„Įvertinus visus bylos duomenis, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad S. Mockevičius ir A. Bautronis netinkamai atliko savo pareigas, nurodytas kaltinimuose, ir valstybei ir juridiniam asmeniui padarė didelės žalos. Tai yra teismas nenustatė Baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių: kaltės – nusikalstamo nerūpestingumo bei priežastinio ryšio tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių padarinių. Todėl Saulius Mockevičius ir Algirdas Bautronis dėl jiems pareikštų kaltinimų išteisinami“, – antradienį paskelbė teisėja Vilma Dapkevičienė.

Šis nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui. A. Bautronis ir Saulius Mockevičius buvo kaltinami tuo, kad jie, būdami valstybės tarnautojais, netinkamai atliko savo pareigas, kai dėl to valstybė ir juridinis asmuo patyrė didelės žalos.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė per baigiamąsias kalbas A. Bautroniui paprašė skirti 25 tūkst. eurų baudą, o S. Mockevičiui – 27,5 tūkst. eurų baudą.

Tuo metu tiek A. Bautronis, tiek S. Mockevičius savo kaltę neigė.

Bylos duomenimis, S. Mockevičius ir A. Bautronis Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje 2016– 2018 metais susipažino su išsamia ir detalia Aplinkos apsaugos agentūros pateikta informacija apie UAB „Ekologistika“ vykdomą veiklą. Ugniagesiai buvo kaltinami, kad, žinodami ir suvokdami, kad pastato dalis, kurioje ūkinę veiklą vykdė UAB „Ekologistika“, dėl galimo gaisro yra pavojingas objektas, nes jame nuolat perdirbami, perkraunami, sandėliuojami itin dideli degių medžiagų – naudotų padangų 25 000 t per metus kiekiai, į gautą informaciją nereagavo.

Jie taip pat kaltinti, kad nesiėmė priemonių ir neužtikrino, kad ši pastato dalis, kurioje veiklą vykdė įmonė, būtų priskirta tikrinamų objektų grupei, neįrašė/nepriskyrė tikrintinų objektų grupei, nepriskyrė tikrintinų objektų grupei, neįtraukė į metinius 2017, 2018, 2019 m. objektų planinių priešgaisrinių techninių patikrinimų planus, neorganizavo, neužtikrino šio objekto planinių/neplaninių priešgaisrinių techninių patikrinimų.

Šie dokumentai nesudarė pagrindo „Ekologistiką“ vertinti, kaip pavojingą objektą.

Teismas, įvertinęs Aplinkos apsaugos agentūros dokumentus, padarė išvadą, jog pagal juos S. Mockevičius ir A. Bautronis negalėjo žinoti ir suprasti, kad „Ekologistika“ nurodytu adresu vykdo veiklą. Šiuose dokumentuose yra kalbama apie planuojamą vykdyti padangų perdirbimo veiklą, o ne faktiškai vykdomą. Taip pat tuo metu galiojęs Objektų įtraukimo į tikrinamų objektų sąrašą aprašas neįpareigojo A. Bautronį ir S. Mockevičių šiuos dokumentus vertinti, kaip pagrindą „Ekologistiką“ įtraukti į tikrinamų objektų sąrašus.

„Šie dokumentai nesudarė pagrindo „Ekologistiką“ vertinti, kaip pavojingą objektą“, – rašoma teismo pranešime.

Teismas nuosprendyje analizavo teisės aktus, kas yra pavojingas objektas. Tiek priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pateikti dokumentai, tiek teisme apklaustas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas patvirtino, kad „Ekologistika“ nebuvo įtraukta į pavojingų objektų registrą, kadangi neatitinka tokiam objektui keliamų kriterijų.

Pasak teismo, bendrosios gaisrinės saugos taisyklės reglamentuoja tik padangų sandėliavimą atvirose teritorijoje, jose nėra nurodyta, kaip turi būti sandėliuojamos padangos pastatuose ir patalpose. Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, jog A. Bautronis su 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu nebuvo susipažinęs, kadangi tuo metu atostogavo. Su šiuo raštu buvo susipažinęs jo pavaduotojas.

Pagal statybos techninių dokumentų reikalavimus už statinių naudojimo priežiūrą yra atsakingos savivaldybės, šie Aplinkos apsaugos agentūros dokumentai buvo pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijai. Teisme apklausta liudytoja J. Z. patvirtino, jog planavo organizuoti šio pastato tikrinimą, tačiau buvo sudėtinga organizuoti šio pastato savininkų informavimą. Kaltinti, kad S. Mockevičius ir A. Bautronis turėjo ir galėjo suvokti, kad šis objektas pagal Aplinkos apsaugos agentūros pateiktas ataskaitas dėl planuojamos ūkinės veiklos vertinimo, yra gaisro atžvilgiu pavojingas objektas, teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Abu pareigūnai yra nušalinti nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos Vidaus tarnybos statuto pagrindu.

