Sutrinka matymas
„Diabetinė retinopatija – dažniausia darbingo amžiaus žmonių aklumo priežastis“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos docentė Vilma Jūratė Balčiūnienė.
Manoma, kad dabar diabetine retinopatija galėtų sirgti apie 30 tūkst. žmonių, o 10 tūkst. iš jų gali reikėti gydyti.
Kita liga, kuri dažnai pažeidžia akis, yra amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Tai – dažniausia vyresnių kaip 50 metų amžiaus žmonių pablogėjusio regėjimo priežastis. Ši liga pažeidžia akies tinklainės geltonąją dėmę, kuri yra atsakinga už centrinį matymą. Ji gali ištikti dėl amžiaus, padidėjusio kraujospūdžio, nutukimo, saulės ir kt.
Pasaulyje amžine geltonosios dėmės degeneracija serga apie 1,5 proc. žmonių. Manoma, kad sunkesne, šlapiąja ligos forma Lietuvoje serga apie 12–15 tūkstančių žmonių ir kasmet suserga apie 1–1,5 tūkstančio. Deja, į gydytojus kreipiasi tik maždaug trečdalis.
Svarbu reguliariai tikrintis
Diabetas tyliai daro savo blogą darbą ir, kol nepažeidžiamas regėjimas, žmogus nieko blogo nejaučia. Kartais žmonės net mano, kad regėjimas prastėja dėl amžiaus ar nuovargio.
Panašiai yra ir su amžine geltonosios dėmės degeneracija – liga atsėlina nepastebimai, dažnai žmonės mano, kad rega jiems silpsta dėl senatvės. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas žmogus profilaktiškai pasitikrintų akis. Deja, gyventojų apklausa parodė, kad kartą per metus pas akių specialistą apsilanko tik 11 proc. gyventojų.
Prieš 20 metų pas mus patekdavo daug daugiau užleistos būklės pacientų ir neturėjome tiek priemonių gydyti, kiek turime dabar. Galėdavome operuoti ir gydyti lazeriu, dabar gydymas kraujagyslių augimą slopinančiais vaistais ir kortikosteroidais atitolina operacijas ir netgi padeda jų išvengti.
„Prieš 20 metų pas mus patekdavo daug daugiau užleistos būklės pacientų ir neturėjome tiek priemonių gydyti, kiek turime dabar. Galėdavome operuoti ir gydyti lazeriu, dabar gydymas kraujagyslių augimą slopinančiais vaistais ir kortikosteroidais atitolina operacijas ir netgi padeda jų išvengti. Šiuolaikinėmis priemonėmis galima gana ilgai išsaugoti ligonio regą“, – sako doc. V. J. Balčiūnienė.
Gydytoja įsitikinusi, kad labai padėtų visuotinė diabetu sergančių žmonių patikra. Tam galima panaudoti ir telemediciną, o vaizdus analizuoti pasitelkiant dirbtinio intelekto programas.
„Šiuo metu LSMUL endokrinologai ir oftalmologai kartu su kitų Baltijos šalių ir Norvegijos kolegomis dalyvauja bendrame projekte, kur bandome nuotoliniu būdu, pasitelkdami dirbtinį intelektą, įvertinti diabetu sergančių pacientų akių dugno vaizdus ir taip atrinkti pacientus, kuriems reikia specialisto konsultacijos ir gydymo. Paciento akis fotografuoti gali oftalmologas ar šeimos gydytojas, o kompiuterinė programa atpažįsta, kuriems reikia tinklainės specialisto konsultacijos“, – pasakoja gydytoja.
Svarbu nepraleisti vizitų
Šiuo metu standartinis diabetinės retinopatijos sukelto geltonosios dėmės paburkimo ir šlapiosios amžinės geltonos dėmės degeneracijos gydymo metodas yra antiangiogeninių vaistų suleidimas į stiklakūnį.
Įrodyta, kad kraujagyslių endotelio augimo faktorius yra pagrindinis veiksnys, kuris skatina pakitusių, pralaidžių naujų kraujagyslių formavimąsi. Tokios kraujagyslės nulemia geltonosios dėmės pakitimus, dėl kurių žmogus apanka. Todėl šio kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus slopinimas vaistais padeda išsaugoti diabetinės retinopatijos sukeltu geltonosios dėmės paburkimu bei šlapiąja amžine geltonosios dėmės degeneracija sergančių asmenų matymą ir sustabdyti ligos progresavimą.
Pradedant gydymą injekcijos kartojamos kas mėnesį, vėliau – rečiau, o kiek ir kaip dažnai jų prireiks, priklauso nuo individualios situacijos. Todėl ypač svarbu, kad pacientas nepraleistų nė vieno vizito, nes kiekvienas paleistas vizitas blogina gydymo rezultatus. Be to, vaistai labai brangūs ir patys pacientai ne visuomet įstengtų jų įsigyti.
Gydymas gali ne tik padėti sustabdyti ligos progresavimą ir apsaugoti nuo tolesnio regėjimo blogėjimo. Kartais, jei gydymas pradedamas pakankamai anksti, pavyzdžiui, sergantiems amžine geltonosios dėmės degeneracija, dalį prarasto regėjimo pavyksta sugrąžinti. Žinoma, jei pacientas nesilankys pas gydytoją nustatytu metu ir nesusileis vaistų, tokių rezultatų gali nepavykti pasiekti.
Medikai teigia, jog COVID-19 epidemija neturi būti priežastis praleisti vizitus pas specialistus. Gydymo įstaigose yra įdiegta tvarka, kuri užtikrina, kad pacientai turėtų kuo mažiau kontaktų ir išvengtų galimybės užsikrėsti infekcija. Tad nereikia bijoti lankytis pas akių gydytoją.
Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacija tinklainės ligomis sergantiems žmonėms, kuriems būtina skubi ar neatidėliotina pagalba, padeda patekti pas gydytojus, apmokėdama socialinio taksi paslaugas. Socialinio taksi vairuotojai ne tik veža negalią turinčius žmones, bet ir padeda jiems išeiti iš namų, įlipti į automobilį, nuneša daiktus. Šių automobilių vairuotojai yra išmokyti teikti pagalbą neįgaliems žmonėms. Tad su socialiniu taksi neįgalieji gali išsiversti be artimųjų pagalbos.
