Profesorius taip pat pažymi, kad MTEP srityje vertinami ilgamečiai ir nuodugnūs projektai, todėl itin svarbu, kad lėšos, skiriamos mokslinimas tyrimams, būtų ilgalaikės ir nuolatinės.

„Kyla klausimas, ar ne per intensyviai didinamas finansavimas. Kartą jau buvo išmesti pinigai kuriant įvairius (mokslo – ELTA) slėnius: buvo skirta daug pinigų, o kai kurie pirkti aparatai liko net neišpakuoti (...). Tad jei labai intensyviai bus metami pinigai, ar mokslas sugebės juos sėkmingai įsisavinti ir ar iš karto bus gaunama labai didelė grąža. Šitame rizikos tikrai yra“, – Eltai teigė jis.

Kyla klausimas, ar ne per intensyviai didinamas finansavimas.

A. Augustaitis pažymėjo, kad tiek Europoje, tiek visame pasaulyje vertinami ilgamečiai moksliniai tyrimai, tad MTEP skiriamos lėšos neturėtų būti vienkartinės, o ir greitos grąžos tikėtis nevertėtų.

„Bandant vytis Europą reikėtų labai rimtų programų ir kad skirtos lėšos nebūtų vienkartinės. Reikalingi ilgamečiai tyrimai, išvystytos ilgos jų sekos. Tai Europoje yra pagrindinis rodiklis, kuris yra vertinamas (...). Su vienerių metų tyrimais galima Europoje, pasaulyje nė nesirodyti. Pageidautina, kad būtų išvystytos 20–25 metų tyrimų sekos. Tad negalime vaizduotis, kad skyrus lėšas tyrimams šie iš karto duos grąžą“, – tikino jis.

Anot profesoriaus, viena iš strategijų, kaip būtų galima efektyviai panaudoti MTEP vystymui skirtas lėšas, yra atsigręžti ir kritiškai peržiūrėti jau anksčiau pradėtus vykdyti projektus. Jis taip pat pridūrė, kad, nors į naujus mokslinius tyrimus šiuo atveju reikėtų žvelgti kiek atsargiau, jų taip pat nereikėtų ignoruoti.

„Manau, mokslininkai tikrai pateiktų vertų ir reikalingų pasiūlymų, dėl to bėdų nekiltų (...). Vėlgi siūlyčiau labai kritiškai peržiūrėti visa tai, kas šiuo metu yra vykdoma, nes, kaip minėjau, ilgos tyrimų sekos yra vertybė, o kad tos sekos nežlugtų, į jas reikia investuoti. Tuomet ir (mokslinių tyrimų – ELTA) grąža būtų daug greitesnė“, – sakė A. Augustaitis.

„Tuo metu su naujų mokslinių tyrimų kūrimu, sakyčiau, reikėtų elgtis kiek atsargiau (...), bet jų ir neignoruoti. Verta peržiūrėti visa, kas buvo daroma iki šiol ir, jei reikia, tuos (tyrimus – ELTA) paspartinti. Nes visa tai, kas vyksta pastaruosius 20–25 metus, dėl dažnai vis mažinamo investavimo dabar yra ant griuvimo ribos“, – pridūrė jis.

Vertindamas galimybę dėl didesnio finansavimo augti mokslininkų bendruomenei, A. Augustaitis teigė, kad to tikėtis būtų tikslinga tik tuomet, jei MTEP sričiai skiriamos lėšos būtų nuolatinės ir mokslininkams būtų suteikiamas didesnis profesinis užtikrintumas.

„Plėstis (mokslininkų bendruomenei – ELTA) būtų paskata, jeigu skiriamos lėšos būtų pastovios. O dažniausiai atsitinka taip, kad šiandien pinigų yra, o rytoj – nebe. Dėl to sunku priimti prie projektų dirbti naujus žmones (...). Atrodo, turi labai gerų doktorantų, o perspektyvos moksle jiems nėra, nebent koks trumpalaikis projektas. Ilgalaikiškumas ir užtikrintumas, jeigu jau atėjai į mokslą ir nusipelnei ten būti, turi būti garantuotas“, – Eltai teigė profesorius.

