Lietuvoje ir Suomijoje

Tarptautinės krepšinio asociacijos federacijos (FIBA) Europos valdyba teisę rengti 2027 m. Europos moterų krepšinio čempionato finalo turnyrą suteikė Lietuvai ir Suomijai.

Planuojama, kad mūsų šalyje (Vilniuje ir Klaipėdoje) vyks dviejų grupių rungtynės ir atkrintamosios varžybos bei kovos dėl medalių.

„Neabejoju, kad šis čempionatas bus geriausias per visą Senojo kontinento moterų krepšinio istoriją“, – kalbėjo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vydas Gedvilas.

Oficialius renginio ambasadorių sertifikatus LKF vadovas įteikė Jurgitai Štreimikytei-Virbickienei, Gintarei Petronytei, Rimai Valentienei, Alinai Adomaitytei ir Gintarei Grikštaitei.

2025 m. Europos čempionatas vyks Čekijos, Vokietijos, Graikijos ir Italijos arenose.

Ryškios asmenybės

J. Štreimikytė-Virbickienė – 1997 m. Europos ir 1999 m. Eurolygos čempionė, rezultatyviausia visų laikų Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėja, FIBA šlovės muziejaus narė.

„Krepšinis – didžioji mano gyvenimo dalis. Man patikėta misija – puiki galimybė išsakyti savo patirtį, pasidalyti ja, tai – gera platforma paneigti mitus ir stereotipus, susijusius su moterų sportu, taip pat ir krepšiniu, pasakyti, kad esame visuomenės dalis, tik mažiau pastebima“, – kalbėjo J. Štreimikytė-Virbickienė.

G. Petronytė – 2010 m. ir 2018 m. Europos taurės laimėtoja, septynis kartus pripažinta geriausia Lietuvos krepšininke.

„Džiaugiuosi įtraukta į ilgą ir gražų kelią įspūdingo renginio link. Mano tikslas – skleisti žinią, parodyti, kad nėra pas mus tik vyrų krepšinis, yra ir moterų. Noriu įkvėpti jaunas mergaites rinktis sportą, o geriau – krepšinį“, – sakė G. Petronytė.

Mūsų tikslas – kad ateinantys trys metai pakeistų Lietuvos moterų krepšinio ateitį.

R. Valentienė – 2005 m. Eurolygos bronzos medalio laimėtoja, daugkartinė Lietuvos ir Baltijos lygų čempionė.

A. Adomaitytė – buvusi krepšininkė, verslo strategė, kūrėja ir investuotoja besivystančiose Artimųjų Rytų ir Afrikos rinkose, krepšinio klubo „Deivės“ ir Krepšinio akademijos įkūrėja ir prezidentė.

G. Grikštaitė – buvusi krepšininkė, žurnalistė, sporto komentatorė, LRT dirbanti nuo 1990 m., dokumentinių filmų apie sportą (tarp jų – „Romas Ubartas. Pirmasis“, „Algimantas Šalna. Norėjau būti geriausias“, „Arminas Narbekovas. Futbolo fenomenas“, „Modestas Paulauskas. Krepšinio švyturys“, „Vladas Garastas. Komandos tėvas“, „Virgilijus Alekna. Širdžių čempionas“, „Gintautas Umaras. Vienintelis“) scenarijų autorė.

Ambicingi užmojai

Pasak LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno, organizuodama Europos moterų krepšinio čempionato finalo turnyrą, Lietuva sieks sukurti didžiausią socialinę krepšinio inovaciją.

Renginiuose, kurie vyks dar iki varžybų ir kuriuose dalyvaus Europos čempionato ambasadorės, bus siekiama skatinti įgalinimą per sportą, socialinę įtrauktį, lyčių lygybę sporte ir sporto lyderystėje, bendruomenės formavimą, aplinkos tvarumą ir skaitmenines inovacijas.

„Norime visokeriopai išnaudoti tokio renginio teikiamas galimybes. Mūsų tikslas – kad ateinantys trys metai iš esmės pakeistų Lietuvos moterų krepšinio ateitį, – pažymėjo M. Balčiūnas. – Norime parodyti, kokios plačios gali būti sporto ir krepšinio galimybės.”

