Parkas pradeda veiklą

Pernai AIPP plėtros planas sulaukė Kauno savivaldybės tarybos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pritarimo – suteikta teisė pradėti vykdyti parko veiklą. Kiek anksčiau Vyriausybė šiam objektui priskyrė valstybei svarbaus projekto statusą.

Po šiandien miesto tarybos patvirtintų sprendimų už komplekso veiklą laikinai bus atsakinga Kauno savivaldybės administracija. Ateityje antrąjį AIPP valdymo etapą pradės surastas naujas operatorius.

Tuo pačiu pritarta steigti parko priežiūros komitetą ir ekspertų komisiją. Šie valdymo organai rūpinsis strateginiais AIPP klausimais, keliamų tikslų įgyvendinimu, investuotojų pritraukimu ir atranka. Skirtingų institucijų specialistai leis užtikrinti efektyvų parko valdymą ir veiklos kryptis atitinkančių įmonių įtraukimą.

„Priėmę šį sprendimą, išsiųsime kvietimus institucijoms deleguoti atstovus į valdymo organus. Vos tik juos turėsime, pradėsime inovatyvių, aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų paiešką. Planą rengėme ilgai, konsultavomės su verslo, aukštųjų mokyklų atstovais, potencialiais investuotojais. Sukurtos taisyklės leis naujakuriams aiškiau suprasti parko vystymosi tikslus“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Skatins inovacijų plėtrą

AIPP erdvėse galės įsikurti tik įmonės, vykdančios mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklą (MTEPI). Investuotojų atrankoje bus vertinamas jų indėlis bei potencialas siekiant parko veiklos rodiklių – kapitalo investicijų ir ilgalaikių darbo vietų užtikrinimo. Pretendentų paraiškų priėmimas prasidės jau netrukus.

„Parkas neabejotinai atitiks šiuolaikinius darnaus vystymosi principus. Tuo pačiu jis reikšmingai skatins Kauno regiono ekonominę bei inovacijų plėtrą, pritrauks investicinį kapitalą, talentus iš Lietuvos ir užsienio. AIPP raidžių kombinaciją sulig kiekviena diena pažins vis daugiau naujoves kuriančių kompanijų“, – teigė Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Tarp prioritetinių sektorių – gyvybės mokslai, automobilių pramonės, informacinės ir ryšių technologijos, pramonės įrenginiai ir prietaisai. Šios kryptys atitinka Kauno regione esančių mokslo institucijų ir inovacijas vykdančių įmonių kompetencijas bei specializaciją.

„Kaunas buvo ir išlieka akademinis miestas. Aukštosiose mokyklose turime beveik visas įmanomas studijų programas. Čia mokosi, gyvena ir kuria daug jaunų talentų. Jei kažkada Kauną laikė pramonės miestu, tai jau kuris laikas čia dominuoja technologijos, sveikatos mokslai. Naujasis Inovacijų pramonės parkas Aleksote tokią pažangą dar labiau sustiprins. Gerai apmokami, aukštos kvalifikacijos profesionalai turės dar daugiau priežasčių rinktis mūsų miestą“, – pabrėžė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Infrastruktūra pagreitins įkurtuves

Aleksoto inovacijų pramonės parko teritorijoje jau nutiestas 8 vietinių gatvių tinklas su šaligatviais ir dviračių takais, sukurta lauko investicijoms reikalinga infrastruktūra – vandentiekio, nuotekų, elektros tinklai. Taip pat numatyta galimybė naujakuriams prisijungti prie miesto centrinio šildymo bei dujotiekio.

Tai geras ženklas – miestas tampa brandžios šalies ekonomikos varikliu.

Šie atlikti namų darbai reikšmingai sutrumpins investuotojų kelią nusprendus čia steigti savo tyrimų ar eksperimentinės gamybos centrus ir vykdyti jų statybos darbus.

Be to, šiuo metu vykdoma ir buvusios Aviacijos gamyklos angaro konversija – jau baigiami pagrindinių konstrukcijų įrengimo darbai. Šįmet finišavus su 10 tūkst. kv. metrų pastato rekonstrukcija, jis bus pritaikytas laboratorijų, eksperimentinės gamybos ir kitoms veikloms, atitinkančioms AIPP specializacijų krypties įmonių poreikius.

