Preliminariais vertinimais, pelenų stulpas buvo 2 kilometrų aukščio. Valdžia rekomendavo vietos gyventojams ir turistams laikytis ne mažesnio kaip 5 kilometrų atstumo iki ugnikalnio.

Anksčiau buvo pranešta, kad dėl dalinio Anak Krakatau vulkaninių uolienų nuslinkimo į jūrą, kuris prilygo 5,3 balo žemės drebėjimui, galėjo kilti cunamis, užgriuvęs Sumatros ir Javos krantus gruodžio 22 d. Galingos Sundos sąsiaurio bangos sustiprino niokojamą cunamio poveikį. Naujausiais duomenimis, žuvusiųjų skaičius viršijo 430 žmonių, beveik 7,2 tūkstančio buvo sužeisti. Savo namus turėjo palikti apie 40 tūkstančių žmonių.

Didžiausias pasaulyje Indonezijos salynas, kurį sudaro 18 tūkstančių salų, yra vadinamajame Ramiojo vandenyno Ugnies žiede, todėl tektoninių kataklizmų čia būna vidutiniškai 5-6 kartus per dieną. Indonezijoje šiuo metu yra 127 aktyvūs ugnikalniai. Anak Krakatau yra vienas aktyviausių pasaulyje, jis nubudo liepos mėnesį.

Dalis ugnikalnio Anak Krakatau šlaito praeito šeštadienio vakarą nuslinko į vandenyną ir sukėlė didžiules bangas.

Indonezijos vulkanologijos agentūros atlikta vizualinė analizė rodo, kad ugnikalnio aukštis sumažėjo daugiau kaip dviem trečdaliais, šeštadienį sakė vienas pareigūnas.

Anksčiau Anak Krakatau buvo 338 metrų aukščio, o dabar – tik 110 metrų.

Agentūra apskaičiavo, kad per virtinę išsiveržimų nuo kalno nuslinko 150–180 mln. kubinių metrų uolienų ir pelenų.

„Anak Krakatau dabar daug žemesnis. Paprastai jo viršūnė matydavosi iš observatorijos posto, bet dabar nebesimato“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Vulkanologijos agentūros pareigūnas.

Tuo metu Japonijos kosmoso agentūros JAXA palydovų prieš gruodžio 22-osios incidentą ir po jo padarytos nuotraukos rodo, kad po vandeniu nugrimzdo apie 2 kv. km vulkaninės salos.

Ugnikalnis, kurio pavadinimas reiškia „Krakatau vaikas“, naujai susiformavo apie 1928 metus kalderoje, susidariusioje po 1883 metais įvykusio katastrofinio Krakatau ugnikalnio sprogimo, nusinešusio mažiausiai 36 tūkst. žmonių gyvybių.

Dėl Anak Krakatau veiklos suintensyvėjimo aplinkiniame regione buvo paskelbtas antrasis pagal rimtumą pavojaus lygis.

Zonos, kurioje draudžiama lankytis žmonėms, spindulys buvo padidintas nuo dviejų iki penkių kilometrų.

Praėjus savaitei po cunamių tūkstančiai indoneziečių musulmonų šeštadienį dalyvavo masinėse pamaldose, skirtose atminti aukoms ir melstis už bangų nuniokoto miesto saugumą.

Smarkiausiai nukentėjusioje Pandeglango srityje, gyventojai anksti ryte meldėsi, kai kurie verkė.

„Meldžiuosi uyž aukas, taip pat meldžiuosi žmonių, gyvenančių cunamių veikiamose teritorijose, saugumą“, – AFP sakė bangų smūgio liudininku tapęs Dadanas Suryana (Dadanas Surjana).

„Mano malda – kad nukentėjusieji sulauktų pagalbos ir būtų apdovanoti kantrybe. Taip pat meldžiu, kad vyriausybė nedelsdama padėtų mums atsistatysi, aprūpintų drabužiais ir maisto produktais arba bent jau suteiktų mums moralinį palaikymą“, – sakė kita pamaldų dalyvė Dian Rosdiana.

Tarnybos nurodė, per cunamio smūgį žuvo mažiausiai 426 žmonės, o dar 23 tebėra dingę.

Maždaug 7 202 žmonės buvo sužeisti ir beveik 1,3 tūkst. namų buvo sugriauta bangoms smogus Javos salos vakarinėms ir Sumatros pietinėms pakrantėms.

Daugiau kaip 40 tūkst. gyventojų buvo evakuoti, baiminantis kito cunamio, nes Anak Krakatau nesiliauja grumėti.

Didžiulė salų valstybė Indonezija yra viena labiausiai gaivalinių nelaimių niokojamų šalių. Ji priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno ugnies žiedui, pasižyminčiam dideliu vulkaniniu ir seisminiu aktyvumu.

Anak Krakatau - nedidelė vulkaninės kilmės sala – atsirado praėjus 50 metų po katastrofiško Krakatau išsiveržimo 1883-aisiais.

Pastarosiomis savaitėmis iš atsibudusio ugnikalnio kraterio veržėsi pelenai ir liepsnojančios uolienos.  

Krakatau yra nedidelė negyvenama sala Sundos sąsiauryje tarp Džavos ir Sumatros salų, pritraukianti daugybę turistų.

Indonezijos geologijos tarnyba dėl šio išsiveržimo apie padidėjusį pavojų nepaskelbė, nors vieno kilometro spinduliu aplink viršukalnę esančioje zonoje žmonėms lankytis draudžiama.

Per Krakatau išveržimą XIX amžiuje išmestų dulkių ir pelenų debesis pakilo į daugiau nei 20 km aukštį ir uždengė saulę. Tuomet kilęs didžiulis cunamis nusinešė daugiau nei 36 tūkst. žmonių gyvybes.

Indonezija priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno ugnies žiedui – tektoninių lūžių lankui, kuriame dažnai įvyksta žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų.