Taip jis kalbėjo po Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kurioje vyko diskusijos apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą bei padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Sahelio regione.

„Dėl nepakankamo amunicijos kiekio Ukraina priversta atsitraukinėti. Galiausiai ir Europa gali susidurti su grėsmėmis, testuosiančiomis NATO stiprybę. Tokio požiūrio negalima vadinti pesimistiniu – tai jau realybė”, – URM pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos gynybines pajėgas vargina amunicijos ir personalo trūkumas.

Rusai vėl pradėjo puolimą Ukrainos rytinėje ir pietinėje dalyse bei privertė ukrainiečių pajėgas skubiai pasitraukti iš Avdijivkos miesto rytinėje Donecko srityje, taip užsitikrindami pirmą didelį laimėjimą nuo Bachmuto užėmimo 2023-ųjų gegužę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Avdijivkos užėmimą likus kelioms dienoms iki vasario 24-osios, kai sukanka dveji metai nuo Rusijos invazijos pradžios, pavadino svarbia savo karių pergale.

ES Užsienio reikalų taryboje pasisakė ir Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja. 47 metų A. Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur atlikinėjo 19 metų įkalinimo bausmę pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.

Pasak G. Landsbergio, reikia kuo greičiau priimti 13-ąjį sankcijų paketą ir tuojau pat pradėti rengti naują paketą, per stiprias sektorines sankcijas nusitaikant į sankcijų apeidinėjimo užkardymą ir Rusijos karo mašinos pajėgumų tolesnį ribojimą. 

Taryboje diskutuota apie situaciją Artimųjų Rytų regione, būtinybę siekti „Hamas“ įkaitų paleidimo, aptarta humanitarinė padėtis Gazos ruože ir, kartu su Jungtinių Tautų specialiąja koordinatore Sigrid Kaag, kalbėta apie praktines galimybes paspartinti humanitarinės pagalbos teikimą.

Taryboje taip pat duotas startas ES operacijai ASPIDES, skirtai saugoti laivybos laisvę nuo husių išpuolių Raudonojoje jūroje, pristatyta ES specialiojo atstovo Artimųjų Rytų taikos procesui Sveno Koopmanso informacija apie diskusijas su tarptautiniais partneriais siekiant parengti visapusišką taikos planą.

Šiame susitikime taip patvirtintos Tarybos išvados dėl Baltarusijos.

Užsienio reikalų tarybą sudaro visų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai.

„Situacija yra tikrai bloga. Neturiu kito pasakymo“, – Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Jo teigimu, Lietuva sprendžiant šią problemą yra padariusi viską, tačiau didžiosios valstybės, akcentavo ministras, visų savo pajėgumų dar neišnaudoja.

„Lietuva savo ruožtu yra padariusi praktiškai viską, ką galima. Amunicija, kurią mes patys gaminame, krašto apsaugos ministras turbūt patikslintų, yra tiekiama tiek, kiek mūsų pajėgumai leidžia. Akys krypsta į pagrindinius industrinius partnerius, kurie turi gamybos pajėgumus, tačiau dėl skirtingų priežasčių amunicijos kiekis yra tiekiamas toks, koks yra tiekiamas“, – teigė G. Landsbergis.

Situacija yra tikrai bloga. Neturiu kito pasakymo.

Šią savaitę įtakingo amerikiečių leidinio Washington Post paskelbtoje publikacijoje rašoma, jog Pietų Korėja yra netiesiogiai perdavusi Ukrainai daugiau amunicijos nei visos Europos šalys kartu sudėjus. Ministras atkreipia dėmesį, jog karas vyksta prie pat Europos Sąjungos (ES) sienų, todėl šalys turėtų investuoti į jį daugiau negu daro dabar.

„Ačiū Pietų Korėjai, bet, kita vertus, karas yra tiesiogiai paveikęs mūsų saugumą. Ukrainos sėkmė arba potencialios nesėkmės fronte turės tiesiogines pasekmes mūsų nacionaliniam saugumui“, – teigė G. Landsbergis.

ES šalys pavasarį buvo paskelbusios apie 2 mlrd. eurų vertės iniciatyvą per 12 mėnesių nusiųsti Ukrainai 1 mln. vienetų artilerijos sviedinių. Spalį „Bloomberg News“ paskelbė, kad ES atsilieka nuo šių planų. Pranešta, kad paramos tiekimo laikotarpis jau įpusėjo, tačiau pagalba šaudmenimis siekia apie 30 proc. numatyto kiekio. ES dėti daugiau pastangų paragino ir JAV, pati siekianti kitąmet didinti savo gamybą iki maždaug 1 mln. sviedinių per metus.

Pranešime teigiama, kad nedidelis amunicijos trūkumas paaiškėjo atlikus vidinę inventorizaciją.

Šiuo metu tiriamos įvairios versijos – nuo galimos vagystės iki netinkamos apskaitos. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių miesto prokuratūra.

Vidinė inventorizacija Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione atlikta birželio 13 dieną.

Prieš dvejus metus Kaune esančiame Juozo Vitkaus inžinerijos batalione per inventorizaciją buvo pasigesta sprogstamosios medžiagos, tąkart taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Jo metu nustatyta, kad buvo padaryta apskaitos klaida, sprogstamoji medžiaga iš tikrųjų nedingo. Apskaitą daręs karys buvo nubaustas, BNS sakė kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas kapitonas Gintautas Ciunis.