Pavyzdžiui, Egidijui Smailiui, kurį greitosios medikai rado įvykio vietoje be sąmonės, konstatuotas ir galimas galvos smegenų sukrėtimas.

Egidijus Smailys (kairėje) ir Rytis Sadauskas (dešinėje)

Tačiau iš karto po įvykio visiems suimtiesiems pareikštas įtarimas dėl nesunkaus dviejų ar daugiau asmenų sveikatos sutrikdymo ne per seniausiai perkvalifikuotas į įtarimą dėl nesunkaus Ryčio Sadausko sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų. Anot portalą konsultavusių teisininkų, tokia formuluotė dažniausiai reiškia, kad nusikaltimo priežastis nenustatyta arba ji buvo menkavertė.

Išpuolio taikinys – aiškus

Remiantis minėtu perkvalifikuotu įtarimu, užpuolikų taikiniu vienareikšmiškai buvo R. Sadauskas. Įtarime dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų, o tai priskiriama apysunkiems nusikaltimams, nes už tai gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų, jau konkrečiai išvardijama, kuo buvo ginkluotas ar kokius veiksmus atliko kiekvienas įtariamasis. Juozas Minkevičius ir Karolis Kavaliauskas buvo ginkluoti kastetais, tačiau pastarasis dar spardė R. Sadauską bei daužė kumščiais ir mėtė į jį restorano baldus. Edgaras Rezajevas, kaip ir du tebeieškomi įtariamieji, buvo ginkluotas metaliniu strypu. Trečias besislapstantis įtariamasis, kaip ir Vitalijus Zakrževskis, kuriam pačiam kažkas iš besiginančiųjų nenustatytu daiktu sužalojo gerklę, buvo paleidę į darbą kumščius. Lukas Ščerbinskas, kaip ir Tadas Mučinskas, neleido R. Sadauskui pabėgti, kartu su kitais bendrininkais jį apsupdami.

Anot teismo medicinos ekspertų, R. Sadauskui, kuris, portalo kauno.diena.lt duomenimis, vienintelis iš nukentėjusiųjų buvo pas juos nuvykęs, buvo suduota ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas. Be konstatuotų muštynių žaizdų kaktoje, rankose bei kojose ir sumušimų bei nubrozdinimų ir kitose kūno vietose buvo sulaužytas ir kairės rankos pirštas.

Tačiau, portalo kauno.diena.lt šaltinių teigimu, kaip ir kiti trys nukentėjusieji, R. Sadauskas teigia niekam pretenzijų neturintis.

Istorija kartojasi?

Pavyko portalui kauno.diena.lt išsiaiškinti ir moters, buvusios kartu nukentėjusiaisiais, siejamais su Kauno nusikalstamu pasauliu, asmenybę.

Panašu, kad tai gali būti Tado Petrošiaus, priskiriamo „Agurkinių“ lyderiams ir šiuo metu atliekančio bausmę Alytaus kalėjime, nors, portalo kauno.diena.lt žiniomis, kasdien oficialiai atvykstančio į darbą Kaune, o išpuolio dieną dar ir išleisto trumpalaikei savaitgalio išvykai į namus, sutuoktinė.

Tadas Petrošius/Redakcijos arch. nuotr.

Kaip jau rašyta, nuo užpuolikų ji bandė apsiginti ant stalo gulėjusia šakute. Tačiau tokių ketinimų atsisakė po grasinimų sulaužyti nosį.

Minėtos moters, kuri panašu, kad turi šioje byloje tik liudytojos statusą, vardas ir pavardė sutampa su į Teisingumo ministerijos sąrašus įtrauktos mediatorės bei tik naktimis budinčios Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės. Pasitikslinti, ar tai – tas pats asmuo, nepavyko.

Belieka priminti, kad portalas kauno.diena.lt jau yra rašęs, kad, pavyzdžiui E. Smailio, sieto su dviem nužudymais, kuris yra tarp nukentėjusiųjų per šį išpuolį, sutuoktinė taip pat buvo sugebėjusi įsidarbinti Kauno apylinkės teismo raštinėje.

Namų darbus atliko ne visi?

Šiuo metu, portalo žiniomis, ikiteisminiame tyrime su likusiais šešiais nuo vasaros suimtais įtariamaisiais vyksta susipažinimas su bylos medžiaga.

Po to dar bus nagrinėjami galimai po to atsiradę įtariamųjų advokatų prašymai. Ir byla jau turėtų būti perduota Kauno apylinkės teismui, nes portalo kauno.diena.lt duomenimis, ne per seniausiai Kauno apygardos teismas iš dalies patenkino E. Rezajevo bei L. Ščerbinsko advokatų skundus dėl jų suėmimo pratęsimo lapkričio pabaigoje dviem mėnesiams ir sutrumpino šį terminą perpus – iki gruodžio pabaigos.