„Pastaraisiais metais į Kauną žengė daug tarptautinio kapitalo gamybos bei programinę įrangą kuriančių didžiųjų žaidėjų. Tai geras ženklas – miestas tampa brandžios šalies ekonomikos varikliu. Tad Aleksoto inovacijų parko konceptas ir jau turima infrastruktūra – tai galimybė miestui padaryti stiprų proveržį kuriant naujausias technologijas ir apjungiant stipriausius miesto privalumus: universitetų tyrėjus, progresyvias ir ambicingas įmones, startuolius, užsienio korporacijas, rizikos kapitalo įmones“, – sako Tech-Park Kaunas vadovas Paulius Nezabitauskas.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1 tūkst. gerai apmokamų darbo vietų.

Pažanga pulsuojanti erdvė

Kauno miesto savivaldybė AIPP steigimą inicijavo prieš šešerius metus. 2020 m. Inovacijų pramonės parkui Vyriausybė suteikė valstybei svarbaus projekto statusą.

„Šis parkas miesto strategijoje užima esminę ašį inovacijų skatinimo kontekste. Teritoriją įsivaizduojame kaip centrą, iš kurio startuotų daugybė inovatyvių, aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų. Planą rengėme gana ilgai. Tačiau neabejojame, kad paruošėme gerą dokumentą. Konsultavomės su verslo, aukštųjų mokyklų atstovais, kalbėjomės ir su potencialiais investuotojais. Turėjome tikslą sukurti aiškias ir skaidrias taisykles, leisiančias naujakuriams suprasti parko vystymosi tikslus“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Pašnekovo teigimu, Aleksoto mikrorajono širdyje siekiama sukurti kompaktišką, žalią ir bendravimą skatinantį inovacijų slėnį.

Parengtas plėtros planas pasitarnaus iki 2048 m. Tai pagrindinis ilgalaikio planavimo dokumentas, numatantis pagrindines AIPP vystymosi kryptis, operavimo sąlygas ir santykius su įmonėmis bei kitomis trečiosiomis šalimis, įsikursiančiomis teritorijoje. Parkas ne tik atitiks šiuolaikinius darnaus vystymo principus, reikšmingai skatins Kauno regiono ekonominę bei inovacijų plėtrą, bet ir pritrauks investicinį kapitalą, talentus iš Lietuvos ir svetur.

„Prioritetiniai sektoriai užsienio investuotojams – gyvybės mokslai, informacinės technologijos, orlaivių remontas ir priežiūra, automobilių ir elektronikos komponentų pramonė bei verslo paslaugų centrai. Tai augančios industrijos, galinčios užimti ryškesnę vietą“, – pridėjo „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Darniai įsilies į aplinką

Jau šių metų pavasarį 30 ha teritorijoje pradėta buvusio sraigtasparnių angaro konversija. Apleistas 10 tūkst. kv. metrų ploto statinys virs į modernų laboratorijų ir administracinių patalpų kompleksą, pritaikytą inovacijų pramonės parko poreikiams.

Pasak „MASH Studio“ direktorės, urbanistės Živilės Šimkutės, AIPP pratęs istoriškai sukurtą gamybinį teritorijos charakterį.

„Į teritoriją grįžta kūrybinė įtampa. Jau dabar joje rekonstruojamas angaras, nutiestos gatvės, dviračių takai, želia žolė. Slėnis turėtų darniai įsilieti į Aleksoto gyvenimą ir jį papildyti, – neabejojo Ž. Šimkutė. – Kuo toliau, tuo labiau žmonės vertina sveikatą ir gerą gyvenimo kokybę. Todėl darbuotojai renkasi darbovietę ne tik dėl atlyginimo, be ir dėl aplinkos. Kokybiška ir ekologiška aplinka parke yra ypač aktuali.“

Tikimasi politikų pritarimo

Po viešo pristatymo visuomenei projektas gali būti tikslinamas atsižvelgiant į suinteresuotų šalių pateiktas pastabas.

Jau rugsėjį planuojama AIPP plėtros plano projektą teikti svarstyti Kauno miesto tarybai. Sulaukus pritarimo, projektas bus teikiamas tvirtinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.

