Ši išvada, kuri, pasak leidinio, pagrįsta ir įslaptinta žvalgybos informacija, ir viešų faktų analize, kelia naujų klausimų dėl A. Navalno mirties atokioje Arkties pataisos kolonijoje, dėl kurios prezidento Vladimiro Putino vadovaujamai Rusijai pradėtos taikyti naujos sankcijos.

Tarp šių faktų laikraštis mini opozicijos lyderio mirties vasario viduryje laiką, nes vos po mėnesio Rusijoje įvyko prezidento rinkimai, kuriuose visgi vėl triumfavo V. Putinas.

Nors naujoje išvadoje neabejojama V. Putino atsakomybe už A. Navalno mirtį, Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) ir kitos JAV žvalgybos agentūros mano, kad jis tikriausiai neįsakė to padaryti „tuo metu“, rašo „The Wall Street Journal“, cituojantis informuotus šaltinius.

Pasak leidinio, kai kurie Europos pareigūnai, informuoti apie tokią JAV išvadą, skeptiškai vertino galimybę, kad, atsižvelgiant į griežtą kontrolę dabartinėje Rusijoje, į 47 metų disidentą galėjo būti nusitaikyta V. Putinui apie tai nežinant.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir keli kiti pasaulio lyderiai viešai pareiškė turintys nedaug abejonių šiuo klausimu.

„Nesuklyskite. Už A. Navalno mirtį yra atsakingas V. Putinas“, – pareiškė J. Bidenas po to, kai pasirodė stulbinanti žinia apie A. Navalno mirtį.

Nesuklyskite. Už A. Navalno mirtį yra atsakingas V. Putinas.

Rusijos federalinė įkalinimo įstaigų tarnyba pranešė, kad A. Navalnas vasario 16 dieną po pasivaikščiojimo blogai pasijuto ir beveik iš karto prarado sąmonę. Tarnyba tvirtino, kad pastangos jį atgaivinti buvo nesėkmingos.

Vėliau pasirodė žinia apie tai, kad likus savaitei iki A. Navalno mirties esą vyko aukšto lygio derybos dėl galimo apsikeitimo kaliniais, per kurį jis galėjo būti išlaisvintas.

A. Navalnas atliko 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų, kurie, jo ir jo šalininkų teigimu, buvo sufabrikuoti.

Anksčiau jis išgyveno apnuodijimą, dėl kurio JAV ir kiti tyrėjai apkaltino Kremlių. Rusijos pareigūnai neigia savo kaltę dėl apnuodijimo ar jo mirties.

Pastaraisiais metais nemažai žymių Kremliaus oponentų mirė, buvo įkalinti arba priversti pasitraukti į tremtį.

Nacionalinio saugumo taryba, su kuria susisiekė naujienų agentūra AFP, atsisakė komentuoti šį „The Wall Street Journal“ pranešimą.

„Sutarėme dėl sankcijų asmenims, atsakingiems už Aleksejaus Navalno nužudymą“, – sakė J. Borrellis po ES valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimo.

Žymiausias Rusijos opozicijos lyderis A. Navalnas vasarį mirė nuošaliame Arkties kalėjime, kur turėjo atlikti 19 metų laisvės atėmimo bausmę.

Pareigūnai teigė, kad ES paseks Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės pavyzdžiu uždrausdama kalėjimo pareigūnams, atsakingiems už elgesį su A. Navalnu, atvykti į bloko teritoriją bei įšaldydama jų turtą.

Po to, kai artimiausiomis dienomis priemonės bus oficialiai patvirtintos, pareigūnai paskelbs asmenų, kuriems Briuselis įvedė šias sankcijas, pavardes.

Visgi, A. Navalno sąjungininkų teigimu, apribojimai nedidelei kalėjimo pareigūnų grupei yra tik simbolinės reikšmės ir neturės jokios įtakos Kremliui.

Susitarimas dėl sankcijų asmenims, atsakingiems už A. Navalno mirtį, pasiektas po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per rinkimus, kuriuos Vakarai pasmerkė kaip nesąžiningus, užsitikrino naują šešerių metų kadenciją.

