Šį pirmadienio vakarą, 20 val., LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ 39-erių ukrainietės A. Gladkajos interviu bus ne tik daug ašarų, skausmingų pauzių, bet ir išminties. Moteris ir penki jos vaikai tapo Ukrainos režisierės Irynos Cylik neseniai Lietuvos kino teatruose pasirodžiusio filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ herojais. Žinoma režisierė Giedrė Žickytė tapo šio filmo prodiusere.

Aštuonerius metus Ana su šeima gyveno Donbase. Tai regionas, kuris po 2014-aisiais įvykusios Krymo krizės, kai separatistinis rusų judėjimas pradėjęs karinius veiksmus perėmė ten esančius miestus, buvo atkirstas nuo Ukrainos.

Moteris prisipažins, kad tik atvykusi į Lietuvą pirmą kartą per aštuonerius gyvenimo metus pamatė, kad jos vaikai miegojo ramiai – nekrūpčiodami ir nebijodami nebenubusti.

„Čia viskas kitaip, viskas ne taip kaip pas mus. Vaikai vis dar negali patikėti, kad jiems nebereikia bėgti, kad gali tiesiog atsipalaiduoti ir miegoti nusirengę. Tai reiškia, kad nereikia vilkėti kelių sluoksnių drabužių, nereikia einant miegoti šalia susidėti šiltų drabužių komplekto, nes bet kurią akimirką prasidėjus bombardavimui, gali tekti bėgti į rūsį, kur drėgna, ir šalta“, – pasakos Ana.

Beveik visus pirmus karo metus Ana su vaikais praleido savo nedidelio namuko rūsyje, kuriame kartu dar slėpėsi viena iš dviejų seserų su sūnumi. Moteris sunkiai rinks žodžius pasakodama apie gyvenimo sąlygas.

„Šiandien kalbu rusų kalba, bet kažkodėl kaimyninė šalis, agresorius, nusprendė mane „išgelbėti“, mane „išlaisvinti“, tuo pačiu naikindamas mano šalį“, – iškilmingame minėjime Seime penktadienį kalbėjo iš Donetsko kilusi Ana Gladkaja.

Ukrainietė pabrėžė, kad jos gimtinėje šiuo metu ištisi miestai šluojami nuo žemės, o užgrobėjai neleidžia žmonėms evakuotis, apšaudo jų automobilius.

„Lietuva kaip niekas kitas žino, kaip sunku pasiekti ir apginti savo laisvę, todėl mes jaučiame jūsų paramą, jūsų solidarumą“, – kalbėjo moteris.

Penkių vaikų mama A. Gladkaja yra gimusi Donetske.

Daugelį mėnesių su vaikais praleidome rūsyje be šviesos, be vandens, be šilumos, neturėjome dujų. Mes ne gyvenome, mes bandėme išgyventi.

„Prieš aštuonerius metus į Donbasą atėjo karas, mūsų gyvenimas pasidalijo į „iki“ ir „po“. Daugelį mėnesių su vaikais praleidome rūsyje be šviesos, be vandens, be šilumos, neturėjome dujų. Mes ne gyvenome, mes bandėme išgyventi“, – pasakojo ukrainietė.

Ji sakė niekam nelinkinti patirti karo siaubo. Pasak moters, Lietuvoje ji su šeima „pagaliau kvėpuoja taikiu oru“.

„Taika šiandien – labai trapi. Virš visos Europos pakilo didžiulė grėsmė ir tik visi kartu susivieniję mes galime nugalėti šalį agresorę“.

„Mūsų laisvė, tai jūsų laisvė. Šlovė Ukrainai, šlovė Lietuvai, šlovė didvyriams!“ – kalbėjo moteris.

Penktadienį Lietuvoje minima Nepriklausomybės atkūrimo diena.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, minėjimuose daug dėmesio skiriama ukrainiečių kovai dėl laisvės.