Trys etapai

Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius „Kauno dienai“ nurodė, kad pietrytinis aplinkkelis bus statomas trimis etapais.

„Projektą sudaro trys dalys: pirma dalis nuo Palemono gatvės, antra – nuo M.Gimbutienės iki T.Masiulio gatvės ir trečia – nuo Palemono iki M.Gimbutienės gatvės. Jau pasirašyta pirmo etapo sutartis ir pavasarį prasidės darbai. Pabaigtas antro etapo techninis projektas ir greitu metu tikimasi gauti statybos leidimą. Šio etapo darbus planuojama pradėti šių metų pabaigoje“, – pasakojo specialistas.

17 mln. eurų – tiek kainuos pirmasis aplinkkelio statybų etapas.

Pasak pašnekovo, trečiosios atkarpos, kuri sujungs Palemono ir M.Gimbutienės gatves, statybos darbai vyks vėliausiai. Tačiau tikimasi, kad dar šiemet pavyks gauti statybos leidimą, o kitų metų pradžioje pradėti ir konkrečius darbus.

„Pirmasis etapas jau pradedamas įgyvendinti ir turėtų būti pabaigtas 2024 m. vasarą. Kitų etapų darbai taip pat startuos netrukus. Visas aplinkkelis turėtų būti pabaigtas per dvejus trejus metus“, – pridūrė V.Abramavičius.

Jis pažymėjo, kad nuo pirminio projekto pateikimo nebuvo pasikeitimų ir darbai vyksta pagal planą.

Eismo tvarka

Pietrytinis aplinkkelis sujungs Marijampolės plentą su Ateities plentu. Taip bus siekiama sumažinti eismo srautus Petrašiūnuose ir Amaliuose. Įrengus naują aplinkkelį, sunkiasvoriams automobiliams nereikės važiuoti miesto gatvėmis, o magistralinius kelius bus galima pasiekti gerokai patogiau.

Įgyvendinus pirmąjį etapą, bus galima važiuoti abiem Amalių tuneliais. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Statybos valdymo skyriaus vedėjas aiškino, kad aplinkkelio pradžia bus važiuojant nuo Marijampolės plento. Kelias kirs Kauno hidroelektrinę. Toliau aplinkkelis įsilies į Biruliškių gatvę, tada – į Ateities plento ir Palemono gatvės sankryžą. Nuo šio eismo mazgo magistralinis A1 kelias – visai šalia.

Dėl europinės „Rail Baltica“ vėžės buvo panaikinta Amalių pervaža. Vietoj jos įrengti tuneliai tiek automobiliams, tiek pėstiesiems. Nutiesus pietrytinį aplinkkelį, jis eis ir per Amalių tunelius. Tiesa, dabar eismas šioje vietoje vykta šiek tiek chaotiškai. Įvyko  ne viena avarija, kai sunkiasvoriai automobiliai neišsiteko ties posūkiu. Beje, dabar eismas vyksta tik vienu tuneliu, o įrengus aplinkkelį, bus atidarytas ir antrasis. Pats kelias bus taip pat ne toks vingiuotas, tad ir sunkvežimiams nekils pavojų posūkyje apvirsti.

„Pirmojo darbų etapo metu bus organizuotas eismas ir antruoju tuneliu. Čia bus įrengti ir du papildomi viadukai automobiliams“, – kaip keisis eismas, nurodė V.Abramavičius.

Griaus sodybą

Praėjusį mėnesį miesto taryba pritarė iš miesto biudžeto skirti 200 tūkst. eurų vienai sodybai išpirkti ir nugriauti. Žemės sklypas nepatenka į zoną, per kurią bus nutiestas naujas aplinkkelis. Tačiau jei sodyba būtų palikta, aplinkkelio įrengimo darbai žymiai pabrangtų.