ELTA primena, kad didelis gaisras Pramonės mikrorajone esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilo 2019 metų spalio 16-osios naktį, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę. A. Bautronis vadovavo gaisro gesinimui.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pastatų komplekse nuo 2012-ųjų buvo kilę devyni gaisrai, apie kuriuos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai taip pat žinojo.

Dėl 2019 metų spalį kilusio gaisro dėl oro užterštumo nedirbo ir aplink degusią gamyklą Alytaus mieste esančios įmonės, į Pramonės rajoną nekursavo viešasis transportas, taip pat kai kuriems Alytaus rajono ūkininkams buvo uždrausta tiekti pieną.

Ši byla atskirta iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl 2019 metų spalį Alytaus įmonėje „Ekologistika“ kilusio gaisro.

Byla dėl gaisro įmonėje dar nagrinėjama Alytaus teisme.

Šioje byloje kaltinimai pareikšti septyniems fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų – „Ekologistikos“ vadovui Juozui Cicėnui ir dviem darbuotojams bei pačiai bendrovei.

Jie kaltinami sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

J. Cicėnas bei juridinis asmuo taip pat kaltinami turto sunaikinimu dėl neatsargumo, o vadovas – ir dokumento suklastojimu.

Teismui perduotoje byloje Kauno apygardos prokuratūra yra pateikusi daugiau kaip 5 mln. eurų dydžio civilinį ieškinį dėl valstybės patirtų išlaidų gesinant gaisrą. Bendra civilinių ieškinių suma šioje byloje siekia daugiau kaip 12 mln. eurų.

Pagal taršos leidimą įmonės patalpose galėjo būti ne daugiau kaip 1,9 tūkst. tonų padangų. Gaisro dieną jų buvo virš 5 tūkst. tonų.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė per baigiamąsias kalbas Alytaus apylinkės teisme A. Bautroniui paprašė skirti 25 tūkst. eurų baudą, o S. Mockevičiui – 27,5 tūkst. eurų baudą.

„Pilnai pasitvirtino kaltinimas“, – BNS sakė N. Urbonavičienė.

Tiek A. Bautronis, tiek S. Mockevičius savo kaltę neigia.

Abu pareigūnai yra nušalinti nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos Vidaus tarnybos statuto pagrindu, BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Vida Šmigelskienė.

Didelis gaisras Pramonės mikrorajone esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilo 2019 metų spalio 16-osios naktį, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę. A. Bautronis vadovavo gaisro gesinimui.

Prokuratūros teigimu, dėl Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų neveikimo nesiimta priemonių, galėjusių užkirsti kelią šiam gaisrui.

Tyrimo duomenimis, kaltinamieji nepriskyrė šios bendrovės tikrintinų objektų grupei ir neįtraukė jos į metinius planinius priešgaisrinių techninių patikrinimų planus. Taip nebuvo sudarytos sąlygos identifikuoti gaisrą, lokalizuoti jį pirminėje stadijoje ir užkirsti kelią jam plisti.

„Gaisras „Ekologistikos“ patalpose buvo kilęs 2018 metų birželio 1 dieną, likus metams iki šio gaisro. Šį gaisrą gesino Alytaus priešgaisrinės pareigūnai, apie šį gaisrą žinojo ir S. Mockevičius. Pareigūnai konstatavo, kad gaisras kilo nuo įrenginio ir po to nesiėmė jokių veiksmų“, – BNS sakė prokurorė.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pastatų komplekse nuo 2012-ųjų buvo kilę devyni gaisrai, apie kuriuos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai taip pat žinojo.

Baigiamąją kalbą byloje pasakius prokurorei, gruodžio 20 dieną vyksiančiame posėdyje pasisakys A. Bautronio advokatas.

2020 metais perduodant bylą teismui prokuratūra teigė, kad nuo 2016 metų gruodžio mėnesio kaltinamiesiems A. Bautroniui ir S. Mockevičiui buvo žinoma „Ekologistikos“ veikla – 25 tūkst. tonų naudotų padangų perdirbimas per metus, tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų sumažinti gaisro pavojų.