Kaip jau rašyta, už mėnesio po išpuolio Laisvės alėjoje buvo, kaip nustatyta, tyčia padegtas vienas namas pakaunėje esančiuose Vijūkuose. Neatmetama, kad tai yra nukentėjusiųjų kerštas, nes šis namas – vieno iš įtariamųjų brolio šeimos.

„Kauno dienos“ šaltinių, Feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, po šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu nėra perkvalifikuotas į pasikėsinimą nužudyti, kaip norėjo tik atsitiktinai tąnakt namie nenakvoję nukentėjusieji per šį gaisrą. Niekam dar nėra pareikštas šiame ikiteisminiame tyrime ir įtarimas.

Tačiau į klausimą, ar R. Sadauskas jame jau yra apklaustas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras teigė negalintis atsakyti.

Tuo tarpu informacija dėl rugsėjo 24-osios vidurnakčio gaisro Kauno rajone – Vijūkuose, kuris gali būti kerštas už išpuolį Laisvės alėjoje ir buvo sukeltas už mėnesio po jo, informacija iš viso neteikiama. Neatsakyta net į klausimus, ar neperkvalifikuotas po šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, pavyzdžiui, į pasikėsinimą nužudyti, ir, ar niekam dėl to dar nėra pareikštas įtarimas.

Kaip jau rašyta, vaizdo kameros įamžino du padegėjus, o gaisrų tyrėjai patvirtino, kad šis gaisras buvo sukeltas tyčia.

Visiška tyla, siejama su šiuo ikiteisminiu tyrimu, motyvuojama siekiu jam nepakenkti.

Feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.

Tačiau atsakyta į klausimą, ar po išpuolio Laisvės alėjoje neatnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl 2018-ųjų rugpjūtį Kaune, Nuokalnės gatvėje, apšaudyto automobilio „BMW X5“, kuomet nesunkiai į koją buvo sužalota mažametė šio automobilio vairuotojo dukra.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šios mergaitės mamai kelios dienos prieš išpuolį Laisvės alėjoje toje pačioje reprezentacinėje Kauno gatvėje buvo grasinta neieškoti kaltų dėl dukters sužalojimo, nes tokių planų nukentėjusiosios šeima neatsisako.

Užpultieji Laisvės alėjoje: iš kairės – Žanas Andrijūnas, Egidijus Smailys, Rytis Sadauskas, Tadas Petrošius. (Feisbuko, redakcijos archyvo nuotr.)

Minėtas ikiteisminis tyrimas po kurio laiko buvo sustabdytas. Šiandien atsakyta, kad jis dar nėra atnaujintas. Ir leista suprasti, kad taip yra todėl, kad tai, kas pasakojama žiniasklaidai, teisėsaugininkams dėl nerašytų nusikalstamo pasaulio taisyklių, draudžiančių bendrauti su pareigūnais, yra nutylima.

Kaip jau rašyta, šis devynetas įtariamas tada užpuolęs restorano „Grilintas cinamonas“ lauko erdvės prieigose – prie staliuko sėdinčius penkis asmenis, tarp kurių buvo ir viena moteris, pasak įvykio liudytojų, šioje netikėtoje situacijoje dar bandžiusi gintis po ranka buvusia šakute.

„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas

Vyriškoji užpultųjų pusė – iškalbinga: kaip paaiškėjo, Laisvės alėjoje jam skirtos trylikos metų laisvės atėmimo bausmės už dalyvavimą „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo veikloje likučius atlikinėjęs vienas iš šios grupuotė lyderių Tadas Petrošius, taip pat su „Agurkiniais“ siejamas Rytis Sadauskas, paskui kurį velkasi ne mažiau iškalbingas kriminalinis šleifas, vieno iš senųjų „Daktarų“ atžala Egidijus Smailys, sietas net su dviem lig šiol neatskleistomis žmogžudystėmis, ir Žanas Andrijūnas, kol kas nespėjęs taip pasižymėti kaip jo užstalės draugai.

Užpultieji Laisvės alėjoje: iš kairės – Žanas Andrijūnas, Egidijus Smailys, Rytis Sadauskas, Tadas Petrošius (Feisbuko, redakcijos archyvo nuotr.)

Žinant visus užpultuosius, galima teigti ir tai, kad įtariamieji pasikėsino į savo kolegas iš Kauno nusikalstamo pasaulio, kurių šešėlyje lyg šiol tūnojo. O tam, kaip aiškėja, buvo panaudoti ne tik metaliniai strypai, bet ir teleskopinės lazdos, kastetai ir kiti žalojantys daiktai, nes tarp užpultųjų yra patyrusių ne tik pirštų lūžių ar kaktos bei pakaušio sužalojimų, bet ir pjautinių bei durtinių žaizdų rankose ir kojose.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, kitų suimtųjų advokatų skundus planuojama nagrinėti artimiausiomis dienomis.

