas. – Todėl aš paprašiau šilumos tinklų komunikacijos vadovės ir įmonės vadovo, aš norėčiau žinoti, kokia informacija yra teikiama žurnalistams ir kitiems asmenims“.

„A. Zubriakovui buvo pasakyta, kad tai – ne informacijos ribojimas, o koordinavimas. Jis mėgėjas yra pasikviesti įmonių vadovus „ant kilimėlio“, kaip mero patarėjas, ir dalinti „zadanijas“, kad pirktų reklamą laikraščiuose, rašytų gerus straipsnius apie liberalus ir konkrečiai merą. Man tokie dalykai nepriimtini“, – dėstė vicemeras.

Jis tikina, jog pats meras gali bet kada susipažinti su situacija įmonėje.

Seimo rinkimai vyks spalio 9 dieną.

Rusijos Karaliaučiaus srities Sovetsko miesto valdžia oficialiai kreipėsi į Vilniaus vadovus prašydama perduoti jai nuo Žaliojo tilto nuimtas sovietines skulptūras.

Sovetskas prisiimtų „visas skulptūrų pervežimo į Karaliaučių išlaidas“, rašoma šios savivaldybės interneto svetainėje.

Laišką pasirašė miesto meras Nikolajus Voiščevas.

Jis laiške pabrėžia, kad „pats Sovetsko pavadinimas kalba apie tai, jog sovietinės epochos simboliai galėtų rasti vietą mūsų teritorijoje“.

„Būsiu dėkingas, jei jūs informuosite apie sąlygas, kuriomis mes galėtumėme gauti nuimtas skulptūras. Tikiuosi jūsų teigiamo sprendimo“, - rašo N.Voiščevas.

Vilniaus savivaldybės atstovai patvirtino, jog šis pasiūlymas gautas bei tikina, kad jis bus svarstomas kartu su kitais vilniečių bei kitų miestų atstovų pasiūlymais rudenį.

„Savivaldybė gauna šiuo metu daugybę vilniečių pasiūlymų ir laiškų. Jie dedami į vieną krūvą ir bus vertinami rudenį. Visi kartu. Savivaldybėje greičiausiai bus sudaryta ekspertų komisiją, kuri vertins visus pasiūlymus dėl Žaliojo tilto, kas ten turėtų atsirasti ir kas turėtų būti daroma su Žaliojo tilto skulptūromis“, - BNS sakė mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.

Jis atkreipė dėmesį, jog šiuo metu skulptūroms galioja teisinė apsauga, tad jos negali būti nei parduodamos aukcione, nei išvežamos.

Daugiau nei 60 metų ant Žaliojo tilto buvusios skulptūros nukeltos prieš savaitę - ekspertai, Vilniaus valdžios teigimu, nustatė, kad skulptūros yra avarinės būklės ir kelia pavojų saugumui.

Viešai apie ketinimus priimti skulptūras yra pareiškęs Grūto parkas prie Druskininkų ir šalia Vilniaus esantys Europos parkas bei Vidmanto Martikonio vadovaujamas akmens skulptūrų parkas.

Skulptūros kol kas bus saugomos savivaldybės įmonės „Grinda“ aikštelėje.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Jos yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.

Sovietinių Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimo darbus planuojama pradėti kitą savaitę, jie gali trukti iki dviejų savaičių, ketvirtadienį patvirtino savivaldybės atstovas.

Mero patarėjas ryšiams su žiniasklaida Aleksandras Zubriakovas BNS sakė, kad kitos savaitės pradžioje specialistai pradės darbus ant paties tilto.

„Pirmieji darbai, galiu patvirtinti, prasidės kitos savaitės pradžioje. Kada vyks pats nukėlimas - kol kas negalime pasakyti“, - sakė A.Zubriakovas.

Vykdant parengiamuosius darbus, skulptūroms nukelti savaitgalį bus gaminami specialūs rėmai.

Mero patarėjas taip pat patikino, kad nukeliant skulptūras bus „imamasi visų reikiamų saugumo priemonių“ užtikrinant sklandų darbų atlikimą.

Savivaldybės įmonės „Grinda“ atstovai yra sakę, kad vykdant nukėlimo darbus gali tekti laikinai apriboti eismą tiltu.

Specialistai ne kartą yra konstatavę, kad skulptūros yra avarinės būklės ir kelia pavojų praeiviams.

Kultūros paveldo departamentas yra davęs leidimą savivaldybei laikinai nukelti Žaliojo tilto skulptūras, kad jas būtų galima restauruoti, tačiau jos nėra išbrauktos iš Kultūros vertybių registro. Tik išbraukimas leistų skulptūrų ant tilto nebegrąžinti. Miesto valdžia apsispręsti, ar skulptūros bus restauruojamos, ketina vėliau.

Kadenciją baigusi Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba šiemet nusprendė palikti teisinę apsaugą sovietinėms skulptūroms. Naujos sudėties taryba ketiną šį klausimą dar kartą nagrinėti vasaros pabaigoje arba rudenį.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.

Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos. Pasisakantieji už jų išsaugojimą teigia, kad skulptūros turi likti kaip istorijos dalis.