„Įvertinus visus bylos duomenis, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad S. Mockevičius ir A. Bautronis netinkamai atliko savo pareigas, nurodytas kaltinimuose, ir valstybei ir juridiniam asmeniui padarė didelės žalos. Tai yra teismas nenustatė Baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių: kaltės – nusikalstamo nerūpestingumo bei priežastinio ryšio tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių padarinių. Todėl Saulius Mockevičius ir Algirdas Bautronis dėl jiems pareikštų kaltinimų išteisinami“, – antradienį paskelbė teisėja Vilma Dapkevičienė.

Šis nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui. A. Bautronis ir Saulius Mockevičius buvo kaltinami tuo, kad jie, būdami valstybės tarnautojais, netinkamai atliko savo pareigas, kai dėl to valstybė ir juridinis asmuo patyrė didelės žalos.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė per baigiamąsias kalbas A. Bautroniui paprašė skirti 25 tūkst. eurų baudą, o S. Mockevičiui – 27,5 tūkst. eurų baudą.

Tuo metu tiek A. Bautronis, tiek S. Mockevičius savo kaltę neigė.

Bylos duomenimis, S. Mockevičius ir A. Bautronis Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje 2016– 2018 metais susipažino su išsamia ir detalia Aplinkos apsaugos agentūros pateikta informacija apie UAB „Ekologistika“ vykdomą veiklą. Ugniagesiai buvo kaltinami, kad, žinodami ir suvokdami, kad pastato dalis, kurioje ūkinę veiklą vykdė UAB „Ekologistika“, dėl galimo gaisro yra pavojingas objektas, nes jame nuolat perdirbami, perkraunami, sandėliuojami itin dideli degių medžiagų – naudotų padangų 25 000 t per metus kiekiai, į gautą informaciją nereagavo.

Jie taip pat kaltinti, kad nesiėmė priemonių ir neužtikrino, kad ši pastato dalis, kurioje veiklą vykdė įmonė, būtų priskirta tikrinamų objektų grupei, neįrašė/nepriskyrė tikrintinų objektų grupei, nepriskyrė tikrintinų objektų grupei, neįtraukė į metinius 2017, 2018, 2019 m. objektų planinių priešgaisrinių techninių patikrinimų planus, neorganizavo, neužtikrino šio objekto planinių/neplaninių priešgaisrinių techninių patikrinimų.

Šie dokumentai nesudarė pagrindo „Ekologistiką“ vertinti, kaip pavojingą objektą.

Teismas, įvertinęs Aplinkos apsaugos agentūros dokumentus, padarė išvadą, jog pagal juos S. Mockevičius ir A. Bautronis negalėjo žinoti ir suprasti, kad „Ekologistika“ nurodytu adresu vykdo veiklą. Šiuose dokumentuose yra kalbama apie planuojamą vykdyti padangų perdirbimo veiklą, o ne faktiškai vykdomą. Taip pat tuo metu galiojęs Objektų įtraukimo į tikrinamų objektų sąrašą aprašas neįpareigojo A. Bautronį ir S. Mockevičių šiuos dokumentus vertinti, kaip pagrindą „Ekologistiką“ įtraukti į tikrinamų objektų sąrašus.

„Šie dokumentai nesudarė pagrindo „Ekologistiką“ vertinti, kaip pavojingą objektą“, – rašoma teismo pranešime.

Teismas nuosprendyje analizavo teisės aktus, kas yra pavojingas objektas. Tiek priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pateikti dokumentai, tiek teisme apklaustas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas patvirtino, kad „Ekologistika“ nebuvo įtraukta į pavojingų objektų registrą, kadangi neatitinka tokiam objektui keliamų kriterijų.

Pasak teismo, bendrosios gaisrinės saugos taisyklės reglamentuoja tik padangų sandėliavimą atvirose teritorijoje, jose nėra nurodyta, kaip turi būti sandėliuojamos padangos pastatuose ir patalpose. Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, jog A. Bautronis su 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu nebuvo susipažinęs, kadangi tuo metu atostogavo. Su šiuo raštu buvo susipažinęs jo pavaduotojas.

Pagal statybos techninių dokumentų reikalavimus už statinių naudojimo priežiūrą yra atsakingos savivaldybės, šie Aplinkos apsaugos agentūros dokumentai buvo pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijai. Teisme apklausta liudytoja J. Z. patvirtino, jog planavo organizuoti šio pastato tikrinimą, tačiau buvo sudėtinga organizuoti šio pastato savininkų informavimą. Kaltinti, kad S. Mockevičius ir A. Bautronis turėjo ir galėjo suvokti, kad šis objektas pagal Aplinkos apsaugos agentūros pateiktas ataskaitas dėl planuojamos ūkinės veiklos vertinimo, yra gaisro atžvilgiu pavojingas objektas, teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Abu pareigūnai yra nušalinti nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos Vidaus tarnybos statuto pagrindu.

ELTA primena, kad didelis gaisras Pramonės mikrorajone esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilo 2019 metų spalio 16-osios naktį, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę. A. Bautronis vadovavo gaisro gesinimui.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pastatų komplekse nuo 2012-ųjų buvo kilę devyni gaisrai, apie kuriuos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai taip pat žinojo.

Dėl 2019 metų spalį kilusio gaisro dėl oro užterštumo nedirbo ir aplink degusią gamyklą Alytaus mieste esančios įmonės, į Pramonės rajoną nekursavo viešasis transportas, taip pat kai kuriems Alytaus rajono ūkininkams buvo uždrausta tiekti pieną.

Ši byla atskirta iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl 2019 metų spalį Alytaus įmonėje „Ekologistika“ kilusio gaisro.

Byla dėl gaisro įmonėje dar nagrinėjama Alytaus teisme.

Šioje byloje kaltinimai pareikšti septyniems fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų – „Ekologistikos“ vadovui Juozui Cicėnui ir dviem darbuotojams bei pačiai bendrovei.

Jie kaltinami sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

J. Cicėnas bei juridinis asmuo taip pat kaltinami turto sunaikinimu dėl neatsargumo, o vadovas – ir dokumento suklastojimu.

Teismui perduotoje byloje Kauno apygardos prokuratūra yra pateikusi daugiau kaip 5 mln. eurų dydžio civilinį ieškinį dėl valstybės patirtų išlaidų gesinant gaisrą. Bendra civilinių ieškinių suma šioje byloje siekia daugiau kaip 12 mln. eurų.

Pagal taršos leidimą įmonės patalpose galėjo būti ne daugiau kaip 1,9 tūkst. tonų padangų. Gaisro dieną jų buvo virš 5 tūkst. tonų.