Diplomatės, kurios pirmadienį pasmerkė 25 metų laisvės atėmimo bausmę Kremliaus kritikui Vladimirui Karai-Murzai, buvo iškviestos dėl „šiurkštaus kišimosi į Rusijos vidaus reikalus ir veiklos, kuri neatitinka jų diplomatinio statuso“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Maskvos teismas V. Kara-Murzą pirmadienį pripažino kaltu dėl išdavystės ir Rusijos kariuomenės menkinimo ir nuteisė jį kalėti 25 metus. Jam paskirtą bausmę britų ambasadorė Maskvoje Deborah Bronnert (Debora Bronert) pavadino šokiruojančia ir paragino tuojau pat paleisti dvigubą Rusijos ir Jungtinės Karalystės pilietybę turintį vyrą.

Šiandienos nuosprendis liūdnai liudija, kad ši kova už demokratiją pasiekė tamsų posūkį.

V. Kara-Murza buvo teisiamas pagal tris Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnius – už valstybės išdavystę, bendradarbiavimą su „nepageidaujama organizacija“ ir „melagienų“ apie kariuomenę platinimą.

JK nuosprendį aktyvisto atžvilgiu pavadino politiškai motyvuotu ir iškvietė Rusijos ambasadorių Londone Andrejų Keliną.

„Šiandienos nuosprendis liūdnai liudija, kad ši kova (už demokratiją) pasiekė tamsų posūkį“, – anksčiau sakė Kanados ambasadorė Maskvoje Alison LeClaire (Alison Lekler).

Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad ambasadorės bus pakviestos „atgaivinti atmintį... kad prisimintų, ką diplomatai turėtų ir ko neturėtų daryti“.

„Tai yra simbolika, tai yra politinis klausimas“, - BNS penktadienį ryte sakė ambasadorė.

„Vieniems žmonėms ES yra svajonė, mums prieš daugiau nei dešimt metų tai buvo ypatingai svarbus žingsnis tiek mūsų užsienio politikos, tiek mūsų šalies vystymosi prasme. Akivaizdu, kad yra galvojančių kitaip“, - pridūrė ji.

Diplomatė teigė, kad britams nubalsavus už pasitraukimą iš ES visiems šiuo metu reikia „ieškoti rimties ir apgalvotų sprendimų“.

Visgi J.Neliupšienė sakė tikinti, jog Bendrija susitvarkys su kilusiu iššūkiu.

„Aš manau, kad ES per savo egzistavimo laikotarpį išmoko priimti ir pačius sunkiausius sprendimus bei vykdyti juos efektyviai“, - teigė ambasadorė.

Ji tvirtino, jog Didžioji Britanija ypač rūpinosi ES prekybos, saugumo ir plėtros klausimais.

„Aplink Britaniją būrėsi ir mūsų interesų laukas“, - kalbėjo diplomatė.

J.Neliupšienė tikėjosi, kad ES tikriausiai nenutrauks glaudžių ekonominių ryšių su Didžiaja Britanija, nes „ES esmė yra atvirumas, (...) o ES ir dabar bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis“.

Pirminiais duomenimis, 52 proc. britų ketvirtadienį referendume pasisakė už pasitraukimą iš ES.

Lietuva gerbia britų pasirinkimą

Lietuva apgailestauja dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), tačiau gerbia britų pasirinkimą, sako šalies ambasadorė Londone Asta Skaisgirytė.

„Apgailestaujame dėl šio sprendimo, tačiau Jungtinės Karalystės piliečiai išreiškė savo valią, kuri yra gerbtina“, - BNS penktadienio rytą sakė diplomatė.

Ji teigė besitikinti, kad Britanija liks artima Lietuvos sąjungininkė, ypač saugumo ir prekybos srityse.

Ambasadorė tvirtino, kad Lietuvai taip pat rūpi Didžiojoje Britanijoje gyvenančių ir imigruoti besiruošiančių šalies piliečių likimas. A.Skaisgirytė pabrėžė, kad imigrantų likimas toje šalyje paaiškės po Didžiosios Britanijos ir ES derybų dėl išstojimo sąlygų.

Diplomatė sakė, jog britams besitraukiant iš ES nustos galioti šiais metais priimtas Bendrijos ir Didžiosios Britanijos susitarimas, kuriame, be kitų dalykų, numatyti apribojimai naujai į šalį atvykstantiems mažai uždirbantiems ES piliečiams, mažesnės išmokos imigrantų vaikams.

A.Skaisgirytė teigė, jog „Brexit“ yra neigiamas precedentas Bendrijai, kuris greičiausiai parodė britų nepasitenkinimą tiek ES, tiek vietos Vyriausybe.