Padaugėjo ne tik infarktų
Pastaruoju metu daugiau darbo turėjo visų Klaipėdos ligoninių Priėmimo skyriaus medikai, kardiologai, alergologai ir kitų sričių gydytojai.
Įsivyravę neįprasti karščiai sunerimti privertė Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikus – sulaukta pastebimai daugiau ūminio insulto, infarkto ištiktų pacientų, kreipėsi ir skysčių netekę pacientai.
Medikai atviri – karštymečiu gali kilti pavojingų būklių sveikatai, jos dažniausiai susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis.
"Sunku susieti visus faktorius, kodėl tam tikru metu itin padaugėja skubios pagalbos reikalaujančių ligonių, tačiau niekas neabejoja, kad ūminėms kritinėms sveikatos būklėms įtakos turi karščiai", – sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja Dalia Jarašūnienė.
Pasak gydytojos, karštuoju metu žmonės daug prakaituoja, o gerti vandens pamiršta.
"Tai ypač liečia sodus, daržus turinčius žmones. Prasidėjus lauko darbų sezonui žmonės daug prakaituoja, netausoja savęs, negeria vandens. Skysčių praradimas padidina kraujo krešumą. Formuojasi trombai. Jei žmogus vyresnio amžiaus, jo kraujagyslės pakenktos, tad ir ūmių insultų, ūmių infarktų įvyksta daugiau", – paaiškino D.Jarašūnienė.
Sunkių būklių išvengta
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis patvirtino, kad pastaruoju metu sulaukta daugiau, nei įprasta, pacientų.
Dažniausi nusiskundimai: sutrikusi kraujotaka ir padidėjęs kraujospūdis.
Nors karšti orai su trumpais atoslūgiais užtruko apie dvi savaites, daugiau nuo karščio nukentėjusių pacientų sulaukta būtent praėjusią savaitę, kai termometrų stulpeliai šoktelėdavo per 30 laipsnių karščio.
"Negalėčiau pasakyti, kad buvo kritinės būklės pacientų, nors dėl karščio visų pacientų sveikatos būklės – gana rimtos", – situaciją apibūdino ligoninės vadovas.
V.Janušonis prisiminė kiek anksčiau vykusį "Vilties bėgimą", per kurį į ligoninę pateko keturi blogai pasijutę bėgikai.
Padaugėjo alerginių reakcijų
"Sulaukiame daugiau nei paprastai pacientų, netekusių skysčių, skaudančiomis galvomis, kenčiančių dėl širdies problemų, paūmėjusių lėtinių ligų bei pablogėjusios savijautos, kurią išprovokuoja karštis", – pasakojo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo skyriaus vedėja Jurgita Syminienė.
Pastebėta, kad daugiau žmonių kreipėsi dėl alerginių reakcijų ir vabzdžių įgėlimo. Tvyrant karščiams ore padaugėja alergenų, tad padidėja ir reaktyvumas į juos.
Pasak Priėmimo skyriaus vedėjos, itin didelių sveikatos bėdų nepasitaikė, pacientai dažniau kreipėsi apsidrausdami, baimindamiesi rimtesnio sveikatos pablogėjimo.
Perkaisdavo net mieste
Ligoninėje sulaukta perkaitusių žmonių. Kai kurie jų atvažiuodavo iš paplūdimio, kiti blogai pasijusdavo tiesiog pasivaikščioję mieste.
Nuo karščių labiau kentėjo vyresnio amžiaus ir turintieji daugiau lėtinių ligų pacientai, tačiau santykinai padaugėjo ir prastai pasijutusių jaunų žmonių.
Kai kurie jų pervertindavo savo galimybes, vengdavo apsaugos priemonių, nenešiojo galvos apdangalų arba neatsisakydavo įprastos aktyvios veiklos, kurią karštymečiu siūloma apriboti.
Neįvertina poreikio
Visi kalbinti gydytojai kartojo, kad prastą savijautą lėmė nepakankamai vartojami skysčiai.
"Kai tvyro karščiai, žmogui sudėtinga įvertinti skysčių disbalansą ir išaugusį vandens poreikį. Tai sunku įvertinti net žmogui, kuris šiaip skysčių vartoja pakankamai. Vyresniems žmonėms sunkiau pajausti troškulį. Su metais jie atpranta gerti daugiau vandens, tad užplūdus karščiams jų būklė gerokai pablogėja.
Kai tokia aukšta temperatūra, kokia laikėsi praėjusią savaitę, ilgesniam laikui iš namų negalima išeiti be vandens buteliuko. Būtina jį ne tik pasiimti, bet ir kartkartėmis epizodiškai sustoti ir atsigerti. Nepakanka atsigerti vakare ir manyti, kad išgerto kiekio užteks visai dienai", – įspėjo J.Syminienė.
Priėmimo skyriaus vedėja pastebi, kad medikams dažnai aiškinant apie vandens būtinybę, keičiasi žmonių požiūris ir jie įpranta gerti daugiau vandens. Tačiau persistengti nereikėtų.
Kai kurie supranta, kad vandens reikia gerti "per negaliu".
"Kai kurie supranta, kad vandens reikia gerti "per negaliu". Šito nereikia daryti, tačiau būtina nepamiršti nuolat gurkšnoti vandenį. Per karščius netenkame elektrolitų, tad tuomet net patariame šiek tiek daugiau suvartoti druskos, nors įprastai jos rekomenduojame vengti", – antrino V.Janušonis.
Pamiršdavo net vaistus
Nusistovėję karščiai žmones išblaškė, išmušė iš įprastos rutinos, tad labai dažnai jie net pamiršdavo išgerti vaistus. Toks užmaršumas prišaukia sveikatos pablogėjimą.
Gydytojai primena, kad lėtinėmis ligomis sergantys pacientai neturėtų pamiršti laiku vartoti paskirtų vaistų, vengti saulės piko valandų, dirbti saikingai, įvertinant savo jėgas ir, svarbiausia, vartoti pakankamai skysčių.
Dėl sutirštėjusio kraujo ir susidariusių krešulių gali užsikimšti ne tik galvos ar širdies, bet ir kojų ar rankų ir kitos kraujagyslės.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai taip pat pataria vengti saulės ir rekomenduoja gerti daug skysčių.
"Tyrimų duomenys rodo, kad dėl aukštos aplinkos oro temperatūros padaugėja mirčių. Esant karščiams pagrindinės sveikatos sutrikimų priežastys yra kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligos. Pažeidžiamiausi yra maži vaikai, senjorai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys bei kai kurių profesijų darbuotojai", – informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Esant aukštai aplinkos temperatūrai, pavojingiausias – šiluminis smūgis, kuris įvyksta išsekus organizmo termoreguliacijos mechanizmams.
Tokiu atveju kūno temperatūra ima kilti virš 40 °C, dėl to žūsta ląstelės, gali išsivystyti vidaus organų (inkstų) nepakankamumas, atsirasti smegenų pažeidimų ar net ištikti mirtis.