„Žemės sklypas R.Kalantos g. 197 pagal detalųjį planą nepatenka į paimamą visuomenės reikmėms teritoriją, – kodėl nuspręsta sodybą nupirkti, o ne perimti visuomenės poreikiams, aiškino V.Abramavičius. – Tad savivaldybės taryba priėmė sprendimą nupirkti šį sklypą ir jame esančius statinius, kad nereikėtų statyti brangiai kainuojančių įrenginių, kurie užtikrintų sodybos apsaugą nuo triukšmo. Rengiant detalųjį planą buvo siekiama kuo mažiau trikdyti aplinkinių gyventojų gyvenimą.“

Savivaldybės taryba priėmė sprendimą nupirkti šį sklypą ir jame esančius statinius, kad nereikėtų statyti brangiai kainuojančių įrenginių.

„Parengus techninį projektą paaiškėjo, kad vienas objektas t.y., R.Karantos g. 197, gali būti paliktas, bet tam reikėtų įrengti atramines šlaito konstrukcijas. Tų atramų įrengimas, preliminariais skaičiavimais, galėtų kainuoti apie 600–700 tūkst. eurų. Dėl to buvo pradėtos derybos su gyventojais dėl objekto išpirkimo. Turto vertinimo kaina, skaičiuojant lapkričio mėnesio kainomis, yra 165 tūkst., bet dabar ta suma yra dar labiau padidėjusi. Gyventojai nesutiko už šią kainą parduoti ir derybose sutarta 220 tūkst. eurų suma. Nupirkdami ir nugriaudami šią sodybą, mes išvengiame žymiai didesnių sąnaudų, kurių reikėtų patirti įrengiant šlaito tvirtinimo konstrukcijas ir garso slopinimo tvoreles“, – situaciją aiškino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Savivaldybės skaičiavimais, nupirkti ir nugriauti sodybą kainuos mažiau, nei šalia jos įrengti specialias atramas. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

0,22 ha žemės sklype yra gyvenamasis namas ir keli pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų būklė patenkinama. Specialistai nurodė, kad gyvenamajame name šiuo metu gyvena dvi šeimos.

Siekiant įgyvendinti pietrytinio aplinkkelio projektą, miesto savivaldybei teko visuomenės poreikiams perimti ir daugiau nekilnojamojo turto.

V.Abramavičius „Kauno dienai“ pasakojo, kad projektui įgyvendinti atliktos šios žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams ar pirkimo procedūros. Visuomenės poreikiams paimti aštuoni žemės sklypai ar jų dalys: Biruliškių g. 2, Buriuotojų g. 5, Meškeriotojų g. 4, Meškeriotojų g. 6, Meškeriotojų g. 7, Meškeriotojų g. 8, T.Masiulio g. 19, Raktažolių g. 21, reikalingi Ateities plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti.

„Šiuo tikslu nupirkti trys žemės sklypai ar jų dalys, esantys Buriuotojų g. 7, Raktažolių g. 15 ir Raktažolių g. 17“, – pridūrė Statybos valdymo skyriaus vedėjas.

Kiek kainuos?

Planuojama, kad pirmasis etapas kainuos apie 17 mln. eurų, kitų etapų galimos kainos paaiškės vėliau.

„Tai nacionalinės reikšmės projektas ir jo atsiradimas šalies viduryje stipriai prisidėtų prie kokybiškesnio, greitesnio, saugesnio magistralinio važiavimo per Kauną. Natūralu, kad dėmesio tikimės iš Vyriausybės ir kitų finansavimo šaltinių“, – kalbėjo V.Abramavičius.

Vilkikas ir priekaba liko gulėti ant šono, pabiro vežtos pjuvenos. Jos nuklojo dalį teritorijos šalia kelio, važiuojamojoje kelio dalyje kyšojo transporto priemonės ratai.

Kaip iš įvykio vietos pasakojo portalo kauno.diena.lt fotokorespondentas, vilkiko vairuotojas, 35-45 metų vyras, per įvykį nesužalotas. Šis teigė, kad sunkiu kroviniu pakrautą transporto priemonę posūkyje tiesiog sumėtė ir ji apvirto. Vairuotojas sakė, kad toks krovinys jam patikėtas pirmą kartą. Jį vežė iš Prienų į katilinę Kaune.

Kauno policiją informacija apie avariją pasiekė 10 val. Gautas pranešimas, kad ties apvažiavimu, po viaduku, posūkyje ant šono apvirto vilkikas „Volvo“, vairuotojas nenukentėjo.

Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad pareigūnai įvykio vietoje tebėra ir priešpiet – reguliuoja eismą.

„Kai tokio statumo posūkiai ir kalneliai, kitaip ir nebus“, – dėl dažnų avarijų apvažiavime komentavo vienas internautų.

„Tegul mažesniu greičiu važinėja. Kasdien ten važiuoti reikia, šiandien irgi teko, viskas ten su tuo keliu normaliai, jei greitis tinkamas“, – eismo sąlygas įvertino kita pasisakiusioji.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Uždarius Amalių geležinkelio pervažą, visas eismas nukreiptas nauju keliu su tuneliu sistema.

Kauno apskrities policijos budėtojas portalą kauno.diena.lt informavo, kad jokios avarijos minėtoje vietoje neužfiksuota.

„Paprasčiausiai ten yra labai slidu, todėl vairuotojai ir negali pravažiuoti. Gal kelininkai blogai dirba“, - sakė budėtojas.

Feisbuko grupės „Kur stovi policija Kaune“ nuotr.

Apie 18 val. važiuodamas Šilainių kalnu nuo kelio nuslydo automobilis BMW. Tačiau policija informacijos apie šį įvykį neturėjo.

Kauno policijos duomenimis, pranešimas apie eismo nelaimę gautas 14.47 val.

Kaip portalui kauno.diena.lt teigė policijos budėtojas, sunkiasvoris automobilis „Volvo“ kelio vingyje apvirto ant šono. Kelkraštyje pabiro vilkiku vežtas krovinys.

Į nelaimės vietą nedelsiant išvyko pareigūnų, medikų ir ugniagesių gelbėtojų ekipažai.

Pirminiais policijos duomenimis, per nelaimę nukentėjo 49-erių metų vilkiko vairuotojas. Po pirminės apžiūros nelaimės vietoje jis išgabentas į gydymo įstaigą.

Dėl eismo nelaimės kurį laiką šioje kelio atkarpoje buvo paralyžiuotas eismas.

Skaitytojo nuotr.

Portalui kauno.diena.lt Kauno policijos budėtojas nurodė, jog informacija apie dviejų transporto priemonių avariją ties Amalių tuneliu gauta 14.26 val. Eismo įvykio metu sužaloti du asmenys, jie pristatyti į gydymo įstaigas.

Greitosios medicinos pagalbos stoties budėtojas portalui patikslino, jog avarijos metu mergina sužalota nesunkiai, ant kūno matosi nubrozdinimų. Tačiau kitam sužalotajam – vyrui – labiau nepasisekė, jis patyrė ir lūžių. Pastarasis detalesnei apžiūrai nuvežtas į ligoninę. Liudininkai pasakojo, jog medikai padėjo BMW vairuotojui, nes avarijos metu į akis pateko stiklo dalelių.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Policijos budėtojas nurodė, kad kol kad eismas vyksta tik viena eismo juosta. Automobiliai važiuoti įprastai galės tik tada, kai bus iš avarijos vietos patrauktos įvykyje dalyvavusios transporto priemonės.

Nerimas dėl triukšmo

Europinė vėžė nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemono susijungs su Kauno intermodaliniu terminalu. Palemono gyventojai su nerimu žiūri į artėjančią naują geležinkelio liniją, nes triukšmo čia ir taip per akis.

Palemono gyventojai nuogąstauja, kad šis europinis projektas dar labiau pablogins jų gyvenimo sąlygas. Vienas opiausių klausimų – ar visoje atkarpoje nuo Amalių iki Palemono bus įrengtos garsą slopinančios sienelės. Taip pat neaišku, ar projekto rengėjai nesirengia pataupyti ir šalia bėgių įrengs naujausias technologijas, leidžiančias sumažinti ir traukinių keliamą vibraciją.

