Maždaug pusė tūkstančio uostamiesčio senjorų šeštadienį susirinko į pirmą kartą specialiai jiems surengtas sporto žaidynes. Garbaus amžiaus klaipėdiečiai varžėsi 20 sporto rungčių. Organizatoriai neatmeta minties tokį renginiai Klaipėdos senjorams surengti ir kitąmet.

2015-uosius Klaipėdoje paskelbus Senjorų metais, šiai klaipėdiečių grupei teikiamas išskirtinis dėmesys, rengiama daugiau veiklų nei bet kada anksčiau.

Penktadienį prasidėjusios Klaipėdos miesto atviros senjorų sporto žaidynės šeštadienį finišavo visu pajėgumu.

Ne tik uostamiesčio bet ir iš aplinkinių gyvenviečių atvykę senjorai dalyvavo 20 sporto rungčių, kurios buvo organizuojamos miesto sporto bazėse, viešose erdvėse, parkuose.

Pirminiais duomenimis žaidynėse dalyvavo 483 dalyviai, tikėtina, jog suskaičiavus visus dalyvausius, skaičius bus dar didesnis.

Vieno organizatorių, Algirdo Vaičekausko teigimu, aktyviausiai senjorai dalyvavo plaukimo, šaškių, šachmatų, paplūdimio tinklinio, stalo teniso rungtyse.

„Šiųmetis blynas gal kiek prisvilęs, tačiau iš klaidų mokomės. Kitąmet sustiprinsime organizavimą ir kai kurių kilusių nesklandumų išvengsime. Galbūt kitąmet žaidynes reikėtų rengti kiek anksčiau – dar prieš prasidedant sodų sezonui. Be to, būtų galima dalyvių amžių šiek tiek pakeisti, manau, kad galėtų dalyvauti ir 50 metų sulaukę žmonės“, - pastebėjo A.Vaičekauskas.

Vis dėlto pašnekovas patikino, kad minties panašų renginį organizuoti ir kitąmet – neatsisakoma, mat esą būtina skatinti gyventojų domėjimąsi sportu, sveika gyvensena.

Be to, šis renginys vyresnio amžiaus uostamiesčio gyventojams tapo ne tik proga pasportuoti ir smagiai praleisti laiką, bet ir užmegzti naujų pažinčių su tos pačios amžiaus grupės bendraminčiais.

Lenkijos Seinų krašte esančiose kapinėse rudenį atsirado nauji paminklai, kuriais siekiama pažeminti šiame krašte istoriškai gausiai gyvenančius lietuvius, sako vietos lietuvių bendruomenė.

Berznyko kapinėse, kuriose palaidoti ir Lietuvos kariai, pastatytoje naujoje akmeninėje plokštėje skelbiama, kad "negalint įamžinti 1920 metų Lenkijos karių žygdarbio Baltarusijoje ir Lietuvoje, čia supilama žemė iš Druskininkų, Gardino, Lydos, Vosyliškių, Volkovysko, Slonimo, Baranovičių kovos laukų". Kiekvienai vietovei pagaminta atskira akmeninė lenta su jos pavadinimu ir kovų data.

Lenkijos lietuvių draugijos pirmininko Algirdo Vaicekausko teigimu, nauji paminkliniai asmenys atsirado rugpjūčio arba rugsėjo mėnesį.

"Tai eilinis žingsnis, kuriuo norima pažeminti lietuvių tautinę mažumą", - BNS penktadienį sakė A.Vaicekauskas. Jo nuomone, iškaltu įrašu, kuriuo minimi Druskininkai ir dabartinės Baltarusijos miestai, reiškiamos ir teritorinės pretenzijos.

Jau anksčiau kapinėse buvo paminklų, kuriais lietuvių kariai kaltinami kolaboravimu su bolševikais 1920 metais. Kapinėse yra ir Panerių memorialas, kuriame lietuviai kaltinami dėl kolaboravimo su naciais žudant lenkus.

Pasak A.Vaicekausko, paminklinius akmenis stato vietos klebonas arba įvairios organizacijos.

"Tai statoma šalia tų vietų, kur gyvename mes, ir taikoma į lietuvių tautinę mažumą. Tai daroma su tikslu. Kažkas išduoda leidimus - tai nėra pavienė vieno žmogaus sugalvota akcija. Viskas daroma planingai", - BNS sakė A.Vaicekauskas.

Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia - Seinų ir Punsko krašte.

Šią vasarą Punsko valsčiuje raudonai ir baltai - Lenkijos vėliavos spalvomis - buvo užteplioti lietuviški užrašai. Panašus išpuolis buvo ir 2011 metais.