„Matome, kad tai netikri rinkimai, kad nėra žodžio laisvės“, – apie juos sakė J. Borrellis.

Tačiau ES neatsižvelgė į A. Navalno našlės Julijos Navalnajos raginimą nepripažinti V. Putino teisėtu Rusijos vadovu.

Pasak pareigūnų, sankcijos palies Rusijos teismų sistemoje dirbančius žmones. Daugiau informacijos tikimasi paskelbti artimiausiomis dienomis. Ir nors ministrai iš esmės pritarė sankcijoms, dar reikia priimti privalomą teisinį sprendimą.

Ministrai taip pat pasirašė naują karinės pagalbos Ukrainai finansavimo mechanizmą, dėl kurio trečiadienį susitarė aukšto rango diplomatai. Pagal esamą sistemą, vadinamą Europos taikos priemone, Ukrainos pagalbos fondas suteiks Ukrainai 5 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bendrą  paramą.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį per susitikimą Briuselyje siekė susitarti dėl naujų sankcijų Rusijai po A. Navalno mirties kalėjime vasarį ir Vladimiro Putino perrinkimo savaitgalį. „Rinkimai Rusijoje buvo be pasirinkimo“, – prieš susitikimą žurnalistams sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Šiandien įvesime sankcijas dėl A. Navalno mirties“, – pridūrė ji. Tą patį pareiškė ir ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis.

Latvijos užsienio reikalų ministras ir buvęs ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas ragino taikyti sankcijas ir Baltarusijai, padedančiai Maskvai kariauti prieš Ukrainą. „Baltarusija, kaip žinome, yra visiškai kontroliuojama Rusijos. Sankcijos, taikomos Rusijai, turėtų būti taikomos Baltarusijai“, - sakė K. Karinšas. Pasak jo, būtina, kad sankcijos neleistų eksportuoti mangano rūdos, naudojamos Rusijos ginklų pramonėje.

Šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše Julija Navalnaja teigė, kad A. Navalno motina Liudmila, norinti, kad jai būtų grąžintas sūnaus kūnas, yra „tiesiog kankinama“ pareigūnų, pagrasinusių palaidoti A. Navalną Arkties kalėjime.

Jie motinai sakę, kad ji neturi daug laiko priimti sprendimą, nes kūnas irsta, teigė J. Navalnaja.

„Atiduokite mums mano vyro kūną, – ragino moteris. – Jūs kankinote jį gyvą, o dabar ir toliau kankinate negyvą. Jūs tyčiojatės iš mirusiojo palaikų.“

47 metų A. Navalnas, žinomiausias Rusijos opozicijos politikas, mirė vasario 16 dieną įkalinimo įstaigoje, o pasirodžius šiai žiniai šimtai rusų visoje šalyje atėjo atiduoti jam pagarbos su gėlėmis ir žvakėmis.

Pareigūnai sulaikė dešimtis žmonių, siekdami nuslopinti bet kokią didesnę užuojautą balsingiausiam V. Putino priešininkui prieš prezidento rinkimus, kuriuos jis beveik neabejotinai laimės. Rusai socialiniuose tinkluose kalba, kad pareigūnai nenori grąžinti A. Navalno kūno jo šeimai, nes baiminasi viešai išreikštos paramos jam.

J. Navalnaja apkaltino stačiatikį V. Putiną stovint už A. Navalno mirties.

„Joks tikras krikščionis niekada negalėtų padaryti to, ką Putinas dabar daro su Aleksejaus kūnu“, – sakė ji ir klausė: „Ką jūs darysite su jo lavonu? Kaip žemai krisite, kad pasityčiotumėte iš žmogaus, kurį nužudėte?“

V. Putinas dažnai rodosi maldos namuose, stačiatikiams minint Trijų Karalių šventę pasineria į ledinį vandenį, taip pat lanko šventas vietas Rusijoje. Jis propaguoja tai, ką vadina „tradicinėmis vertybėmis“, be kurių, kaip kartą sakė, „visuomenė degraduoja“.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atmetė kaltinimus, kad V. Putinas susijęs su A. Navalno mirtimi, pavadindamas juos „visiškai nepagrįstais, įžūliais kaltinimais Rusijos valstybės vadovui“.