S. Skvernelis pripažino, kad trokštamos pažangos pasiekti nepavyko

Laikinasis premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pripažino, kad kadenciją baigiančiai Vyriausybei per ketverius metus nepavyko pasiekti trokštamos pažangos MTEP srityje. Jis taip pat priduria, kad naujosios Vyriausybės tikslas yra ambicingas, tačiau pabrėžia, kad tai neturėtų būti daroma tik formaliai.

„Iš tikrųjų tai (MTEP vystymas ir finansavimas – ELTA) buvo svarbi tema nuolatinėje darbotvarkėje ir būdavo dažnai tam tikra dilema dėl lėšų įsisavinimo. Padaryti menkaverčius projektus ar išleisti kažkokios abejotinos kokybės publikacijas ir tokiu būdu uždėti paukščiuką (prie punkto – ELTA) „įsisavinta“ yra viena, o kad jos iš tiesų būtų investuotos, yra kita.

Na, tikrai, čia, sakykime, tokio progreso, kurio mes tikėjomės ir norėjome, nepavyko padaryti. Bet padarytos techninės, organizacinės ir teisinės prielaidos jo siekti. Tas 1,5 proc. (finansavimas nuo BVP – ELTA) yra išties ambicingas tikslas, jei bus pasiektas, tebus galima sveikinti. Vėlgi svarbu, kad tai nebūtų padaryta formaliai, nes formalus šių lėšų įsisavinimas gali būti pasiektas, bet naudos, kalbant apie pridėtinę vertę, nebus jokios“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė laikinasis premjeras.

S. Skvernelis taip pat pridūrė, kad linki naujajai ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei glaudesnio bendradarbiavimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nei jį pavyko užtikrinti kadenciją baigiantiems valdantiesiems.

Vyriausybės programos projekte akcentuojamas investicijų į MTEP, ypač privačių, augimas. Sėkmės rodikliu įvardijamas tikslo, kad valstybės ir privataus sektoriaus investicijos į MTEP 2030 metais sieks 2 proc. nuo BVP, įgyvendinimas.

Lygiuojamės į Afriką

Mokslas ir jo finansavimas – vienas iš pagrindinių faktorių, parodančių, ar šalis yra išsivysčiusi ar veikiau priklauso Trečiojo pasaulio šalių grupei. JAV, Izraelis, Skandinavijos šalys ir kitos pažangiausios pasaulio valstybės skiria mokslui itin didelį dėmesį – šios srities finansavimas minėtose šalyse perkopia 3 proc. BVP ribą. Afrikos šalys yra įsipareigojusios skirti 1 proc. BVP MTEP, nors šį normatyvą kol kas yra įvykdžiusios tik Kenija, Malis ir Pietų Afrika.

Lietuva, deja, lygiuojasi į Afriką, o ne Vakarus: nors teigiama, esą mokslas ir technologijos – vienas iš svarbiausių Lietuvos kozyrių globalioje ekonominėje sistemoje, tai tėra tik kalbos. Tą patvirtina ir nemaža dalis akademinės bendruomenės atstovų.

Kauno Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius dr. Algirdas Augustaitis itin kritiškai atsiliepė apie mokslinių tyrimų finansavimo lygį Lietuvoje. Jis netgi palygino tai su baudžiavos laikais.

"Būtų labai gerai šią prarają tarp Lietuvos ir ES sumažinti bent iki dviejų kartų. Tik tada galėtume pasijusti šiek tiek oriau. Tai, beje, sakau kaip Lietuvos patriotas. Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija iš mokslininkų reikalauja labai daug: mūsų universitetai turi patekti į pasaulio universitetų reitingo 500-uką, turime būti konkurencingi tarp kitų Europos mokslininkų ir t.t. Tačiau beveik nekalbama apie moksliniams tyrimams skiriamą procentą nuo Lietuvos BVP. Mes (mokslininkai – aut. past.) dabar gyvename tarsi baudžiavos laikotarpiu. Dirbame labai daug, o už tai beveik neatlyginama", – piktinosi profesorius.

