„Prisimenu Algimantą kaip labai šiltą žmogų, tokį nekompleksuotą, nebijantį kažką pasakyt, gal net ir leptelt. Toks be galo šiltas žmogus, asmenybė“, – BNS pirmadienį sakė prozininkė, poetė, literatūros kritikė Renata Šerelytė.

„Man atrodo, kad jis buvo linkęs bendrauti, nepaprastai komunikabilus, šiltas, su humoro jausmu (...) Jis buvo iš tų žmonių – keista net sakyt, kad buvo – kuriuos pamatai ir diena šviesesnė. Tokio gyvo temperamento, nepaprastai išraiškingo veido – jis galėdavo nieko nesakyti, jo mimika pasakydavo“, – pridūrė ji.

Bemaž perpus už A. Baltakį jaunesnė rašytoja sakė užaugusi su poeto dainomis virtusiais eilėraščiais. Kai kurie, anot R. Šerelytės, darė įtaką ir jos ankstyvajai kūrybai.

„Aš užaugau su Baltakio dainomis – ir „Sniegena“, ir „Miškų dukra“, ir daug kitų. Kai prisimenu jį, tai man tos dainos ir skamba (...) Tos jo garsiosios eilutės „Gimiau nei per anksti, nei per vėlai“ – kiekvienam žmogui turbūt tinka, nors gal kartais ir norėtume gimti geresniais laikais“, – teigė rašytoja.

„Eilėraščiai labai dainingi, virtę dainomis. Dabar netgi galvoju, kad savo ankstyvoje kūryboje galėčiau atsekti Baltakio eilėraščių parafrazių, kurios atsirado labai organiškai“, – kalbėjo ji.

„Savas žmogus“

Poetas, vertėjas Vladas Braziūnas BNS teigė, kad A. Baltakis buvo „savas žmogus“, išlaikęs ypatingą atvirumą.

„Pagrindinis dalykas, kad nuo pat pradžių jautėsi, kad tai savas žmogus (...) Traukė pati asmenybė, jai buvo viskas įdomu, jai tu, žmogus, buvai įdomus“, – pasakojo poetas.

„Jis mokėjo labai gražiai bendrauti ir bendrauti nežiūrėdamas nei amžiaus skirtumo, nei dar kažkokių dalykų. Tas žmogaus atvirumas, atvirumas kitiems – kad ir kiek kitokiems, iki pat paskutinio mėnesio buvo“, – pridūrė jis.

Jis sakė su A. Baltakiu kartais susiskambindavęs, o paskutinį kartą su juo bendravęs vasarį – per judviejų gimtadienius.

Pasak V. Braziūno, poetas iki pat mirties stengėsi išlaikyti ryšį su eilėmis.

„Paskutinį kartą vasario 17 paskambino mane pasveikint, mes gi abu Vandeniai, o aš jį sveikinu 15 dieną, tai negalėjau net pagalvot, kad išgirsiu tokią žinią dabar. Paskambindavo jis ir be jokios progos, šiaip – skaityt jis nelabai galėjo paskutiniais metais, bet aktyviai klausydavosi ir per kokią „Vakaro lyriką“ išgirdęs, žiūrėk, jau iš ryto anksčiausiai skambina ir pasakoja, kaip jam kas patiko ir panašiai“, – kalbėjo V. Braziūnas.

Jo teigimu, A. Baltakis mokėjo rašyti paprastai nepaprastas eiles.

„Neišskirčiau staigiai vieno ar kito kūrinio, bet man labai gražus tas jo paprastumas, kuris nėra paprastumas – toks arti prie žemės, prie žmonių, prie žemės garsų, vaizdų. Toks lyg ir paprastas paprastų dalykų eiliavimas, bet kai įsiskaitai, tai ten ne... Kai kurie turi tokį talentą. Ta tokia graži ir šviesi srovė, kad ir ką šnekėtum, vis tiek tai kokia šypsenėlė prasimuša, tai ironijos blyksniai labai gražūs“, – teigė poetas.

Poetas A. Baltakis mirė sekmadienį, jam vasarį buvo suėję 92-eji.

Valstybės vadovų užuojauta

Šalies vadovai sekmadienį reiškė užuojautą artimiesiems bei kolegoms dėl A. Baltakio mirties.

„Netekome iškilaus mūsų šalies literatūros klasiko, išskirtinio talento, kurio kūryba yra ryški ir reikšminga Lietuvos poezijos aruodo dalis“, – užuojautoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Su šio kūrėjo įtaigiu ir nuoširdžiu lyrikos žodžiu augo ir brendo kelios mūsų šalies kartos, be į daugelį dainų įsiliejusių poeto eilių neįsivaizduojamas ir Lietuvos dainyno aukso fondas“, – teigė jis.

Eilių dainingumą pabrėžė ir parlamento vadovė bei premjerė.

„Netekome talentingo poeto, jautraus kūrėjo, šmaikštaus pašnekovo ir žmogaus, kuris, A. Baltakio žodžiais, jautė gyvenimo skonį ir turėjo apetitą gyvenimui“, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Jis mums paliko daugybę emocingų ir melodingų eilėraščių, suskambėjusių žinomomis dainomis. Reiškiu nuoširdžią užuojautą poeto šeimai ir artimiesiems, kolegoms ir kūrybos gerbėjams Lietuvoje bei užsienyje“, – pridūrė ji.

„A. Baltakis žavėjo ne tik savąja kūryba, tačiau ir jungė kultūras kaip vertėjas, jo žodžio meistrystė yra ir išliks gyva eilėraščiuose ir dainose, kurias atpažįsta daugelis. Šią sunkią valandą reiškiu užuojautą artimiesiems, kolegoms ir visai literatūrinei bendruomenei“, – užuojautoje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

A. Baltakis gimė 1930 metais Utenos rajone, Leliūniuose, studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo įvairiuose spaudos leidiniuose, išleido poezijos rinkinių, literatūros kritikos, esė, dienoraščių knygų.