Muzikantė Nadežda Tolokonikova, plačiai išgarsėjusi po to, kai beveik dvejiems metams pateko į kalėjimą už tai, kad 2012-aisiais su savo grupe „Pussy Riot“ dalyvavo protesto akcijoje Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje, paskelbė vaizdo įrašą, kuriame taip pat apkaltino V. Putiną veidmainyste.

Ką jūs darysite su jo lavonu? Kaip žemai krisite, kad pasityčiotumėte iš žmogaus, kurį nužudėte?

„Mes buvome įkalintos už tai, kad neva pamynėme tradicines vertybes. Tačiau niekas netrypia tradicinių Rusijos vertybių labiau nei jūs, Putinai, jūsų pareigūnai ir jūsų šventikai, kurie metai iš metų, diena iš dienos meldžiasi už visas jūsų vykdomas žmogžudystes“, – sakė užsienyje gyvenanti N. Tolokonikova.

„Putinai, turėk sąžinės, atiduok motinai jos sūnaus kūną“, – pridūrė ji.

N. Tolokonikova buvo viena iš kelių Rusijos kultūros veikėjų, paskelbusių vaizdo įrašus, raginančius Rusijos valdžios institucijas grąžinti A. Navalno kūną jo šeimai, kad ši galėtų jį palaidoti. A. Navalno motina ir advokatai bando susigrąžinti jo kūną nuo praėjusios savaitės pabaigos.

L. Navalnaja ketvirtadienį sakė, kad tyrėjai leido jai apžiūrėti sūnaus kūną Arkties Salechardo miesto morge. Šio miesto teismui ji yra pateikusi skundą, kuriuo ginčija pareigūnų atsisakymą išduoti kūną. Kovo 4 dieną numatytas uždaras posėdis.

A. Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš socialiniame tinkle „X“ sakė, kad L. Navalnajai buvo parodyta medicininė pažyma, kurioje teigiama, kad jos sūnus mirė „dėl natūralių priežasčių“.

„Vis dar negaliu nei racionaliai, nei emociškai suvokti to, kas įvyko. Bet jei pasiduosime niūrumui ir nevilčiai, būtent to jie ir nori. Neturime teisės taip elgtis, esame skolingi savo kritusiems bendražygiams“, – sakė V. Kara-Murza, kalbėdamas teismo posėdyje per vaizdo ryšį.

Apie A. Navalno mirtį atokiame kalėjime Arktyje, kur 47 metų vyras atlikinėjo 19 metų laisvės atėmimo bausmę, buvo paskelbta praėjusį penktadienį.

Jo mirtis sukrėtė Rusijos opoziciją, kurios didžioji dalis yra tremtyje arba už grotų.

Aleksejus sakė: nepasiduokite. Pasiduoti neįmanoma.

Dvigubą Rusijos ir JK pilietybę turintis V. Kara-Murza praėjusiais metais buvo nuteistas kalėti 25 metus.

Tai ilgiausia bausmė iš visų įkalintų prezidento Vladimiro Putino kritikų.

V. Kara-Murza taip pat buvo artimas kitam opozicijos politikui Borisui Nemcovui, kuris 2015 metais buvo nužudytas netoli Kremliaus.

Praėjusią savaitę pasirodžius žiniai apie A. Navalno mirtį imta būgštauti ir dėl kitų Rusijoje įkalintų Kremliaus kritikų.

Pačio V. Kara-Murzos sveikata kalėjime pablogėjo – pasak jo advokatų, jis turi rimtų sveikatos problemų dėl dviejų apnuodijimų.

Tačiau kalbėdamas iš kalėjimo Sibire V. Kara-Murza išreiškė viltį, kad „Rusija taps normalia, laisva, demokratine Europos šalimi“.

„Aleksejus sakė: nepasiduokite. Pasiduoti neįmanoma“, – teigė jis.

„Turime tokį išprotėjusį kalės vaiką kaip tas veikėjas Putinas ir kitus, ir visada turime nerimauti dėl branduolinio konflikto, tačiau egzistencinė grėsmė žmonijai yra klimatas“, – sakė J. Bidenas trumpoje kalboje San Fransiske vykusiame renginyje, kuriame dalyvavo nedidelė grupė žurnalistų.