Kratosi atsakomybės?

Remiantis statistika, nuo 2012 m. Lietuvos MTEP finansavimas buvo gana stabilus – siekė apie 1 proc. BVP. Tačiau 2016 m. rodiklis staiga smigo žemyn iki 0,74 proc.

Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) atstovas profesorius dr. Jonas Jasaitis pažymėjo, kad šiemet finansavimas MTEP gali būti dar mažesnis – jis galbūt sieks tik apie 0,6 proc. BVP. Švietimo ir mokslo ministerija atrėžė, kad toks teiginys – orakuliškas ir pridūrė, jog galutinių duomenų reikėtų palaukti iki kitų metų gegužės.

Sumažėjusį finansavimą nokslui švietimo ir mokslo ministrės patarėjas profesorius dr. Eugenijus Butkus paaiškino tuo, kad 2016 m. nebuvo pradėti finansuoti projektai.

"Tais metais neprasidėjo mokslinių tyrimų projektai, kurie iki tol buvo finansuojami iš ES struktūrinių fondų. Tas finansavimo laikotarpis baigėsi ir turėjo prasidėti kitas, tačiau jam nebuvo pakankamai gerai pasirengta. Dėl šios priežasties nebuvo pradėti finansuoti konkursiniai ir moksliniai projektai, kurie iki tol buvo gana neblogai finansuojami iš struktūrinės paramos lėšų. Taigi rodiklis krito", – kalbėjo E.Butkus.

Kam studijuoti doktorantūroje Lietuvoje? Švedijoje atlyginimai tik ką apsigynus mokslinį laipsnį siekia nuo 2,5 tūkst. eurų. O Lietuvoje profesoriai tiek negauna.

Kita vertus, ministerija šneka tik apie 2016 m. statistiką. MTEP finansavimas Lietuvoje ilgus metus yra santykinai mažas, lyginant su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis.

E.Butkus pabrėžė, kad iš dalies dėl to yra kaltas ir privatus sektorius. Anot jo, viešasis mokslo finansavimas yra lygiai per vidurį, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Į dugną, E.Butkaus nuomone, Lietuvą tempia privatus sektorius, kurio lėšų skyrimo rodikliai – priešpaskutinėje vietoje ES.

Paklaustas, ar privačių investicijų augimas išspręstų problemą, E.Butkus atsakė, kad visko gali būti.

"Pavyzdžiui, Liuksemburge 90 proc. mokslinių tyrimų finansuoja privatus sektorius. Ir ši šalis yra pasiekusi tą 3 proc. rodiklį, kurio ateityje taip trokšta ES. Deja, bet pas mus tik labai nedidelę dalį mokslo tyrimų finansuoja privatus sektorius", – sakė E.Butkus.

Jis pridūrė, kad visuomet stengiamasi lygiuotis į pačias pažangiausias šalis – pavyzdžiui, Estiją.

"Mūsų kaimynai estai atliko mokslo ir studijų struktūrinę reformą prieš 20 metų. Jie iš tikrųjų telkia finansus, išteklius. Matome, kad jie daugeliu atveju sėkmingiau už mus dalyvauja tarptautiniuose projektuose, deramai užtikrina mokslo tarptautiškumą, yra lyderiai skaitmeninės ekonomikos srityse", – estus gyrė E.Butkus.

Jis pasidžiaugė, kad Lietuva taip pat turi tam tikrų mokslo sričių, kur reikėtų kryptingai ir efektyviai telkti išteklius ir būtų galima tikėtis neblogų rezultatų. Tai biotechnologija, lazerių fizika, medžiagų sritis.

