Gydytojams alergologams tenka konsultuoti pacientus, kurie nerimauja, bijo skiepytis, ir, vadovaudamiesi nepagrįstomis baimėmis, reikalauja pažymų ar įrašų į ligos istoriją, kad jiems skiepytis negalima. Tokios nepagrįstos konsultacijos atima galimybę konsultuoti kitus pacientus, sergančius alerginėmis ligomis, sakoma Santaros klinikų pranešime.

„Ypač retai pasitaiko pacientų, kuriems dėl galimų alerginių reakcijų skiepytis negalima“, – sako Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vyresnioji gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė doc. Anželika Chomičienė. – Tai tie, kurie yra jautrūs vakcinai ar jos sudedamosioms dalims. Laikinos kontraindikacijos skiepytis – pacientai karščiuoja ar yra sunkus lėtinės ligos paūmėjimas.“

Alerginės reakcijos skiepams nuo COVID-19 yra itin retos, pasitaiko odos bėrimas, dūrio vietos patinimas, paraudimas, niežulys, kuris praeina per kelias dienas. Labiausiai bijoma ypač sunkių anafilaksinių reakcijų, kurios pasitaiko labai retai – 4–11 atvejų 1 milijonui dozių. „Anafilaksijos simptomai (odos reakcija, dusulys, kraujo spaudimo sumažėjimas) išryškėja greitai, dažniausiai per 15 minučių. Dėl to pasiskiepijusius šį laiką prašoma pasilikti vakcinacijos centre, kad būtų stebima jų sveikatos būklė, – sako doc. A. Chomičienė. – Tuos, kuriems praeityje buvo ypač sunkių reakcijų į skiepus, vaistus, kitus alergenus, prašoma skiepijimo centre pasilikti ilgesnį laiką – iki 30 min., kad ilgiau būtų prižiūrimi sveikatos specialistų.“

Santaros klinikose yra visos galimybes ištirti pacientus dėl jautrumo vakcinų komponentams, bet šis tyrimas atliekamas itin retai – tik jeigu yra buvusių sunkių greito tipo reakcijų į COVID-19 skiepo pirmą dozę ar sunkių daugybinių nepaaiškinamų reakcijų į vaistus praeityje. Anot medikų, iš anksto numatyti, ar žmogui įvyks alerginė reakcija, neįmanoma. Skiepytis sergant alerginėmis ligomis (šienlige, astma, atopiniu dermatitu, maisto alergija ir kt.) galima.

Santaros klinikų medicinos psichologė Evelina Sabaitytė sako, kad kažko baimintis – labai žmogiška: „Natūralu, jog, kai susiduriame su nežinoma situacija, baimė gali kilti. Tuomet reikėtų įvardinti, ko bijome ir kodėl nerimaujame dėl ateities, ypač šiuo metu, kai gausu gąsdinančių teorijų, skatinančių abejoti mokslo pažanga.“ Išsiaiškinus, ko pacientas baiminasi, dalį šių baimių galima sumažinti mokslu pagristais argumentais. Pasak psichologės, svarbiausias tikslas – kviesti pacientus priimti sąmoningą sprendimą ir būti pasirengusiems priimti tokio sprendimo padarinius.

Informacijos apie skiepus, galimus šalutinius reiškinius reikėtų ieškoti patikimuose šaltiniuose – Pasaulinės sveikatos organizacijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Koronastop.lt svetainėse.