"Iš pradžių tų sienelių net nebuvo numatyta. Amaliuose ir Palemone dauguma namų oficialiai įregistruoti kaip sodo nameliai, tačiau realybėje situacija juk kitokia. Čia nuolat gyvena žmonės, o ne tik leidžia savaitgalius. Todėl labai svarbu, kad nauja europinė vėžė nepablogintų jų gyvenimo sąlygų ir garso sienelės būtų įrengtos. Kai vyko pirmieji susitikimai su gyventojais ir projekto atstovais, sienelių iš viso beveik nebuvo. Dabar, atrodo, atsiranda daugiau supratimo, tačiau trūksta informacijos, kuriose tiksliai vietose jos bus įrengtos. Norime, kad būtų užtikrintos priemonės, kurios sumažina traukinių vibraciją", – "Kauno dienai" gyventojų lūkesčius vardijo Seimo narys Kazys Starkevičius.

K.Starkevičius viliasi, kad nuo Amalių iki Palemono bus įrengti ne tik garso, bet ir vibracijos slopintuvai.

Vietos gyventojai taip pat įtariai žvelgė į dabartinį poveikio aplinkai vertinimo planą, kuriame nurodyta, kur turėtų būti įrengtos garso izoliacinės sienelės. Žmonės baiminosi, kad ir taip triukšmingą rajoną papildys dar nauji garsai. Pasak jų, kai iki Palemono "Rail Baltica" vėže pradės riedėti krovininiai ir keleiviniai traukiniai, eismas taps gerokai intensyvesnis, tad triukšmas bus skleidžiamas beveik visą parą.

Stotį užmiršo?

Gyventojus taip pat stebina, kodėl nenumatytos garsą slopinančios sienelės Palemono stotyje. Jos buvo numatytos dar 2014 m. poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Vėlesniais metais ataskaita buvo tikslinta ir garso sienelės iš stoties kažkodėl dingo.

"Gyvenu Pyvesos gatvėje, kuri yra prie pat Palemono geležinkelio. Per geležinkelio tiesimo etapus Kaunas–Palemonas ir Rokai–Palemonas apsaugos priemonės nebus įrengiamos. Viskas nukeliama į kitą "Rail Baltica" etapą. Vadinasi, į 2025 m. Į intermodalinį terminalą jie traukinius planuoja paleisti gal šių metų pabaigoje, tada dar labiau padidės triukšmas. Jau dabar stotyje jis gana didelis", – "Kauno dienai" guodėsi vietos gyventojas Valdas Girdauskas.

Jis neslėpė ieškantis teisinių kelių, kad gautų atsakymus, kodėl ignoruojamas anksčiau atliktas poveikio aplinkai vertinimas.

"Ten buvo numatytos ir priemonės, kaip sumažinti triukšmą, tačiau dabar jie, paleisdami traukinius į terminalą, šių priemonių neįgyvendina. Kai statė patį terminalą, taip pat buvo numatyta, kaip apsaugoti nuo triukšmo, bet nieko nebuvo padaryta. Dabar numatyta, kad garsą slopinančias sieneles statys tik iki Palemono stoties. Bet juk nebus užtikrinamos higienos normos. Dabar viską palieka ateičiai, esą bus atliekamas naujas vertinimas. Kyla klausimų, kaip jie gali viso to nepaisyti. Galbūt naujojoje ataskaitoje iš viso nebus numatytos šioje vietoje garsą slopinančios sienelės", – piktinosi V.Girdauskas.

Vietos gyventojas V.Girdauskas stebisi, kad neliko dar 2014 m. numatytos garsą slopinančios sienelės Palemono stotyje.

Nepatogi perėja

Palemono gyventojai atkreipė dėmesį ir į galimybę kirsti geležinkelį. Šiuo metu legaliai tai galima padaryti tik stotyje esančiu viaduku. Žmonės pageidauja ne tik sutvarkyti esamą viaduką, bet ir įrengti perėją po geležinkeliu.

"Viadukas yra nepritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms. Juo sudėtinga naudotis ir senoliams. Be to, norint vaikus nuvesti į mokyklą, iki viaduko kai kuriems gyventojams reikia eiti apie 800 m, nuo jo – dar apie kilometrą iki mokyklos ar Palemono centro. Todėl būtų gerai, kad įrengtų pėsčiųjų tunelį ir žmonės saugiai bei patogiai galėtų kirsti geležinkelį", – sakė viena palemoniškė.