Ne atlyginimai, o išmalda

Šiemet po devynių metų tylos pagaliau nuspręsta padidinti mokslo tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų atlyginimų apatines ribas iki 702,9 euro. Vis dėlto ši naujiena nedžiugina mokslo darbuotojų – tokį atlyginimą jie vadina kvailyste.

"Mokslininkų atlyginimai Lietuvoje yra absoliučiai per maži. Galime kalbėti net ne apie procentus, o apie kartus. Mūsų šalyje mokami atlyginimai yra keturis kartus mažesni už kai kurių ES valstybių. Net Estijai pastebimai nusileidžiame. Jei profesorius Lietuvoje gauna apie 500 eurų, ar tai yra padorus, orus atlyginimas? Tai yra kvailystė", – žodžių nesirinko J.Jasaitis.

Jo teigimu, didelė dalis profesorių net negauna viso etato, dėl to gauna labai mažą atlyginimą.

"Žmonės kaip dirbo, taip ir dirba pusantro etato, nors gauna už pusę ar už dar mažiau", – piktinosi J.Jasaitis.

A.Augustaičio nuomone, didžiausia bėda ta, kad bandome lygiuotis į Vakarus pagal laukiamą rezultatą, bet ne pagal užmokestį už darbą.

"Iš profesoriaus ar vyriausiojo mokslinio darbuotojo Lietuvoje reikalaujama vos ne to paties, ko reikalaujama iš kolegų Vakaruose. Tačiau neatsižvelgiama į tai, kad mūsų atlyginimai skiriasi nuo keturių iki šešių kartų. Gyvename tokioje valstybėje, kokioje gyvename. Nieko čia nepadarysi, vis dėlto manau, kad aukščiausio lygio mokslininkai turėtų gauti bent jau apie tūkstantį eurų. Normalaus profesoriaus Vokietijoje etatas yra apmokamas 7–8 tūkst. eurų. O Lietuvoje tik dirbant pusantro etato išeina 1 000 eurų. Laimė, kad pagal mokslo rezultatus nuo Vakarų dar labai smarkiai neatsiliekame, o kartais net ir lenkiame juos", – pripažino mokslininkas.

Remiantis žurnalo "The Scientist" duomenimis, vidutinis mokslininko atlyginimas Europoje 2016 m. siekė apie 4,5 tūkst. eurų.

Švietimo ir mokslo ministerija kitąmet žada rasti papildomų lėšų šiai problemai spręsti.

"Kitų metų biudžete yra numatyta skirti papildomų lėšų  mokslininkų atlyginimams. Pirmajame etape planuojama į tai investuoti 16,5 mln. eurų. Be abejo, universitetai, gavę papildomą finansavimą, gali tas lėšas naudoti nebūtinai vien tik savo darbuotojų atlyginimams kelti. Jie gali lėšas skirstyti nepriklausomai, kur jiems atrodo protingiausia. Nepaisant to, manome, kad dėl papildomo finansavimo atlyginimai turėtų paaugti apie 15–20 proc.", – žadėjo E.Butkus.

Geresnių laikų nelaukia

Lietuvos mokslininkams jau nusibodo laukti stebuklų – nemažai jų laimės ieško svetur. Skaičiuojama, kad nuo 2014 iki 2016 m. vykdančių MTEP veiklą asmenų Lietuvoje sumažėjo 11,5 proc.

"Kadangi man 50 metų, aš jau niekur nepabėgsiu. Tiesiog pripratome prie tos baudžiavos. Juk nepersikelsi staiga į kokią Vokietiją ar kur nors kitur", – pripažino A.Augustaitis.

"O jaunimas, kuris dar tik pradeda mokytis, ar kuris jau rodo gerus rezultatus, deja, nebemato priežasties likti Lietuvoje. Kam studijuoti doktorantūroje Lietuvoje? Švedijoje atlyginimai tik ką apsigynus mokslinį laipsnį siekia nuo 2,5 tūkst. eurų. O Lietuvoje net profesoriai tiek negauna. Deja, jaunieji mokslininkai emigruos. Ir jei taip bus toliau, Lietuvos paprasčiausiai neliks", – niūrią ateitį piešė A.Augustaitis.