Dėl 2019 metų spalį kilusio gaisro dėl oro užterštumo nedirbo ir aplink degusią gamyklą Alytaus mieste esančios įmonės, į Pramonės rajoną nekursavo viešasis transportas, taip pat kai kuriems Alytaus rajono ūkininkams buvo uždrausta tiekti pieną.

Ši byla atskirta iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl 2019 metų spalį Alytaus įmonėje „Ekologistika“ kilusio gaisro.

Byla dėl gaisro įmonėje taip pat nagrinėjama Alytaus teisme, vyksta apklausos.

Šioje byloje kaltinimai pareikšti septyniems fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų – „Ekologistikos“ vadovas Juozas Cicėnas ir du darbuotojai bei pati bendrovė.

Jie kaltinami sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

J. Cicėnas bei juridinis asmuo taip pat kaltinami turto sunaikinimu dėl neatsargumo, o vadovas – ir dokumento suklastojimu.

Teismui perduotoje byloje Kauno apygardos prokuratūra yra pateikusi daugiau kaip 5 mln. eurų dydžio civilinį ieškinį dėl valstybės patirtų išlaidų gesinant gaisrą. Bendra civilinių ieškinių suma šioje byloje siekia daugiau kaip 12 mln. eurų.

Pagal taršos leidimą įmonės patalpose galėjo būti ne daugiau kaip 1,9 tūkst. tonų padangų. Gaisro dieną jų buvo virš 5 tūkst. tonų.

„Teismas nutarė, kad kaltinamasis aktas šioje baudžiamojoje byloje atitinka reikalavimus, nepažeidžia kaltinamųjų teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl nėra pagrindo bylą perduoti prokurorui ir prašymas dėl bylos perdavimo prokurorui, ikiteisminio tyrimo papildymui, atmetamas“, – pranešė teismas.

Prašymą grąžinti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti pirmajame teismo posėdyje pateikė S. Mockevičiaus advokatas.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas rugsėjo 9 dieną.

Ši byla atskirta iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl 2019 metų spalį Alytaus įmonėje „Ekologistika“ kilusio gaisro.

Prokuratūros teigimu, dėl Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų neveikimo nesiimta priemonių, galėjusių užkirsti kelią šiam gaisrui.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji nepriskyrė šios bendrovės tikrintinų objektų grupei ir neįtraukė jos į metinius planinius priešgaisrinių techninių patikrinimų planus. Taip nebuvo sudarytos sąlygos identifikuoti gaisrą, lokalizuoti jį pirminėje stadijoje ir užkirsti kelią jam plisti.

Atliekant ikiteisminį tyrimą taip pat nustatyta, kad įmonėje nuo 2012-ųjų buvo kilę devyni gaisrai, apie kuriuos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai žinojo.

Gaisras Pramonės mikrorajone esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilo pernai spalio 16-osios naktį, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Gaisro metu dėl oro užterštumo nedirbo ir aplink degusią gamyklą Alytaus mieste esančios įmonės, į Pramonės rajoną nekursavo viešasis transportas, taip pat kai kuriems Alytaus rajono ūkininkams buvo uždrausta tiekti pieną.

Pagrindinis ikiteisminis tyrimas dėl gaisro „Ekologistikoje“ šiuo metu yra baigiamas, vyksta įtariamųjų ir jų gynėjų susipažinimas su bylos medžiaga.

Jame įtarimai pareikšti dviem juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims, tarp jų – „Ekologistika“, jos direktorius Juozas Cicėnas ir dar du darbuotojai, dvi Aplinkos apsaugos departamento darbuotojos.

Šiame tyrime nustatyta 6 mln. eurų valstybei padaryta žala.

„Aly­taus prieš­gais­ri­nės gelbė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Algir­das Baut­ro­nis ir šios tarnybos vy­riau­siasis specialistas Sau­lius Moc­ke­vi­čius, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto nuostatomis, nuo sausio 30 dienos iki baudžiamojo proceso pabaigos nušalinti nuo užimamų pareigų“, – rašoma pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad toks sprendimas priimtas „atsižvelgiant į Kauno apygardos prokuratūros pateiktą informaciją dėl ki­lu­sio gais­ro Aly­taus pa­dan­gų per­dir­bi­mo bendrovėje“.

Gaisrą padangų perdirbimo gamykloje tiriantys prokurorai apie įtarimus ugniagesiams dėl netinkamo pareigų atlikimo pranešė trečiadienį spaudos konferencijoje.