Minėtoje nuotraukoje, kurią vienas iš nukentėjusiųjų – Rytis Sadauskas rugpjūčio 28-ąją įkėlė į savo feisbuko paskyrą, nėra ne mažiau garsaus Kauno nusikalstamo pasaulio atstovo – vieno iš „Agurkinių“ lyderio Tado Petrošiaus. Ir minėtas į liūdnai pagarsėjusius 90-uosius grąžinęs išpuolis buvo jau trečias pasikėsinimas į jį per trylika metų.

Vieną 2009-ųjų rugpjūčio rytą Lapių seniūnijos Radikių kaimo sodų bendrijoje automatų kulkų buvo suvarpytas automobilis, kuriuo T. Petrošius važiavo su savo apsaugininku. Jie buvo sunkiai sužeisti, tačiau medikams pavyko išgelbėti šių jaunų vyrų gyvybes. T. Petrošiui tada buvo 28-eri.

Po šio ginkluoto išpuolio už kelių kilometrų esančiame kitame kaime buvo rastas sudegęs automobilis su dviem automatais „Kalašnikov“. O įtariant šio nusikaltimo organizavimu buvo sulaikytas, o po to ir kurį laiką suimtas pats „Kamuolinių“ lyderis Giedrius Janonis, nuo kurio pravardės ir kilęs šios nusikalstamo susivienijimo pavadinimas.

Tačiau viskas baigėsi tuo, kad šios bylos tyrimas po pusantrų metų buvo sustabdytas, taip ir nenustačius, kas įvykdė šį išpuolį.

Vieną 2010-ųjų vasario pavakarę T. Petrošius kartu su dar dviem „Agurkiniams“ priskiriamais asmenimis buvo sunkiai sužeistas ir Šilainiuose – Šarkuvos gatvėje. Tiesa, tada, kaip paaiškėjo atvertus Kauno apygardos teisme šią bylą, agurkiniai patys galėjo patekti į savo pačių paspęstus spąstus.

Minėti šūviai nuaidėjo po to, kai buvo pradurtos vieno iš „Kamuolinių“, su kuriais, remiantis ne viena byla, „Agurkiniai“ aršiai konfliktavo, nors pastarųjų lyderis Saulius Velečka, pravarde Agurkas, viešai linkęs tai neigti, merginos automobilio padangos. Jai į pagalbą tada atskubėjo du su „Kamuoliniais“ siejami asmenys, vienas iš kurių vėliau ir buvo teisiamas dėl pasikėsinimo nužudyti tris žmones visuotinai pavojingu būdu.

Teisme jis pasakojo, kad griebėsi ginklo, kai jį pradėjo supti apie 20 agresyviai nusiteikusių vyrų. Trys iš jų tada buvo sužeisti.

Kauno apygardos teismas minėtą su „Kamuoliniais“ siejamą asmenį, oficialiai prisistačiusį Prienų verslininku, išteisino, konstatuodamas, kad tai buvo būtinoji gintis. Nors šis nuosprendis buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, šis minėtą skundą atmetė.

Kaltintas skandalinga vagyste

Turėjo parako kvapą ir kita Kauno apygardos teisme jau po minėtų pasikėsinimų į T. Petrošių nagrinėta byla, kurioje jis pats buvo teisiamasis.

Tadas Petrošius/Redakcijos arch. nuotr.

T. Petrošius tada kaltintas iš vieno Karmėlavos seniūnijos Narėpų kaimo namo pavogęs ginklą, kuriuo po pusmečio Vilniuje buvo nušautas vienas iš tuometinių Kauno mafijos šulų Remigijus Daškevičius arba tiesiog Daškė.

Vieną 2001-ųjų rytą įsibrovus į minėtą namą, iš jo buvo išnešta turto už daugiau kaip 62 tūkst. litų. Tada buvo pagrobti ir trys ginklai.

Po vagystės ant šio namo sekcijos stalčiaus buvo aptikti trys pirštų atspaudai. Tačiau tik 2010-ųjų pabaigoje, pradėjus naudoti naujausias technologijas, pavyko identifikuoti, kad vienas iš jų – T. Petrošiaus kairės rankos nykščio.

Atitiko ir ant laiptų, vedančių į rūsį, iš kurio buvo pagrobtas seifas, aptiktų batų pėdsakų ir T. Petrošiaus nešiojamos avalynės dydis. Tačiau šis neigė dalyvavęs vagystėje.

O prieš pat pirmąjį šios bylos posėdį prie teismo salės durų buvo surengta parodomąjį spektaklį primenanti esą netikėto jaunystės draugų susitikimo scena.