J.Jasaičio teigimu, jei valstybė praranda mokslininkus, ji tampa niekam nereikalinga trečiojo pasaulio valstybe.

"Ateityje Lietuva tiesiog taps nekonkurencinga. Žmogaus, kuris dėlioja šaligatvio plyteles, ateityje nereikės. Žmogaus, kuris dėlioja prekes ant lentynų logistikos centre, jau dabar nereikia. Vienintelis tikslas turėtų būti kūrybiško žmogaus ugdymas, kurio nepakeis jokie robotai", – teigė jis.

Švietimo ir mokslo ministerija tikina, kad kuria planą, kaip susigrąžinti išvykusius mokslininkus. Vis dėlto reikėtų pripažinti, kad susigrąžinti protus į Lietuvą lengva nebus, jei tai iš viso įmanoma. Vakaruose mokslininkams ne tik užtikrinamas orus atlygis už sunkų darbą, bet ir ten atsiveria daugiau perspektyvų.

MTEP finansavimas ES (proc. nuo BVP)

1. Švedija – 3,26 proc. (2015 m.)

2. Austrija – 3,07 proc. (2015 m.)

3. Danija – 3,03 proc. (2015 m.)

4. Suomija – 2,9 proc. (2015 m.)

5. Vokietija – 2,87 proc. (2015 m.)

...

16. Estija – 1,5 proc. (2015 m.)

...

23. Rusija – 1,13 proc. (2015 m.)

24. Lietuva – 1,04 proc. (2015 m.); 0,74 proc. (2016 m.)

...

30. Latvija – 0,63 proc. (2015 m.)

31. Rumunija – 0,49 proc. (2015 m.)

32. Kipras – 0,46 proc. (2015 m.)

Anot Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto profesoriaus dr. Algirdo Augustaičio, miškų būklę ir produktyvumą lemia daug veiksnių: oro temperatūra, kritulių kiekis, vėjai, gaisrai, plintančios ligos, kenkėjai, miškininkavimo sprendimai. „Atlikta daug įvairių stebėjimų, analizių ir galima teigti, kad Lietuvos miškų būklė palaipsniui gerėja. Labiausiai atsigauna pušynai ir eglynai“, – sako prof. A. Augustaitis.

Mokslininko teigimu, Lietuvoje oro sąlygos yra palankios medžiams, ypač pušims ir eglėms, augti. Palyginti su Vidurio Europa, mūsų krašte nėra didelių sausrų – paskutinės rimtos sausros buvo daugiau kaip prieš 20 metų. Kasmet iškrenta po kelis milimetrus vis daugiau kritulių, kurie labai svarbūs medžių vegetacijos laikotarpiu. Po truputį augantis metinis kritulių kiekis taip pat gelbsti mišką esant nedidelėms sausroms. Šiltėjančios žiemos ir pavasariai turi teigiamos įtakos medžių lajų būklei, lemia didėjantį pušų kamienų prieaugį.

Intensyviausiu prieaugio didėjimu pasižymi paprastosios eglės, kiek mažesniu – paprastosios pušys. Nei vienai iš tirtų lapuočių medžių rūšių nebūdingas panašaus prieaugio didėjimas. Atlikus tyrimus, nustatyta, kad spygliuočių medžių rūšys labiau prisitaikiusios prie dabarties pokyčių, o trumpi sausrų epizodai joms nėra tiek reikšmingi, kad lemtų esminį ir neatkuriamą būklės ir produktyvumo sumažėjimą.

