Klaipėdos savivaldybės darbuotoja piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir pati sau išdavė leidimą statyti priestatą. Taip prokurorams savo kaimynę apskundė klaipėdietė Anastazija Vilkienė. Moteris išsigando, kad ties jos miegamojo langu kaimynai ketina išsikirsti duris. Šias jos baimes sustiprino ir Nacionalinės žemės tarnybos pranešimas.
Ėjimas žirgu
Kai vieno Levandrų gatvės daugiabučio gyventojai Gintarė ir Kazimieras Kašiai privatizavo žemės sklypą ties savo namu, tarp jų ir kaimynų įsiplieskė nesantaika, prilygstanti karo padėčiai.
Mat greta gyvenanti A.Vilkienė ėmė baimintis, jog žemės savininkai šalia jos miegamojo langu užmūrytoje nišoje iškirs sau duris, nes čia pat esantys seni laiptai priklauso būtent žemės savininkams.
Namas Kalvos gatvėje, kuriame A.Vilkienė, kaip pati teigia, gyvena jau keturis dešimtmečius, pastatytas beveik prieš 100 metų. Pastatas sujungtas su kitu namu, kuris priklauso jau Levandrų gatvei.
Šio namo antrajame aukšte būstą turi G. ir K.Kašiai, kurie vieninteliai iš visų namo gyventojų pasirūpino išsipirkti jiems priklausančio žemės sklypo dalį prie pastato.
Kažkada šiame Kalvos g. name buvo skalbykla, vėliau jis perstatytas ir pritaikytas gyvenamajai paskirčiai. A.Vilkienė teigė, kad durų niša ir laiptai į niekur šalia jos miegamojo lango yra labai seniai. Ji esą norėjo tuos laiptus nugriauti, bet neleido paveldosaugininkai.
"Yra labai nesaugu: nei žiemą, nei vasarą negaliu atverti miegamojo lango. Kartą bandžiau, tai į butą pro jį kažkas bandė įsilaužti. Vidury kambario radau nuorūkų. Vis per tuos laiptus. O dabar jų nugriauti negaliu dar ir dėl to, kad jie yra privačioje žemėje", – aiškino A.Vilkienė.
Neleis pažeisti interesų
Apie tai, kad žemė prie namo privatizuota ir joje ketinama statyti priestatą, A.Vilkienė sužinojo gavusi oficialų pranešimą iš Nacionalinės žemės tarnybos.
"Nuėjau į Žemėtvarkos skyrių, ten patvirtino, kad G.Kašienė privatizavo žemę prie namo. Man pasakė, kad galėjau padaryti tą patį, reikėjo kreiptis į tarnybą ir būčiau galėjusi išsipirkti savo dalį. Iš kurgi aš žinojau apie tokią galimybę?" – dėstė A.Vilkienė.
Visai neseniai į Nacionalinę žemės tarnybą G.Kašienė kreipėsi vėl. Šį kartą kaip į valstybinės žemės valdytojus. Ir gavo atsakymą, jog tarnyba neprieštarauja, kad savo turimoje žemėje moteris statytų priestatą.
"Apie tai informavome visus toje žemėje nekilnojamąjį turtą turinčius gyventojus. Leidimo statyti mes neišdavėme, tik išsakėme savo poziciją, kad tokioms statyboms neprieštaraujame, bet žmonės turi teisę reikšti savo pretenzijas", – teigė Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių darbuotojas Svajūnas Mačiulskis.
Esą Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo pagrindo prieštarauti dėl priestato atsiradimo privačioje žemėje.
Tačiau šiam reikalui reikės ne tik statybos leidimo, bet ir šalia gyvenančių žmonių sutikimo, kad nebūtų pažeisti trečiųjų šalių interesai.
Tad prieštaravimą ar pritarimą dėl priestato atsiradimo turės teisę išsakyti ir Kašių kaimynai.
Reikalavo tyrimo
Esą tikimybė, kad savavališkai sienoje šalia A.Vilkienės miegamojo lango kaimynai iškirs nišą ir įstatys duris, yra menka.
Tačiau kaimynų baimes pakurstė tai, kad pati G.Kašienė dirba Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų poskyryje vyriausiąja specialiste.
Tad jos kaimynė A.Vilkienė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas "dėl G.Kašienės, dirbančios Klaipėdos miesto savivaldybėje, išduoto leidimo statyti statinį Kalvos g. Klaipėdoje".
A.Vilkienė pareiškime prokurorams savo prašymą pagrindė tuo, esą "G.Kašienė dirba savivaldybėje ir yra suinteresuotas asmuo, pasinaudojo tarnybine padėtimi ir pati sau išdavė leidimą statyti statinį".
Prokuratūroje pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta, nes, pasirodo, "nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių".
Kitaip tariant, nėra išduota jokio statybos leidimo statyti priestatą Kalvos gatvėje.
Atliko tarnybinį patikrinimą
A.Vilkienė dėl tikimybės, kad jos kaimynai gali iškirsti sienoje duris, G.Kašienę apskundė ir jos darbdaviams – Klaipėdos savivaldybės administracijai.
"Su pačia G.Kašiene kalbėjome, ji tvirtino, kad net neplanuoja kol kas ten statyti jokio priestato. Juolab statybos leidimo savivaldybė jai nėra išdavusi. G.Kašienė pati sau leidimo išduoti negali ir neturi teisės. Jos ne tokios funkcijos, ne jos kompetencija išdavinėti statybas leidžiančius dokumentus. Ji išduoda leidimus tik žemės kasimo darbams", – patvirtino Klaipėdos savivaldybės Statybų leidimų poskyrio vyriausioji specialistė Violeta Stankevičienė.
Šio poskyrio vedėja Rima Liudžiuvienė tikino, kad po A.Vilkienės skundų buvo surengtas tarnybinis patikrinimas dėl galbūt neteisėtų G.Kašienės veiksmų.
"Tarnybinio patikrinimo metu jokių nusižengimų neradome. Ji savo pareigas ėjo vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymu. Mūsų skyrius savivaldybėje dirba nuo 2002 m., per tą laiką jokių asmeninių G.Kašienės prašymų dėl rekonstrukcijų ar statybų nėra gauta", – pabrėžė R.Liudžiuvienė.
Lietuviškas pavydas?
G.Kašienė vakar buvo išvykusi į tarnybinę komandiruotę. Jos vyras Kazimieras neslėpė, kad, prasitarę apie galimybes statyti priestatą, sulaukė kaimynų priešpriešos. Esą jo žmona labai kantri moteris, už tą šmeižtą, kuris ją užgriuvo, jis pats jau seniai būtų kreipęsis į teisėsaugą dėl garbės ir orumo įžeidimo.
K.Kašys įsitikinęs, kad tie išpuoliai ne kas kita, o – lietuviškas pavydas.
"Aš pats kreipiausi į policiją, kai A.Vilkienė su savo sugyventiniu išdaužė ir sugriovė mano atsarginius laiptus. Tas namas statytas 1920 m., dar vokiečių laikais. O jie paėmė kūjį ir viską išdaužė. Argi taip galima?" – stebėjosi K.Kašys.
Jis tikino, kad pats kol kas nieko nei statyti, nei griauti šalia to namo neketina.
Esą gal kada nors sumanys gyvenimo sąlygas pagerinti jo vaikai. Tačiau vyras neslėpė apmaudo, kad jo šeimos ketinimai sukėlė tokį sąmyšį, dėl ko teko įsivelti į konfliktą su kaimynais.
