Šiuolaikinis jaunimas net neįsivaizduoja, kokiais būdais prieš du ar tris dešimtmečius roko gerbėjai gaudavo mėgstamų roko grupių įrašų ir vinilinių plokštelių. Žinomas Klaipėdos fotografas Algirdas Kubaitis prisipažįsta: anuomet už vieną plokštelę sumokėjęs kosminius pinigus – pusę tarnautojo algos.
Mokėsi iš eksperto
Kur ir kokiais būdais klaipėdiečiai sunkiojo roko mėgėjai pildė savo muzikos kolekcijas, kai rokas sovietmečiu buvo tabu, ir kodėl melomanai ieškojo pažinčių mėsos kombinate, kad gautų itin plonos polietileno plėvelės?
"Mano pažintis su roku įvyko Šilalėje, kur tuo metu gyvenau. Aš juk kaimietis. Tik paskui į Klaipėdą atvažiavau gyventi. Šilalėje buvo toks veikėjas Valdas Bytautas, jis šiuo metu yra muzikos ekspertas. Jo tėvai sovietmečiu ėjo aukštas pareigas. Kažkaip šis bičiulis gaudavo įvairių tuo metu nelengvai pasiekiamų dalykų – limituotų muzikos žurnalų, kurie sunkiai patekdavo į Sovietų Sąjungą, tokių, kaip žurnalas "Bravo", kitų leidinių. Juos atvertęs galėdavai rasti straipsnių apie visas roko žvaigždes", – apie pažintį su roku pasakojo A.Kubaitis.
A.Kubaitį į roko pasaulį atvedęs V.Bytautas, turintis fenomenalių žinių apie muzikos atlikėjus, dabar yra Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) neetatinis ekspertas. Ekspertas ne kartą yra pričiupęs žinomus atlikėjus ir dainų kūrėjus dėl užsienio grupių kūrinių plagiato.
Fotografas tikino, kad jaunystėje jis paklausydavo tik lengvojo roko, o vyresni melomanai jau klausė progresyvųjį roką.
"Klausiau "Status Quo". Tuo metu išpopuliarėjo grupė "Genesis". Tada buvo tokių, kurie nešiodavo jau žinomų atlikėjų plokšteles. Velnias žino, iš kur jie jų gaudavo. Reikia prisipažinti, kad nesu koks nors muzikos kolekcininkas, aš toks labiau seilės varvintojas", – juokdamasis prisipažino A.Kubaitis.
Už kolekciją – pusė milijono
Paklaustas, ar šiuo metu rokas jau mirė ir tikrųjų roko gerbėjų gretos vis nyksta, A.Kubaitis aršiai stojo ginti užkietėjusių melomanų.
"Taip, dabar sunku kur nusipirkti geros muzikos kompaktinių diskų. Tačiau žinau tokį Sašą, prekiauja turguje, turiu bičiulį Latvijoje, kur nuvažiuoju ir gaunu bet ką, ko tik širdis geidžia", – prisipažino fotografas.
A.Kubaičio manymu, retų vinilinių ar kompaktinių diskų kainų skaičiai yra tokie patys, kaip buvo rubliais, tik vėliau buvo skaičiuojamos litais.
"Brangiausia buvo pirkti "Pink Floyd" albumus. Visais laikais jie buvo brangiausi. Nors dabar internete randu tokių diskų, už kuriuos prašoma po 54 tūkst. eurų. O "Pink Floyd" plokštelės parduodamos po 5 tūkst. eurų. Yra tokių kolekcininkų, kurie savo kolekciją, rinktą nuo 1950-ųjų, dabar parduoda už pusę milijono eurų", – pasakojo A.Kubaitis.
A.Kubaitis prisiminė, kad jam anuomet pavyko gauti roko grupių enciklopediją, kurioje puikavosi visos legendinės grupės su to meto turima diskografija.
"Užsispyriau susirinkti visą Erico Claptono diskografiją. Pažinojau tokį žmogų iš Rygos, jis atvažiuodavo į Jelgavos turgų. Nors pinigais nesisklaidžiau, galėdavau pas jį rasti bet ką iš roko enciklopedijos. Užtekdavo pasakyti, ko noriu, o kitą kartą jau pasiimdavau įrašytą diską. Kažkokiu mįslingu būdu šis veikėjas per gimines Kanadoje sugebėdavo gauti bet kokio atlikėjo įrašų", – pasakojo fotografas.
Visi uostamiesčio sunkiojo roko mėgėjai diskų pėdino pirkti į kioską netoli restorano "Neptūnas".
"Kur šiuo metu yra "Eldorado" restoranas, rūsyje buvo muzikos parduotuvė. Dar ten eidavome", – prisiminė klaipėdietis.
Už plokštelę – 45 rubliai
Lietuviškais pinigais A.Kubaitis brangiausiai mokėjo už E.Claptono dvigubą CD diską, pirktą parduotuvėje, – 120 litų.
"O sovietmečiu daugiausia sumokėjau 45 rublius. Niekas Klaipėdoje nepatikėtų, už ką suplojau tokius pinigus", – juokėsi A.Kubaitis.
Pasirodo, A.Kubaitis, būdamas 9 klasėje, 1982 metais nusipirko "popsinės" grupės "Ottawan" plokštelę. Roko mėgėjas ją išmainė į kitų atlikėjų plokšteles.
"Tuo metu daina "Hands up" buvo populiarumo viršūnėje. Aš kaime net nesakiau, kad už plokštelę suplojau 45 rublius, niekas nebūtų supratęs, melagiu išvadinęs. Kiti algos 100 rublių gaudavo", – pasakojo A.Kubaitis.
Šis albumas tuo laiku nokautuodavo merginas, ir tuo A.Kubaitis su bičiuliais pasinaudodavo vakarėlių metu.
"Bet baisiausia tai, kad po kurio laiko sovietinė įrašų kompanija "Melodija" šį diską išleido ir jis kainavo 2 rublius 15 kapeikų. Kas nors būtų pasakęs, kad esu ligonis, tiek sumokėjęs", – prisiminė A.Kubaitis.
Anuomet "Ottawan" ar itališkos vadinamojo popso plokštelės atverdavo visus kelius melomanų sambūriuose.
"Iškart galėjai gauti pasiklausyti "Nazareth". Taip pat ir "Pink Floyd" buvo koziris mainuose", – pasakojo klaipėdietis.
Mėgsta scenos chuliganus
O štai vienintelė grupė, kurios įrašus A.Kubaitis pirko oficialiai išleistomis plokštelėmis, yra Šveicarijos sunkiojo roko grupė "Gotthard".
"Mane sužavėjo 1996 metų jų diskas G. Ir aš pakvaišau dėl jų. Tačiau jų galėjau įsigyti Klaipėdoje. Reikėdavo užsisakyti, ir atveždavo reikiamą diską. Aš nevaidinsiu, klausau ne tik hardą, bet ir progresyvųjį roką", – prisipažino A.Kubaitis.
Dar viena A.Kubaičio aistra – australų sunkiojo roko grupė AC/DC.
"Baisu kam ir pasakyti, kad man patinka šios grupės "koveriai". Yra labai daug tokių grupių, kurios groja AC/DC stiliumi. Aišku, patys originalieji australai yra nenurungiami, bet yra tokia grupė "Riff/Raff". Ji yra išleidusi grupės ABBA dainų koverių diską AC/DC grupės stiliumi. Jei norisi pakelti vakare nuotaiką, būtinai pasiklausau", – šypsojosi A.Kubaitis.
Panašiai šmaikštaujančių AC/DC tema grojančių grupių A.Kubaitis galėtų vardyti vieną po kitos. Neramios sielos fotografas pripažįsta, kad mėgsta įvairiausius scenos chuliganus.
Dar vienas atradimas A.Kubaičiui buvo grupės "The GX Project", "Sideburn".
"O įdomiausia merginų grupė, grojanti AC/DC stiliumi "Thund/Her/Struck". Aš jų daug nesiklausau, bet man įdomu tik todėl, kad jos moterys. Aš daugiau dabar klausau vokiečių grupės "Razzmattazz", iš jaunystės laikų pažįstamų "Crocus", ispanų grupės "77", – pasakojo A.Kubaitis.
Veržėsi į mėsos kombinatą
Pats fotografas savęs nevadina pamišusiu dėl muzikos, nors tikina, kad ji užima didelę jo gyvenimo dalį.
"Kai atsirado internetas ir galimybė be vargo gauti bet kurios grupės įrašą, atsirado ir nuobodulys. Prieš porą metų būdamas Amsterdame, aš pirmą kartą gyvenime praėjau pro muzikos prekių parduotuvę neužsukdamas. Viską galiu rasti internete", – sakė A.Kubaitis.
Sovietiniais laikais sunkiojo roko įrašų paieška priminė medžioklę – tik turintieji ryšių sugebėdavo kaupti savo kolekciją.
"Daugiausia šansų įgyti muzikos diskų turėjo jūreiviai ir jų šeimos nariai. Pirmasis mano patefonas "Akord" kainavo 99 rublius. Oi, kaip aš seilę varvinau. O kolonėlių S90 gauti iš viso buvo neįmanoma. Atrodė, kad tai jau didžiausia svajonė. Dar buvo lenkų gamybos patefonai "Unitra". Jei kas su stiprintuvu "Unitrą" turėjo, visi pavydėdavo. Kažkas, aišku, gaudavo ir japoniškų patefonų, bet čia jau buvo "aukštas lygis". O man tėvas nupirko patefoną "Vega", ir aš jau laimingas buvau", – prisiminė A.Kubaitis.
Įdomiausia tai, kad melomanai ieškodavo ryšių tuomečiame Klaipėdos mėsos kombinate. Ir ne mėsos gaminių ieškojo rokeriai, o specialios itin plonos polietileno plėvelės.
"Gal mėsos kombinate dešras ta plėvele pakavo, o mes ja aptraukdavome plokštelių viršelius, kad nesusidėvėtų. Lituokliu suklijuodavome įmovą. Labai gerai laikydavo", – juokėsi A.Kubaitis.
Medžioklė, kupina adrenalino
"O ar prisimena klaipėdiečiai, kas nutiko tą dieną, kai pirmą kartą sovietinė rusų televizija parodė grupės "Boney M" koncertą? Regis, prieš 1980-ųjų olimpiadą, 1979-aisiais į Rusiją atvažiavo "Boney M". Televizija nufilmavo jų koncertą ir po kurio laiko parodė. Dieve mano, kas dėjosi. Miesto gatvės ištuštėjo. Net kaimiečiai ir tie anksčiau karves iš ganyklų parvedė, kad tik šį koncertą galėtų pamatyti. Tik kažkokie rusų ekspertai nusprendė, kad šis originalus įrašas neturi jokios išliekamosios vertės, ir jį sunaikino. Esą sovietiniam piliečiui ši muzika nėra vertybė. Nors tai nėra roko muzika, bet juk visi žino, kaip su tuo roku sovietmečiu buvo. Prisiminkime, kad net "Pink Floyd" į Rusiją tik 1989 metais atvažiavo", – pasakojo A.Kubaitis.
Jis pripažįsta, kad turėjo tris pomėgius – muziką, fotografiją ir gitarą.
"Grojau gitara, turėjau vokišką elektrinę gitarą "Musima", – senus laikus prisiminė A.Kubaitis.
Paslėpė kelnaites
Autentiška fotonuotrauka su dienraščiu pasidalijęs šilutiškis Kęstutis Demereckas tikino, kad jo kadre įamžinta pirmoji į Šilutę atkeliavusi "The Beatles" plokštelė.
"Kaip tik vyko perrašymo procedūra. Broliai Balčiauskai pirmieji gavo šią vinilinę plokštelę. Visi šilutiškiai hipiai traukė pas juos. O aš buvau nusipirkęs stereomagnetofoną "Dnipro", kuriuo buvo galima įrašyti", – pasakojo K.Demereckas.
Pats vyras tikino neturėjęs nė vienos tokios plokštelės, kolekcionavo tik įrašus.
"Nebuvau toks turtingas. Gaudavo tik tie, kurie turėjo giminių užsienyje. Daugelio plokštelių per sieną net nepraleisdavo. O štai Kanados poeto ir dainininko Leonardo Normano Coheno diskas šiaip taip per sieną perėjo. Tos plokštelės viršelyje buvo kelių merginų, sėdinčių prie baro, nuotrauka. Viršelyje šiek tiek buvo matyti baltos merginų kelnaitės, tai pasieniečiai ar muitininkai flomasteriu uždažė jas. Bet plokštelė Lietuvą pasiekė, o tai yra svarbiausia", – šmaikščią istoriją prisiminė K.Demereckas.