A. Baltakio eilėraščių rinkinių taip pat yra išleista latvių ir rusų kalbomis.

2005 metais poetas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2006 metais – Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Apie poeto mirtį BNS patvirtino B. Jonuškaitė. Pasak jos, lietuvių literatūra neteko paskutinio poezijos mohikano.

„Netekome paskutinio mohikano, vieno iš tų, kur dar buvo likęs paskutinis trečiasis muškietininkas. Jie su Alfonsu Maldoniu ir Justinu Marcinkevičiumi buvo tokie kaip ir vadinamieji trys muškietininkai“, – BNS sakė B. Jonuškaitė.

„Šie poetai, ši karta, jie, tiesiog, atgaivino pokario metais sunykusią lietuvių poeziją“, – pridūrė ji.

A. Baltakis gimė 1930 metais Leliūnuose (dab. Utenos raj.), studijavo Vilniaus universitete lietuvių klabą ir literatūrą. Dirbo įvairiuose spaudos leidiniuose, išleido poezijos rinkinių, literatūros kritikos, esė, dienoraščių knygų. A. Baltakio eilėraščių rinkinių taip pat yra išleista latvių ir rusų kalbomis.

2005 metais poetas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2006 metais – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir kultūros ministras Simonas Kairys pareiškė užuojautą dėl A. Baltakio mirties.

„Netekome iškilaus mūsų šalies literatūros klasiko, išskirtinio talento, kurio kūryba yra ryški ir reikšminga Lietuvos poezijos aruodo dalis. Su šio kūrėjo įtaigiu ir nuoširdžiu lyrikos žodžiu augo ir brendo kelios mūsų šalies kartos, be į daugelį dainų įsiliejusių Poeto eilių neįsivaizduojamas ir Lietuvos dainyno aukso fondas“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.

Viena ryškiausių savo meto Lietuvos kultūros asmenybių A. Baltakis yra svariai prisidėjęs prie „Poezijos pavasario“ fenomeno, telkęs kitus kūrėjus, su didžiuliu darbštumu plėtojęs redaktoriaus, vertėjo, kritiko veiklą.

„Šiandien netekome ryškiu poetiniu talentu apdovanoto kūrėjo, kurio skvarbūs tekstai yra išlikę kelių kartų atmintyje. Algimantas Baltakis žavėjo ne tik savąja kūryba, tačiau ir jungė kultūras kaip vertėjas, jo žodžio meistrystė yra ir išliks gyva eilėraščiuose ir dainose, kurias atpažįsta daugelis. Šią sunkią valandą reiškiu užuojautą artimiesiems, kolegoms ir visai literatūrinei bendruomenei“, – sakoma premjerės I. Šimonytės užuojautoje.

„Išeidamas Algimantas Baltakis mums paliko daugybę nuostabių kūrinių, be kurių sunkiai įsivaizduojamas mūsų poezijos aukso fondas. Netekome didelio talento, lyrikos meistro, puikaus savo eilių skaitovo, vienos ryškiausių asmenybių praėjusio amžiaus antrosios pusės ir šio amžiaus pradžios lietuvių literatūroje. Nuoširdi užuojauta poeto artimiesiems, kolegoms ir draugams, visiems jo talento gerbėjams“, – sako kultūros ministras S. Kairys.

Sausio 29 d., penktadienį, 17 valandą sostinės Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6) vyks renginys, skirtas Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) mėnraščio „Metai" 25 metų sukakčiai paminėti.

Šiame vakare dalyvaus poetai, rašytojai, redaktoriai, literatūros kritikai, žurnalo rengėjai ir bičiuliai: Algimantas Baltakis, Elžbieta Banytė, Marius Burokas, Viktorija Daujotytė, Romas Daugirdas, Benediktas Januševičius, Vytautas Martinkus, Donata Mitaitė, Danielius Mušinskas, Antanas Šimkus, Alvydas Šlepikas ir Regimantas Tamošaitis ir kiti.

„Per dvidešimt penkerius metus išleista 300 mėnraščio numerių. Tai – tikras vertingos literatūros, kritikos, eseistikos publikacijų lobynas, – teigia žurnalo „Metai" vyriausiasis redaktorius Antanas Šimkus. – Smagu, kad mūsų leidinys prisideda prie literatūros tradicijos išsaugojimo ir palaikymo. Dėkojame mums rašantiems ir mus skaitantiems, nes būtent rašytojai ir skaitytojai yra pagrindiniai žurnalo kūrėjai. Tad ši šventė – pirmiausia jiems ir jų. Laukiame visų Rašytojų klube."

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas džiaugiasi šia gražia sukaktimi: „Mėnraštis „Metai" tam tikra prasme yra rašytojų bendruomenės praeities, dabarties ir ateities veidrodis bei kalbėjimo ir susikalbėjimo vieta. Tikiu, kad žurnalas išliks vienu geriausiu šalies leidiniu, skirtu gerai literatūrai ir ją lydintiems reiškiniams aptarti."

Į „Metų" žurnalo 25-mečio vakarą organizatoriai maloniai kviečia visus norinčiuosius. Įėjimas laisvas.

Vasario 15 dieną lietuvių poetas, literatūros kritikas, redaktorius, vertėjas Algimantas Baltakis mini garbingą 85 metų jubiliejų.

1966 m. Poezijos pavasario ir Valstybinės premijos laureatas A. Baltakis pristatė naują eilėraščių rinktinę „Pėsčias paukštis“, apimančią viso jo gyvenimo kūrybą, skaito autorinius eilėraščius.