2022 metų sausį J. Bidenas panašiai „kalės vaiku“ išvadino „Fox News“ žurnalistą.

J. Bidenas aštriai yra pasisakęs ir anksčiau, ypač kai jis Rusijos prezidentą, 2022 metais įsakiusį įsiveržti į Ukrainą, pavadino „skerdiku“ ir „karo nusikaltėliu“.

J. Bidenas sakė, kad JAV penktadienį paskelbs naujų griežtų sankcijų paketą Rusijai dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties kalėjime.

Lėšų rinkimo renginyje J. Bidenas taip pat užsipuolė savo tikėtiną varžovą lapkritį vyksiančiuose rinkimuose Donaldą Trumpą už tai, kad jis palygino savo teisines bėdas su A. Navalno likimu.

„Jei būčiau čia stovėjęs prieš 10-15 metų ir visa tai kalbėjęs, jūs visi manytumėte, kad mane reikia uždaryti [į psichiatrinę ligoninę]“, – sakė J. Bidenas.

„Žinoma, tai visiškai nepagrįsti ir vulgarūs kaltinimai Rusijos valstybės vadovui. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad Julija Navalnaja vos prieš kelias dienas tapo našle, nekomentuosiu“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Apie A. Navalno mirtį atokiame kalėjime Arktyje, kur 47 metų vyras atlikinėjo 19 metų laisvės atėmimo bausmę, buvo paskelbta penktadienį.

Pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše, kuris jau sulaukė milijonų peržiūrų internete, J. Navalnaja sakė: „Prieš tris dienas Vladimiras Putinas nužudė mano vyrą Aleksejų Navalną.“

Opozicionieriaus žmona, kuri daugiau nei dešimtmetį lydėjo A. Navalną kovoje su V. Putinu, pažadėjo tęsti vyro darbą ir emocingame vaizdo įraše paragino jo šalininkus ją palaikyti.

„Tęsiu darbą dėl Aleksejaus Navalno. Aš ir toliau kovosiu už mūsų šalies laisvę, – teigė moteris. – Ir raginu jus palaikyti mane. Svarbiausia, ką galime padaryti dėl Aleksejaus ir dėl savęs, tai tęsti kovą, įnirtingiau ir aršiau nei iki šiol.“

Ji taip pat pažadėjo išaiškinti žmones, kurie, anot jos, nužudė jos vyrą.

Žinoma, tai visiškai nepagrįsti ir vulgarūs kaltinimai Rusijos valstybės vadovui.

„Mes žinome, dėl ko būtent V. Putinas prieš tris dienas nužudė Aleksejų [...]. Netrukus apie tai papasakosime, – kalbėjo ji. – Mes būtinai išsiaiškinsime, kas ir kaip tiksliai įvykdė šį nusikaltimą. Įvardysime pavardes ir parodysime veidus.“

Anksčiau pirmadienį Kremlius nurodė, kad tyrimas dėl A. Navalno mirties vykdomas, ir pažėrė kritikos Vakarų vyriausybėms, teigiančioms, kad V. Putinas yra atsakingas už jo mirtį.

Rusijos institucijos iki šiol atsisako perduoti opozicionieriaus palaikus jo artimiesiems.

D. Peskovas antradienį taip pat atmetė Europos Sąjungos raginimą atlikti tarptautinį tyrimą dėl A. Navalno mirties, kuris nuskambėjo ankstesnę dieną po Briuselyje vykusio ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) ir bloko užsienio reikalų ministrų susitikimo su J. Navalnaja.

„Mes apskritai nesutinkame su tokiais reikalavimais, juo labiau iš pono Borrellio“, – pareiškė D. Peskovas.

Paklaustas apie šimtus žmonių, pastarosiomis dienomis sulaikytų per Kremliaus kritiko atminimo akcijas, jis atsakė: „Teisėsaugos institucijos veikia pagal įstatymus“.

Jis taip pat tvirtino, kad V. Putino sprendimas pirmadienį, praėjus kelioms dienoms po A. Navalno mirties, kariniais ordinais apdovanoti keturis aukščiausio rango federalinės įkalinimo įstaigų tarnybos pareigūnus yra „įprastų procesų, kurie vyksta sava eiga“, dalis.