Tačiau rimtų bėdų miškams pridaro vis dažniau kylančios neprognozuojamos audros, uraganiniai vėjai ir viesulai. Šiuo metu atliekama nemažai tyrimų, siekiant išsiaiškinti, kokiais būdais būtų galima sumažinti stipraus vėjo miškams daromą žalą, bandoma nustatyti, kokie medynai geriausiai atlaiko šią gamtos stichiją, kaip reikėtų juos susodinti.

Rimtų bėdų miškams pridaro vis dažniau kylančios neprognozuojamos audros, uraganiniai vėjai ir viesulai.

Lietuva laikosi tarptautinių teršalų išmetimo į orą mažinimo reikalavimų. „Anksčiau siera buvo vienas pagrindinių kritulius rūgštinančių komponentų, tačiau per 20 metų jos koncentracija ore sumažėjo daugiau kaip dešimt kartų. Tapome viena mažiausiai sieros junginiais užterštų valstybių Europoje, – sako profesorius A. Augustaitis. – O štai azoto į aplinką kasmet išmetama vis daugiau“.

Anot mokslininko, nitratų poveikis yra dvejopas. Nedidelėmis koncentracijomis skurdžiose miško augavietėse jie veikia kaip trąša. O jei azoto junginių ore susikaupia per daug, ima sparčiai rūgštėti krituliai. Tokie krituliai itin pavojingi: jie per lapus, spyglius ir dirvožemį, t. y., trukdydami įsisavinti maistines medžiagas, veikia visus medžių fiziologinius procesus. Dėl rūgščių kritulių medžiai džiūsta, netenka lapijos, mažėja jų atsparumas kenkėjams, ligoms, kitaip tariant – nelieka miško prieaugio.

Miškams taip pat kenkia netinkami miškininkavimo sprendimai. Pavyzdžiui, kai retinant ir valant mišką, su technika padaromi valksmai, dar vadinami „eksploataciniais koridoriais“. Dėl jų vėjai greičiau įsišėlsta ir pridaro žalos miškui, išversdami ar sulaužydami medžių kamienus.

Miškotyrininkas atkreipia dėmesį, kad labai svarbu gerai apgalvoti ir tinkamai vykdyti pagrindinius miško kirtimus, kai dalis medžių iškertami jauname amžiuje, formuojant tikslinę miško sudėtį, ir tarpinius kirtimus, kai miškas išvalomas nuo sausuolių, pažeistų medžių. „Buvo atvejis, kai miškininkai iškirto ne tik sausuolius, bet ir stipriai taršos pažeistus medžius, tvirtindami, kad šie neatsigaus ir vietoj jų greičiau užaugs nauji, – pasakoja prof. A. Augustaitis. – Toks kirtimas pridarė daug daugiau nuostolių nei tarša. Palaipsniui sumažinus taršą, miškas būtų atsigavęs – medžiai įpratę sugerti teršalus ir valyti orą. Iškirtus mišką, teršalai pateko į dirvožemį, iš kurio juos išvalyti daug sunkiau.“

Nustatyti dėsningumai leidžia kurti naujas miškininkavimo rekomendacijas, svarbias skatinant miškų gebą adaptuotis prie naujų aplinkos sąlygų ir didinant jų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, tokiems kaip sausros, stiprūs vėjai ir kenkėjai, taip prisidedant prie klimato kaitos intensyvumo slopinimo.

Tyrėjas siūlo pasirūpinti, kad medynai jauname amžiuje būtų retesni, rinktis intensyvius ugdomuosius kirtimus formuojant tikslinę sudėtį. Taip pat reikėtų pašalinti tarpinį naudojimą, mažinti tankius medynus su išreikštu antru ardu, kai juos kirsti plynai labiausiai ekonomiškai naudinga. Bendroji ūkininkavimo rekomendacija – ūkiniuose miškuose 10–20 metais jaunesnių medynų kirtimas plynai.

Profesorius A. Augustaitis už darbų ciklą „Aplinkos veiksnių kompleksiško poveikio miškų būklei ir produktyvumui dėsningumai“ apdovanotas 2016 m. Lietuvos mokslo premija.