Kauno savivaldybė AIPP plėtros planą rengia kartu su bendrove „Civitta“. Daugiau apie Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parko viziją – internete: kaunasin.lt/aleksoto-inovaciju-parkas.

„Strategiškai patogioje vietoje, Lietuvos viduryje, įsikūręs Kaunas ir jo rajonas pastaruoju metu rodo tikrą verslumo, gebėjimo pritraukti investicijas, atviros inovacijoms mokslo bei kūrėjų bendruomenės vystymosi pavyzdį. Svarbu, kad šis proveržis nesustotų, todėl turime ieškoti būdų, kaip stiprinti inovatyvių įmonių brandą ir siekti, kad šios įmonės taptų pasirengusios dar labiau konkuruoti užsienio rinkose bei didintų produktų ir paslaugų eksportą, kurtų aukštą pridėtinę vertę“, – sako ministrė A. Armonaitė.

Kauno mokslo ir technologijų parke (KMTP) bus aptarti aktualūs šiai įstaigai klausimai: kaip užtikrinti tvarų KMTP infrastruktūros plėtros tęstinumą ir išspręsti patalpų, kurios priklauso valstybei, nuomos klausimus. Taip pat ministrė domėsis parko plėtros planais ir galimybėmis įgyvendinti naujus projektus.

Strategiškai patogioje vietoje, Lietuvos viduryje, įsikūręs Kaunas ir jo rajonas pastaruoju metu rodo tikrą verslumo, gebėjimo pritraukti investicijas, atviros inovacijoms mokslo bei kūrėjų bendruomenės vystymosi pavyzdį.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, šiuo metu KMTP veikia daugiau kaip 100 informacinių technologijų, inžinerijos, sveikatos medicinos, socialinių inovacijų, ateities energetikos, darniosios chemijos krypties įmonių.

Pagal investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą rodiklius, kurie bene geriausiai parodo įmonių inovatyvumą, KMTP veikiančiose įmonėse šis rodiklis pernai siekė net 8,15 proc. visų pajamų, nors Lietuvoje šios investicijos privačiame sektoriuje sudarė 0,43 proc., o ES – 1,42 proc.

Vienas pagrindinių KMTP tikslų – padėti stiprinti inovatyvių įmonių konkurencingumą tarptautinėse rinkose, didinti produktų ir paslaugų eksportą. 

Projektu „Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parkas“, kuris pripažintas valstybei svarbiu projektu, siekiama pritraukti aukštos pridėtinės vertės gamybos investicijų, sudaryti sąlygas plėtoti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, inovacijas. Numatoma, kad trimis etapais vykdomas projektas iki 2046 m. pritrauks ne mažiau kaip 90 mln. eurų privačių kapitalo investicijų, bus sukurta ne mažiau kaip 1100 naujų ilgalaikių darbo vietų.

Pasak ministrės, sėkmingas verslo ir mokslo bendradarbiavimas lemia inovacijų progresą ir įsitvirtinimą visose gyvenimo srityse, o plane „Naujos kartos Lietuva“ inovacijų skatinimui bei ekosistemos pertvarkai numatyta 200 mln. eurų.

Iki 2024 m. truksiančio ir „Horizontas 2020“ lėšomis finansuojamo projekto tikslas – seną aviacijos gamyklą paversti patrauklia erdve moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai.

Šiuo projektu (bendra vertė siekia 8,6 mln. eurų, 7,99 mln. eurų – Europos Sąjungos lėšos), Europos Komisija siekia atkreipti dėmesį į naujus miesto regeneracijos metodus, kurių tikslas – išnaudoti transformacinį „laukiamojo laiko“ potencialą miestų regeneracijoje.

Urbanizmas miestų regeneracijoje

Metai, dešimtmečiai gali praeiti nuo miesto teritorijos regeneravimo plėtros plano patvirtinimo proceso iki faktinio jos įgyvendinimo. Šiuo pereinamuoju laiku naujos kartos erdvės, skirtos kultūrinei, socialinei ir verslo veikloms, tampa lemiamu elementu pritaikant miestus ateičiai.