A. Navalnas organizuodavo didžiulius protestus prieš Kremlių, kol 2021 metais, kai grįžo į Maskvą iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, buvo suimtas. Dėl apnuodijimo jis kaltino Rusijos valdžią. Pastaroji neigia esanti kaip nors su tuo susijusi.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė) vizito Argentinoje metu sakė, kad Rusijos ambasadorius Paryžiuje bus iškviestas, o Norvegijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kad kviečia savo vyriausiąjį Rusijos diplomatą pokalbiui dėl A. Navalno mirties.

„Pokalbyje bus išsakyta Norvegijos nuomonė dėl Rusijos valdžios atsakomybės už žūtį ir siekio sudaryti sąlygas skaidriam tyrimui“, – teigė Norvegija ir pridūrė, kad susitikimas dar neįvyko, bet netrukus įvyks.

Po to, kai anksčiau pirmadienį Lietuva, Suomija, Vokietija, Ispanija, Švedija ir Nyderlandai paskelbė, kad iškvietė Rusijos ambasadų diplomatus,  Londonas buvo tą patį padaręs penktadienio vakarą.

Apie A. Navalno mirtį atokiame kalėjime Arktyje, kur 47 metų vyras atliko 19 metų laisvės atėmimo bausmę po to, kai 2020 metais išgyveno pasikėsinimą apnuodyti, dėl kurio kaltino Kremlių, buvo paskelbta penktadienį.

„Vladimiro Putino režimas dar kartą parodė savo tikrąją prigimtį“, – pirmadienį sakė prancūzų ministras S. Sejourne.

Vakarų šalys vieningai kaltina Rusijos valdžią dėl jo mirties, dėl kurios opozicija likus mėnesiui iki prezidento rinkimų, kurie, kaip tikimasi, sustiprins tvirtą rusų prezidento V. Putino valdžią, neteko svarbiausio savo veikėjo.

2020 metais jis grįžęs į Rusiją buvo suimtas ir galiausiai nuteistas kalėti.

Suomijos užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „X“, paragino Rusiją „paleisti visus politinius kalinius“ ir patvirtino, kad pirmadienį kreipėsi į ambasadorių.

„Baisu, kad Aleksejus Navalnas sumokėjo aukščiausią kainą už savo kovą už laisvą ir demokratinę Rusiją, – Nyderlandų užsienio reikalų ministrė Hanke Bruins Slot (Hankė Breins Slot) rašė „X“. – Primygtinai raginame Rusiją perduoti A. Navalno kūną jo šeimai ir artimiesiems.“

Anksčiau pirmadienį Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas) pareiškė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių, ir paragino Europos Sąjungą apsvarstyti „naują sankcijų režimą, nukreiptą prieš Rusijos vidaus represijas“.

Penktadienį Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas) pareiškė, kad Madridas „reikalauja išsiaiškinti (mirties) aplinkybes“.

„Mes jau taikome sankcijas, tačiau svarstome papildomas sankcijas, taip“, – žurnalistams Vašingtone sakė J. Bidenas, kuris jau apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo bendrus dėl A. Navalno mirties kalėjime penktadienį.

Švedija išsikvietė Rusijos ambasadorių, ragina imtis sankcijų

 Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas) pirmadienį pranešė iškvietęs Rusijos ambasadorių dėl opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties viename Arkties kalėjime praėjusią savaitę.

T. Billstromas taip pat paragino Europos Sąjungą apsvarstyti naują sankcijų režimą, nukreiptą prieš Rusijos vidaus represijas.

Ispanija dėl A. Navalno mirties išsikvietė Rusijos ambasadorių

Ispanijos užsienio reikalų ministerijos šaltiniai pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė, kad šalies vyriausybė iškvietė Rusijos ambasadorių Madride dėl rusų opozicionieriaus A. Navalno mirties kalėjime.

Jie nenurodė, kada buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Jurijus Klimenko. Apie tai pranešta praėjus vos dviem valandoms po to, kai apie panašius veiksmus pranešė Švedija ir Vokietija.