"Projektuotojai nurodo, kad Palemono stotyje esanti pėsčiųjų perėja bus modernizuota, įrengti keltuvai judėjimo negalią turintiems žmonėms. Tačiau vietos gyventojai pageidauja ir dar vienos perėjos, kuri sujungtų vieną Palemono pusę su šio rajono centru. Galėtų būti įrengtas tunelis pėstiesiems, tad nereikėtų žmonėms iki mokyklos ar bažnyčios eiti kelių kilometrų rato", – įsitikinęs ir K.Starkevičius.

Darbus vykdžiusi "Hidrostatyba" bankrutavo, "Autokausta", panašu, taip pat nepajėgi įgyvendinti tokį projektą.

Pageidauja Amalių stotelės

"Kauno diena" primena, kad dar prieš praėjusių metų vasarą dėl "Rail Baltica" vėžės tiesimo darbų buvo uždarytas traukinių tunelis. Tuo metu ties Amaliais buvo įrengiami nauji tuneliai. Baigus darbus, panaikinta Amalių pervaža ir automobilių bei pėsčiųjų eismas nukreiptas po geležinkeliu einančiais tuneliais. Kartu su šiomis eismo permainomis neliko ir Amaliuose iki tol buvusios geležinkelio stotelės.

"Būdavo labai patogu čia važiuoti. Traukinys sustoja ir esu jau beveik namuose. Dabar tenka išlipti Palemone, bet ten viešasis transportas ne taip dažnai važiuoja, todėl nepatogu grįžti iki Amalių ar Petrašiūnų. Arba tenka važiuoti iki centro. Taip kelionė trunka gerokai ilgiau", – pasisakė Amaliuose gyvenanti mergina.

"Traukiniais esu ir kitose šalyse važinėjęs. Ten, jei yra miestas, traukinys stoja visose stotelėse. Be to, dabar atkarpoje nuo Kauno iki Palemono vis tiek traukiniams nėra galimybių pasiekti didelį greitį, tad, manau, kad tikrai galėtų sustoti Amaliuose. Žmonėms ši stotelė labai patogi, nereikia važiuoti iki pagrindinės stoties", – savo nuomonę išsakė ir K.Starkevičius.

"Lietuvos geležinkelių" atstovų teigimu, kasmet Amalių stotele naudodavosi beveik 8 tūkst. keleivių. Panaikinus ją, sulaukiama skundų, todėl bendrovė pasiryžusi tartis su Kauno miesto savivaldybe.

Po bėgiais įrengus tunelius, neliko Amalių geležinkelio stotelės.

"Kauno dienai" miesto savivaldybės atstovai taip pat suteikė vilties, kad Amalių stotelė gali būtų atkurta.

"Amalių geležinkelio stotelę panaikinti prieš keletą metų nusprendė "Lietuvos geležinkeliai". Miestas nereguliuoja geležinkelių eismo, tačiau po tokio sprendimo įsipareigojome užtikrinti gyventojų susisiekimą Kauno viešuoju transportu. Iki šiol visa tai funkcionuoja sklandžiai. Jeigu vis dėlto bendrovė nuspręstų gražinti traukinių stotelę, miestas neabejotinai pasirūpintų infrastruktūra patogiai prieiti iki jos. Lygiai taip pat buvo pasirūpinta tiek pėsčiųjų, tiek dviratininkų bei specialiųjų tarnybų transporto prieigomis ties buvusia Amalių geležinkelio pervaža", – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Sena ekologinė nelaimė

Seimo narys K.Starkevičius atkreipė dėmesį ir į tai, kad europinė vėžė Palemone eis pro tą vietą, kuri dar sovietiniais laikais buvo užteršta mazutu ar kitomis cheminėmis medžiagomis. Gana dideliame plote avarijos metu iš cisternos buvo išsilieję naftos produktai.

"Mano žiniomis, vienoje Palemono vietoje gruntas užterštas nuo 1 m iki 6 m gylyje. Ruošiamasi tvarkyti tik ten, kur eis bėgiai, nors, mano nuomone, turėtų būti išvalyta visa teritorija. Jeigu to nepadarys dabar, įrengus europinę vėžę taip ir liks taršos zona. Šios teritorijos valymo darbams dalį sumos galėtų skirti ir Aplinkos ministerija", – įsitikinęs Seimo narys.