Kaune vykdomas „T-Factor“ projektas ištirs ir pritaikys įrankių, gairių ir pilotinių veiklų rinkinį, kuriuo būtų galima išplėsti „laikinąsias erdves“ ir laikino urbanizmo naudojimą visuose ES miestuose. Per ateinančius ketverius metus, iki 2024 m., projekto partneriai nagrinės daugelį pažangių miesto regeneracijos pavyzdžių, kad geriau suprastų „laikinųjų veikų laukimo laiku“ erdvių vaidmenį.

Laikinosios veiklos laukimo laikas (angl. meanwhile uses) – visai neseniai pradėtas naudoti terminas, apibūdinantis įvairias funkcijas arba intervencijas, kurios sukuriamos aktualiu laiku nenaudojamoje vietoje (pastate ar lauke) tik tam tikram laikui. Tai vietos panauda, kuri ne tik išnaudoja tuščias erdves, laukiančias regeneracijos, bet ir skatina tos vietos atpažįstamumą visuomenėje dar prieš numatytoms intervencijoms pradedant regeneracijos procesą.

Bendradarbiavimo sprendimai neapibrėžtumo metu

Kauno technologijos universiteto (KTU) Dizaino centro vadovė ir „T-Factor“ projekto Kauno koalicijos koordinatorė Rūta Valušytė pasakoja, kad miesto teritorijų regeneravimas ir paskirties konvertavimas reikalauja pastovaus dialogo su skirtingomis interesų grupėmis – vietos gyventojais ir verslu, potencialiais investuotojais, vietos mokslo ir inovacijų potencialu bei kultūros atstovais.

„Didėjant neapibrėžtumui ir spartėjant socio-ekonominiams pokyčiams, tai tampa vienu iš esminių miesto plėtros projektų sėkmės faktorių. Ilga šių projektų įgyvendinimo trukmė yra puiki galimybė išbandyti teritorijos plėtros viziją, atrasti novatoriškus jos įveiklinimo sprendimus bei suformuoti naują reikšmę, kuria tiki vietinė bendruomenė ir investuotojai“, – sako R. Valušytė.

Pasak jos, pasaulinėje praktikoje teritorijos transformavimo ir plėtros vizijos dažnai išbandomos jose „apgyvendinant“ laikinas veiklas. Pavyzdžiui, apleistos pramoninės teritorijos konvertavimo į sporto paskirtį projekte rengiami laikini sporto renginiai, įkuriamas laikinas sporto maniežas, inkubuojamos naujo verslo iniciatyvos, rengiamos tematinės parodos ir pan. Tokiu būdu „projektuojamas“ naujas teritorijos identitetas tiek vietos gyventojų, tiek potencialių investuotojų akyse. Laikinos veiklos vėliau turi potencialą tapti ilgalaikėmis.

„T-Factor“ projekto tikslas – surinkti gerąsias „laikino panaudojimo“ praktikas ir jas pritaikyti pilotiniuose plėtros projektuose, tarp kurių – (AIPP). Projektą vienija tarptautinė žinių bendruomenė, kurios pagalba pilotiniuose projektuose bus siekiama įgyvendinti „laikino panaudojimo“ veiklas. Tikimės, jog šios veiklos padės Kauno AIPP tapti gyvybinga inovacijų teritorija mieste“, – sako KTU atstovė.

Rūta Valušytė

Transformuos seną aviacijos gamyklos teritoriją

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos investicijų ir projektų skyriaus vedėjos Aistės Lukaševičiūtės, Kaunas imasi didžiulio iššūkio plėtoti inovacijų pramonės parką Kauno mieste ir paversti seną aviacijos gamyklos teritoriją patrauklia erdve MTEP veiklai.

„Šiam projektui skirta teritorija yra išties unikali ir nedažnai gaunama galimybė išplėtoti 30 ha plotą miesto viduje. Mes naudojame šią galimybę su didele atsakomybe ir siekiame sukurti erdvę, kuri atitiktų atvykstančių įmonių, taip pat kitų įmonių ir piliečių poreikius“, – sako A. Lukaševičiūtė.

Jos teigimu, tuo pačiu metu svarbu pažymėti, kad projektas užtruks ilgai, kol jis bus visiškai išvystytas, todėl bus siekiama rasti laikinus naudojimo būdus, kurie išlaikytų vietovę ryškesnę šio projekto įgyvendinimo laikotarpiu.