Prokurorai teigia, kad pareigūnai buvo degusioje gamykloje dar iki gaisro ir matė ten buvusią situaciją, tačiau apie galimus pažeidimus nieko neinformavo, taip pat, pasak prokurorų, „Ekologistikoje“ iki gaisro nebuvo atliekami priešgaisriniai patikrinimai.

Dar du Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai apklausti kaip specialieji liudytojai, aiškinantis, ar jie galėjo matyti, jog bendrovėje yra sukrautas didelis padangų kiekis ir į tai nereaguoti.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Gaisro priežastis vis dar aiškinasi ekspertai.

Įtarimai taip pat pareikšti tuometiniam Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkui.

„Pranešimai dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo įteikti Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovui bei šios tarnybos vyriausiajam specialistui, iki šios sistemos reorganizacijos ėjusiam Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vadovo pareigas“, – žurnalistams sakė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė.

Pareigūnai trečiadienį buvo apklausti kaip įtariamieji. Vyriausiojo specialisto pareigas einantis asmuo, pasak prokurorės, parodymus davė, tuo tarpu tarnybos viršininkas pasinaudojo teise parodymų neduoti.

Dar du pareigūnai apklausti kaip specialieji liudytojai, aiškinantis, ar jie galėjo matyti, jog bendrovėje yra sukrautas didelis padangų kiekis ir į tai nereaguoti.

„Pareigūnai matė, kad įmonėje yra labai dideli kiekiai padangų, padangos sukrautos netvarkingai. (...) Jie tapo liudytojais apie galimą gaisrinės saugos taisyklių pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų pažeidimams pašalinti“, – sakė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

Bendrovė nė karto netikrinta

Pasak prokuratūros, turima vaizdinė medžiaga įrodo, jog pareigūnai buvo objekte ir matė ten buvusią situaciją, tačiau apie galimus pažeidimus nieko neinformavo.

„Laiku ėmusis priemonių būtų išvengta tokio gaisro“, – sakė D. Valkavičius.

Pareigūnai bendrovėje lankėsi rugsėjį, atlikdami sudėtingo objekto studijavimo darbus. Jie prokurorams aiškino manę, kad yra vykdoma priešgaisrinė objekto priežiūra, todėl apie jame esančią situaciją yra žinoma.

„Taip manydami jie, kaip aiškino, ir neinformavo vadovų apie rastą netvarką šiame objekte“, – sakė N. Urbonavičienė.

Tuo tarpu priešgaisriniai patikrinimai, prokurorės teigimu, iki gaisro dienos bendrovėje „Ekologistika“ nė karto nebuvo atlikti.

„Iki gaisro dienos, tai yra, iki 2019 metų spalio 16 dienos, valstybinė priešgaisrinė priežiūra įmonėje „Ekologistika“ vykdyta nebuvo. Iki spalio 16 dienos nebuvo atliktas nė vienas šios įmonės priešgaisrinis planinis ar neplaninis techninis patikrinimas“, – sakė N. Urbonavičienė.

Laiku ėmusis priemonių būtų išvengta tokio gaisro.

Todėl tarnybos vadovams įtarimai pareikšti dėl to, kad nuo 2016 metų gruodžio pabaigos iki gaisro dienos neorganizavo ir neužtikrino priešgaisrinės priežiūros vykdymo ir nepriskyrė bendrovės „Ekologistika“ pirmai tikrinamų objektų grupei, kas būtų reiškę, jog ji turėtų būti tikrinama bent kartą per metus.

Prokurorai vis dar aiškinasi, kodėl tai nebuvo padaryta ir bendrovė netikrinta, nepaisant to, kad joje buvo perdirbami itin dideli kiekiai degių medžiagų.

Įtariamiesiems šiuo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas raštu šiandien yra informuotas apie įteiktus įtarimus Alytaus tarnybos darbuotojams, pavesta spręsti klausimą dėl šių pareigūnų nušalinimo“, – sakė N. Urbonavičienė.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Gaisro priežastis vis dar aiškinasi ekspertai.

Dėl gaisro pradėtame ikiteisminiame tyrime įtarimai anksčiau buvo pareikšti penkiems asmenims.

Dėl statinių, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo, taip pat dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo įtarimai pareikšti bendrovės direktoriui ir dar dviem darbuotojams.

Dėl netinkamo pareigų atlikimo įtarimai taip pat pareikšti dviem Kauno aplinkos kokybės kontrolės vyriausioms specialistėms.

D. Valkavičius sako, kad artimiausiu metu byloje gali būti priimti procesiniai sprendimai dėl jos baigties.