Jie padidins triukšmą, bet nieko nenori investuoti, kad jį gyventojams sumažintų.

Projektas vėluoja

"Kauno diena" rašė, kad "Rail Baltica" projekto įgyvendinimas jau vėluoja maždaug 1,5 metų. Dėl to kyla rizika prarasti europinį finansavimą.

"Manau, kad dėl vėlavimų kalčiausia Susisiekimo ministerija, nes konkretūs darbai yra susiję su tam tikra rizika. Strigo ir konkursai, jie atrodo buvo vilkinami. Be to, darbus vykdžiusi "Hidrostatyba" bankrutavo, "Autokausta", panašu, taip pat nepajėgi įgyvendinti tokį projektą. Aš čia matau ministerijos aplaidumą rengiant projektus ir pasirenkant rangovus. Juk jau ir atkarpa nuo Rokų iki Palemono šiais metais turėjo būti nutiesta", – sakė K.Starkevičius.

"Dėl visų šių priežasčių dabar gali būti, kad į projektą atsainiai pasižiūrės. Tam, kad spėtų pagal visus terminus, atsiranda rizika, jog bus visas dėmesys skirtas bėgiams, o kitos priemonės, tokios kaip garsą slopinančios sienelės, gali būti užmirštos. Dėl to mūsų tikslas, kad europinė trasa atitiktų visus reikalavimus", – apie galimas rizikas pridūrė Seimo narys.

Suteikė šiek tiek vilties

"Rail Baltica" Strategijos ir tarptautinių ryšių vadovas Mantas Kaušylas tikino, kad didysis traukinių eismas Palemone prasidės 2025–2026 m. Tuo metu jau europine vėže turėtų Latvijos link kursuoti naujieji traukiniai. Planuojama, kad į intermodalinį terminalą per parą važiuos apie keturis traukinius per parą.

Jis nurodė, kad 2014 m. atliktas poveikio aplinkai vertinimas buvo mažesnės apimties. Vėlesniais metais vertinti didesni traukinių srautai, nes prie "Rail Baltica" projekto prijungta Kaunas–Vilnius atkarpa, tad spėjama, kad pro Palemoną per dieną europine vėže gali pravažiuoti ir 20 traukinių. Dėl šių priemonių bus įrengtos garso slopinimo sienelės atkarpoje nuo Amalių iki Palemono. Tiesa, tai bus padaryta ne vienu metu.

"Augant traukinių intensyvumui ir "Rail Baltica" infrastruktūrai, logiška, kad bus įrengtos ir sienelės, ir vibracijos slopintuvai. Kai kurios sienelės bus įrengiamos, kai bus tiesiama atkarpa Kaunas–Palemonas, kitos – Rokai–Palemonas darbų etape", – aiškino "Rail Baltica" Strategijos ir tarptautinių ryšių vadovas.

Šiuo metu "Rail Baltica" tiesiama nuo Kauno iki Palemono.

Tačiau jis pažymėjo, kad Palemono stotyje kol kas garso sienelės įrengiamos nebus. Jos atsiras tik tada, kai nuo Palemono europinė vėžė bus pradėta tiesti Latvijos link. Pasak jo, šiame etape darbai Palemono stotyje nenumatyti.

Jis buvo linkęs sutikti, kad gyventojams reikalinga dar viena perėja po geležinkeliu, tad suteikė vilties, kad intensyviai apgyvendintoje vietoje realu, jog po bėgiais atsiras tunelis, kuriuo pėstieji galės saugiai patekti į Palemono centrą.

"Visi kiti darbai, kurie nesusiję su "Rail Baltica", nekompensuojami. Tai skirtingi projektai. Kol kas "Rail Baltica" Palemone teoriškai negali sukelti triukšmo, nes čia dar nėra europinės vėžės. Mes dabar prie jos prijungiame intermodalinį terminalą. Prie jo sienelės yra, o keleiviniai traukiniai, kol nėra linijos iki Latvijos, dar pro šią vietą nevažiuoja. Kai nuspręsime, kaip į Rygos pusę pro Palemoną turi eiti europinis kelias, kuriuo kursuos apie 20 traukinių per parą, tada vėl bus parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir naujo projekto metu bus tvarkomas Palemono kelias", – pridūrė "Lietuvos geležinkelių" atstovas.