Aistė Lukaševičiūtė

Jūratė Tutlytė, „Kaunas 2022“ „Dizainas laimei“ programos kuratorė, pasakoja, kad miesto regeneravimas nėra tik miesto planavimas, bet ir bendruomenės kūrimas.

„Vienam reikia kito, kad miestas būtų tvariai plėtojamas. Miesto planavimas padeda suformuoti tinkamas fizines erdves, tačiau jos visų pirma skirtos bendruomenei, dirbančiai ir gyvenančiai jose. „T-Factor“ projektu siekiama įgyvendinti „Kaunas 2022“ viziją: kurti labiau įtraukų miestą, kuriame bendradarbiaudami vietos ir tarptautiniai tinklai stiprintų kultūros ir miesto plėtrą“, – pabrėžia J. Tutlytė.

Jūratė Tutlytė

Pažengusieji projektai – kartu su pilotiniais

„T-Factor“ projekto konsorciumas vienija 25 organizacijas iš 12 šalių: miestus, universitetus, verslo ir vietos organizacijas. Konsorciumas įsipareigojo padėti žinioms kurti įtraukiančią ir aktyvią miestų ateitį bei plėtoti priemones ir požiūrius į laikiną urbanizmą ir „laikinąsias veiklas laukimo laiku“.

Šie „transformacinio laiko“ metodai bandomajame projekte bus analizuojami įvairiose istorinėse Amsterdamo (Mokslo parke), Bilbao (Zorrotzaurre), Kauno (Aleksote), Lisabonos (Metro), Londono (Euston), bei Milano (Mind) vietovėse. Šiose vietose įvairios viešojo ir privataus sektorių partnerystės (angl. PPP) konfigūracijos jau patvirtino dideles finansines investicijas.

„T-Factor“ pagrindinis dėmesys sutelktas į „minkštuosius“ komponentus ir jų aktyvavimą (t.y. socialinių, santykių ir bendruomenių/kultūrinių kapitalų), kuris atvers transformacijai kelią link veiksmingo, tvaraus ir įtraukaus miesto regeneravimo.

Be to, šios iniciatyvos remsis „pažengusiųjų projektų“ patirtimi, prisidedant prie tarptautinės praktikos bendruomenės, kuri skatins žinių kūrimą, dalijimąsi metodika ir kolektyvinių gebėjimų ugdymą, kūrimą.

Tokių projektų yra ne vienas: „22@Poblenou“ Barselonoje, „Dortmunder U“ Dortmunde, „Manifattura Tabacchi“ Florencijoje, „EC1“ Lodzėje, „Knowledge Quarter Kings Cross“ Londone, „La Friche Belle de Mai“ Marselyje, „Industry City“ Niujorke, ir „Red Town“ Šanchajuje.

Nacionalinio pažangos plano dalis

Vienas iš didžiųjų Kauno infrastruktūros projektų – 30 ha ploto teritorija inovatyvių įmonių pritraukimui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų vystymui – sulaukė išskirtinio pripažinimo nacionaliniu lygmeniu. Šią savaitę Vyriausybės nutarimu Aleksoto inovacijų pramonės parkas įtrauktas į visai Lietuvai svarbių projektų sąrašą.

Ypatingas statusas suteikiamas tik tiems projektams, kurie ženkliai prisideda prie šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio ar politinio augimo. Neseniai šio pripažinimo sulaukė „Rail Baltica“, Kauno viešojo logistikos centro bei Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektai.

„Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu yra ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Turime stiprų Vyriausybės palaikymą čia kurti inovacijų parką su naujomis darbo vietomis, pritraukti užsienio kapitalą bei skatinti mokslo, tyrimų bei verslo sinergiją ir augimą.

Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu yra ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą.

Kaunas gali ir turi tapti aukštųjų technologijų vystymo centru su ambicija siekti mokslo proveržio. Visa, ko mums reikia – sutelkti Lietuvos ir užsienio talentus bei sukurti jų darbui tinkamą infrastruktūrą“, – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Vienas iš Lietuvos strateginių 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano tikslų – pereiti prie žiniomis, pažangiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymo ir taip didinti šalies tarptautinį konkurencingumą. Įgyvendinant šį siekį svariai prisidės Kauno AIPP.