Po namo savininkų mirties vieninteliu nukentėjusiuoju šioje byloje liko jų vyresnysis sūnus, kurį tada į teismo posėdį atlydėjo jaunesnysis brolis, minėtos vagystės metu dirbęs užsienyje.

Anot T. Petrošiaus, netikėtas susitikimas su pastaruoju ir atsakė jam į klausimą, iš kur nusikaltimo vietoje – jo piršto atspaudas? Ikiteisminio tyrimo metu tvirtinęs, kad niekada minėtame name nesilankė, esą sutikęs šį jaunystės draugą, T. Petrošius jau prisiminė, kad visgi ten buvo, tačiau neatpažino šio namo dėl prastos jo nuotraukos kokybės. Be to, nežinojęs šio tuomečio savo draugo, su kuriuo teigė susipažinęs naktiniame klube „Laukinis arklys“, nei vardo, nei pavardės.

Nepaisant to, kad kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė pateikė teismui iš Mokesčių inspekcijos gautą pažymą, kad minėtas naktinis klubas 2000-ųjų pabaigoje, kuomet T. Petrošius teigė susipažinęs su minėtu savo jaunystės draugu, dar neveikė, – jis buvo atidarytas tik 2001-ųjų pradžioje, Kauno apygardos teismas T. Petrošių dėl šios vagystės išteisino. Ir nors šis jo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, šis taip pat skundą atmetė.

Sanatorija už grotų

T. Petrošius pagaliau atsidūrė už grotų 2013-ųjų sausį, kai su kitais „Agurkinių“ lyderiais bei jų parankiais buvo sulaikytas įtariant juos disponavimu didelių kiekiu narkotikų bei šių kontrabanda.

Tada pradėtą ikiteisminį tyrimą vainikavo po beveik penkerių metų – 2017-ųjų gruodį Klaipėdos apygardos teismo paskelbtas nuosprendis dvylikai „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo narių.

T. Petrošiui tada buvo skirtas įkalinimas trylikai metų. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, kuriam šis nuosprendis buvo apskųstas, 2020-ųjų balandį „Agurkiniams“ skirtas bausmes sugriežtino, nepaisant to, kad Europos Žmogaus Teisų Teismas jau buvo tenkinęs šio nusikalstamo susivienijimo branduoliui priskiriamų keturių asmenų, tarp kurių buvo ir T. Petrošius, skundą dėl pernelyg ilgo jų suėmimo iki nuosprendžio ir priteisęs jiems po 6600 eurų, nors kiekvienas iš jų prašė už tai po 40 tūkst. eurų.

Apskundus ir Apeliacinio teismo sprendimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat konstatuodamas, kad daugiau kaip dešimt metų (nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki jų sprendimo) trukęs procesas buvo per ilgas, vėl visiems šios bylos kaltinamiesiems bausmes sušvelnino. T. Petrošiui ji buvo sušvelninta iki trylikos metų ir dešimties mėnesių.

Taigi, įskaičiavus į šią bausmę tuos beveik penkerius metus iki Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo, ir tuos beveik šešerius metus, kuriuos T. Petrošius jau atlieka minėtą bausmę, nepaisant užtrukusio skundų nagrinėjimo, jam dar likę apie trys metai už grotų.

Tačiau, kaip portalui kauno.diena.lt pavyko išsiaiškinti Alytaus kalėjime, kuriame T. Petrošius atlieka jam skirtą bausmę, šių metų rugpjūtį, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu, jis buvo perkeltas į šios įkalinimo įstaigos atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nes jau atliko būtiną tokiais atvejais skirtos bausmės dalį, prieš šį sprendimą priklausė lengvai grupei, neturėjo nuobaudų ir vykdė individualų resocializacijos planą.

O perkėlus T. Petrošių į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jam atsirado galimybė ne tik dirbti už bausmės atlikimo vietos ribų bei išeiti, gavus leidimą, apsipirkti į parduotuvę, bet ir trijų dienų savaitgalinėms išvykoms į namus, kuriomis, anot portalo kauno.diena.lt kalbintų Alytaus kalėjimo pareigūnų, linkę naudotis visi jų kaliniai, atliekantys bausmę minėto atviro tipo jos atlikimo vietoje. Ir tokios išvykos leidžiamos jau penktadienio ryte.

Šokiruojantis išpuolis Laisvės alėjoje buvo įvykdytas penktadienį apie 13.20 val.

„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, po to savaitgalio trumpalaikės išvykos į namus T. Petrošius grįžo į Alytaus kalėjimą sužalotas. Tačiau pateikė šio darbuotojams versiją apie esą patirtą buitinę traumą.

Nepaisant pateiktos versijos, visais tokiais atvejais jos yra tikrinamos. Buvo apie T. Petrošiaus patirtus sužalojimus trumpalaikės išvykos į namus metu informuota policija ir šį kartą.