Eismo pokyčiai

Šiomis dienomis buvo atvertas naujas automobilių eismo tunelis, jungiantis R.Kalantos ir Chemijos gatves. Tad dabar važiuoti per vadinamąją Amalių geležinkelio pervažą automobiliams draudžiama. Greta pervažos tvarkomas ir pėsčiųjų tunelis.

„Prie pervažos frezuojamas asfaltas tam, kad automobiliai fiziškai negalėtų per ją važiuoti. Dabar laisvai galima geležinkelį kirsti naujai pastatytu tuneliu, kuris yra arčiau Palemono stoties. Tunelis jungia Chemijos ir R.Kalantos gatves“, – portalui kauno.diena.lt komentavo Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Jis nurodė, jog ties pervaža baigiama įrengti ir pėstiesiems bei dviratininkams skirtą atskirą tunelį.

Ties transporto tuneliu taip pat atliekami tam tikri darbai: ženklinamos eismo juostos, tvarkoma aplinka.

Mažiau spūsčių

Tikimasi, kad naujas tunelis pagerins pralaidumą ir susidarys mažiau automobilių spūsčių.

„Baigiamieji darbai tęsis iki gruodžio mėnesio vidurio, tačiau stovėti prie pervažos automobiliams jau nebereikės. T.Masiulio ir R.Kalantos gatvių žiedinėje sankryžoje kelininkai įrengė naują, aiškesnį kelio ženklinimą. Nauja tvarka užtikrina sklandesnį eismą žiedu ir taip pat prisideda prie spūsčių mažinimo“, – teigė savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Šis tunelis po geležinkeliu taps pagrindiniu, kuriuo automobilių eismas vyks būsimu Kauno pietrytiniu aplinkkeliu. Pagrindinį statinį sudaro keturių arkų požeminis tunelis: per jo vidurį suprojektuoti du tuneliai automobiliams, o iš abiejų pusių du mažesni tuneliai pėstiesiems ir dviratininkams.

Tunelio statybose kasdien plušėjo apie 130 darbininkų, kurių pagrindinis uždavinys buvo padaryti tokį tunelį, kuris atlaikytų dideles apkrovas ir būtų užtikrintas saugus geležinkelio eismas.

Perkrovos centras

Tiek automobilių, tiek pėsčiųjų tuneliai reikalingi tam, kad visas eismo mazgas atititktų aukščiausius reikalavimus, keliamus europinei geležinkelio vėžei „Rail Baltica“.

Nauja tvarka užtikrina sklandesnį eismą žiedu ir taip pat prisideda prie spūsčių mažinimo.

„Kauno geležinkelio mazgas yra pati sudėtingiausia europinio geležinkelio „Rail Baltica“ projekto dalis, nuo kurio priklausys traukinių eismo planavimas visoje „Rail Baltica“ linijoje. Be to, būtent iš Kauno europinis geležinkelis toliau bus tiesiamas link Latvijos ir Estijos“, – kiek anksčiau yra sakęs„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Pasak jo, sujungus Kauno intermodalinį terminalą su Lenkijos geležinkelių tinklu, Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovimo centru – čia bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai.

Nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemone įrengto intermodalinio terminalo šiuo metu rekonstruojamas esamas plačiojo standarto (1520 mm) geležinkelis, o šalia tiesiama nauja europinio standarto (1435 mm) vėžė ir iešmai, įrengiama visa reikalinga „Rail Baltica“ infrastruktūra.

Pastačius strateginę geležinkelio jungtį, kuria bus atvestas europinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Kauno intermodalinio terminalo, Palemone pilnu pajėgumu pradės veikti didžiausias Baltijos šalyse krovinių, vežamų skirtingų standartų geležinkeliais, perkrovimo punktas. Tai leis sudaryti infrastruktūrines sąlygas didinti vienos efektyviausių krovinių transportavimo būdų – intermodalinių vežimų – apimtis.