Vyriausybės sprendimas taip pat žymi naujų darbų pradžią – miestas gali pradėti rengti inovacijų parko plėtros planą, numatantį, kokios įmonės galės čia įsikurti ir vykdyti veiklas, kokios sąlygos joms bus taikomos.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1000 gerai apmokamų darbo vietų.

Daug erdvės inovatoriams

Šiuo metu tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje jau paklotos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai. AIPP teritorijoje pilnai išasfaltuotos aštuonios gatvės, įrengtas apšvietimas. Šiuo metu čia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai.

Užbaigus susisiekimo infrastruktūros vystymo darbus, planuojama rekonstruoti buvusias sraigtasparnių dirbtuves. Didžiulis angaras užima daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Po renovacijos patalpose įsikurs inovacijų parko administracija ir laboratorijos.

Rekonstruotas erdves taip pat galės nuomotis aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ir užsienio įmonės, kurios orientuojasi į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą ir kitų inovatyvių sprendimų plėtrą.

Kvalifikuotiems tyrėjams, mokslininkams numatyta sukurti virš pusantro šimto darbo vietų. Čia taip pat bus įsteigti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai bei įrengtas verslo inkubatorius.

Skaičiuojama, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų.

Lietuviškasis „Silicio slėnis“

Tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsiterpusioje 30 hektarų ploto teritorijoje įrengtas naujas gatvių, dviračių takų ir šaligatvių tinklas su būtinomis komunikacijomis padės lengviau įsikurti aukštą pridėtinę vertę kursiantiems naujakuriams.

„Šis objektas turės didžiulę reikšmę ekonominiam vystymuisi ir tolesniam inovacijų progresui nacionaliniu mastu. Gerai apmokamos darbo vietos skatins Kauno ir visos šalies akademinį potencialią, mokslo bei verslo bendradarbiavimą. Todėl Vyriausybės indėlis mums be galo svarbus. Dar šiemet pramonės parkui tikimės gauti valstybei ekonomiškai svarbaus projekto statusą“, – apie Kaune kuriamą lietuviškąjį „Silicio slėnį“ kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Laboratorijos ir tyrimų centrai

Baigus įžanginius būsimo inovacijų parko darbus, ateis eilė buvusios aviacijos gamyklos angaro konversijai. Apie 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto senosios sraigtasparnių dirbtuvės po rekonstrukcijos atgims naujai paskirčiai ir tikslams.

Šiuo metu architektai dėlioja paskutinius sprendinius šio objekto konversijos projekte. Būtent naujajam pastatui ir atiteks gauta finansinė parama.

Dalis patalpų bus pritaikyta laboratorijoms, gyvybės mokslų tyrimų plėtojimui, eksperimentinei gamybai, likusi – administracijai. Naują pažangią erdvę tikimasi atidaryti 2022 metais.

Pirma erdvė būsimai ekosistemai

„Inovacijos ir moksliniai tyrimai yra ta sritis, kurią sunku būtų vystyti plyname lauke. Taigi kuriant tokios paskirties erdvę, labai svarbu turėti pirmąjį pastatą, kuriame pradėtų kurtis čia dirbsiančių įmonių ekosistema“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Nuo pat projekto ištakų lietuviškuoju „Silicio slėniu“ pramintame parke šiuo metu dirba du rangovai. Iki žiemos pradžios numatyta užbaigti visus būtiniausius infrastruktūros darbus. Jau dabar aleksotiškiai ir pro šalį vykstantys kauniečiai pastebi naują gatvių tinklą ir tiesiamus pėsčiųjų bei dviračių takus tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento.

„Dalis gatvių pilnai išasfaltuotos, sutvarkytos jų prieigos, pastatyti apšvietimo stulpai. Dalyje teritorijos liko įrengti lietaus nuotekų, vandentiekio tinklus, tačiau šie darbai irgi vyksta pagal planą“, – teigė Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Po starto – 700 darbo vietų

Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) išsiskiria patogiai pasiekiama ir patrauklia geografine vieta mieste, prie pat S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo. Visos teritorijos infrastruktūros sukūrimas iš viso atsieis per 6 mln. eurų. Tam pasitelkiamos Europos Sąjungos paramos ir Vyriausybės bei miesto biudžeto lėšos.

Naujasis pramonės ir inovacijų parkas kyla praeityje kariškiams priklausiusioje 30 hektarų aviacijos gamyklos teritorijoje.

Prognozuojama, kad per pirmus dešimt metų AIPP galėtų sukurti apie 700 darbo vietų. Vidutinis atlyginimas čia būtų penktadaliu didesnis nei miesto vidurkis.

„Lietuvoje nėra daug pramonės parkų. Esame akademinis miestas ir turime išnaudoti šį potencialą. Šioje teritorijoje galės įsikurti tik mažai tarši gamyba. Mes laukiame įmonių, kurios atlieka mokslinius tyrimus ir bandymus, kuria naujus produktus ir juos testuoja. Plyno lauko investicijos reikalauja daug pinigų ir atima brangų laiką, todėl infrastruktūros sukūrimas yra pirmas žingsnis. Turime Vyriausybės palaikymą, centrinė valdžia mato akivaizdžią naudą miestui ir šaliai, todėl sėkmingai bendradarbiaujame ir judame į priekį“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Infrastruktūra naujakuriams

Tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje klojamos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai.

„Šiuo metu baiginėjami įrengti buitinių, lietaus nuotekų ir vandentiekio tinklai. Vedžiojami gatvės apšvietimo ir ryšių kabeliai. Suformuotame aštuonių gatvių tinkle pradėti kloti apatinio asfaltbetonio sluoksniai, įrenginėjami pėsčiųjų ir dviračių takai“, – apie šiandieninį projekto progresą pasakojo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Mažuoju Silicio slėniu vadinamas Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) išsiskiria patogiai pasiekiama ir patrauklia geografine vieta mieste. Visos infrastruktūros sukūrimas, pasitelkiant Europos Sąjungos paramą bei miesto biudžeto lėšas, atsieis apie 6 mln. eurų.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Sraigtasparnių angaro projektas

Dalį būsimo inovacijų pramonės parko užima net 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto buvusios sraigtasparnių dirbtuvės. Šiuo metu architektams duota užduotis parengti buvusios aviacijos gamyklos konversijos projektą.

„Iki 2023 metų planuojame iš pagrindų atnaujinti angarą ir jį skirti aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių nuomai. Dalis patalpų galės virsti ofisais, o kitose – laboratorijos ir panašios paskirties erdvės. Čia bus kuriami prototipai, atliekami moksliniai bandymai“, – pabrėžė V. Šiliauskas.

Techninio angaro konversijos projektui šįmet skirta 180 tūkstančių eurų suma.

Dalis patalpų galės virsti ofisais, o kitose – laboratorijos ir panašios paskirties erdvės.

Siekia ypatingo statuso

Kauno savivaldybės atstovai neslėpė, jog pramonės parkui siekia suteikti ypatingą statusą. Tikimasi, kad dar šią vasarą AIPP bus pripažintas kaip valstybei ekonomiškai svarbus projektas.

„Esame padarę namų darbus, parengę studijas. Užsitikrinę šį statusą judėsime toliau – rengsime plėtros planus ir sutartis su būsimu parko operatoriumi, kuris valdys sukurtą infrastruktūrą“, – aiškino V. Šiliauskas.

Parengtoje studijoje prognozuojama, jog per pirmus dešimt metų AIPP galėtų sukurti apie 700 darbo vietų. Vidutinis atlyginimas čia būtų penktadaliu didesnis nei Kauno miesto vidurkis.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Patrauklus užsienio investuotojams

Per keletą pastarųjų metų Kaunas tapo solidžiu atradimu užsienio investuotojams. Miesto patrauklumas išlieka stabilus kelerius metus iš eilės. 2018 m. mieste pradėti įgyvendinti 12 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų, 2019-asiais – 9, kurių bendra suplanuota kapitalo investicijų suma siekė 69,5 mln. Eur, o naujų darbo vietų kiekis – beveik 500.

Naujieji investuotojai savo veiklą mieste pradėjo vykdyti paslaugų centrų, informacinių ryšių, IT, logistikos, aptarnavimo ir priežiūros bei gamybos srityse.

Per pirmąjį 2020-ųjų pusmetį Kaunas sulaukė dėmesio iš užsienio kapitalo įmonių, veikiančių mokslinių tyrimų ir paslaugų centrų sektoriuose.