Vokietijoje šiuo metu gyvenantis sociologas ir publicistas Igoris Eidmanas šeštadienį forume kalbėjo, kad šiuo metu Rusijoje veikiančios opozicinės jėgos nėra tos, kurios gali paveikti šios šalies visuomenę.  

„Reikia naujo judėjimo, nes egzistuojančios partijos ir organizacijos, kaip parodė pastarieji rinkimai (į Valstybės Dūmą), yra tik popieriuje ir jų narių galvose. Visuomenei jos nedaro jokios realios įtakos“, - pareiškė I. Eidmanas.

Prieš maždaug mėnesį Rusijos parlamento rinkimuose daugumą užsitikrino prezidentą Vladimirą Putiną remianti „Vieningoji Rusija“

„Pas mus dabar, laimei, kol kas yra galimybė bendradarbiauti ir kartu veikti su tomis opozicinėmis jėgomis, kurios yra šalyje. Todėl demokratijos tranzitui reikia masinio judėjimo, kuris sujungtų aktyviai augančią politinę emigraciją ir opozicinį judėjimą pačioje Rusijoje“, - kalbėjo I.Eidmanas.

Jo teigimu, opozicija Rusijoje vis dar nesugeba suformuluoti žinios žemiausiems Rusijos gyventojų sluoksniams iš miestų. Pasak sociologo, tai svarbu, nes šiai klasei priklauso daugiausia Rusijos jaunimo, o būtent jis gali aktyviai dalyvauti opozicijos mitinguose ir palaikyti jos idėjas.

Tuo metu buvęs V.Putino patarėjas Andrėjus Ilarionovas siūlė palyginti 2007-aisiais ir šiais metais per Valstybės Dūmos rinkimus balsavusių už „Vieningąją Rusiją“ ir apskritai atėjusių atiduoti balsą rinkėjų skaičius.

„2007 metais balsavo 31 mln. žmonių (arba 28 proc. visų rinkėjų), o 2016 metais - 16 mln. (14 proc.). Faktiškai dukart mažiau. Tai reiškia, kad jeigu 14 proc. palaiko „Vieningąją Rusiją“, tai 86 proc. nepalaiko. Tai reiškia, kad tokia gausybė žmonių nepalaiko šio režimo ir manipuliacijų balsais per rinkimus. Ir jie laukia alternatyvos, kuria jie patikėtų ir atiduotų savo balsus. Matyt, kiti jiems pasitikėjimo nekelia“, - kalbėjo A.Ilarionovas.

„Įsiklausykite, 36 proc. atėjo į rinkimus, 64 proc. – ne. Tai žmonės kur kas protingesni negu kai kurie mūsų kolegos, kurie siūlė eiti į rinkimus - ir tuo pačiu paremti neskaidrių rinkimų mechanizmą. 64 proc. žmonių to nepadarė. Bet jie neturi alternatyvos. Gal yra prasmė suformuoti ar blogiausiu atveju paskelbti apie naujo judėjimo kūriumą“, - pridūrė jis. 

Politikos ir visuomenės veikėjas, buvęs Rusijos vicepremjeras Alfredas Kochas abejojo tokiais A.Ilarionovo teiginiais. Pasak jo, tokie skaičiai rodo, kad Rusijos žmonėms nerūpi, kas vyksta šalyje, o V.Putinui tai naudinga, nes „to jis ir siekia“.

A.Kochas taip pat atkreipė dėmesį, kad daug rusų į rinkimus neina, nes jie žino, jog pareigingi piliečiai ateis ir balsuos taip, kad rezultatas neatėjusiuosius tenkins.

„Tai „homo sovieticus 2“, kuriuos per savo 17 metų valdymą išsiauklėjo Putinas“, - kalbėjo A.Kochas.

Rusijos opozicionierius, buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas atkreipė dėmesį, kad pagalba Kremliaus režimui pralaužti tarptautinės izoliacijos žiedą atitolina demokratines permainas Rusijoje.  

„Būtent vidaus politinis (režimo -BNS) pralaimėjimas taps katalizatorius tų procesų, kuriuos mes norime matyti Rusijoje. Galimybių tam yra labai daug, bet reikia, kad Vakarai įgautą tą politinę valią, kuri buvo prie Reagano (JAV prezidentas Ronaldas Reaganas - BNS) ir Thatcher (britų premjerė Margaret Thatcher - BNS). Manau, kad tie procesai jau eina ir šiandien bet kokie veiksmai, susiję su tuo, kad padėti režimui pralaužti izoliacijos žiedą atitolina permainas Rusijoje“, - teigė G.Kasparovas.  

Paskutiniu V.Putino režimo gynybos linija jis vadina psichologinį ruožą: „Jis susijęs su lyderio ir šalies sutapatinimu: „Putinas - tai Rusija, nėra Rusijos be Putino. Būtent tuo ir bandoma stabdyti žmones nuo pasisakymų prieš režimą, nes režimo žlugimas siejamas su šalies žlugimu. Todėl mūsų užduotis padėti suformuoti ganėtinai kietą atsakymą civilizuotam pasauliui dėl Putino agresijos“.

Pasak G.Kasparovo, emigracinis Rusijos potencialas yra labai didelis ir galėtų sudaryti „permainų korpusą“.

„Mes kalbame apie šimtus tūkstančių jaunų žmonių, kurie buvo priversti išvažiuoti gal ir ne dėl politinių motyvų, o todėl, kad Putino Rusija nesiūlo jiems jokių alternatyvų ir perspektyvų. Ir šis potencialas niekaip, man atrodo, neišnaudojamas, bet būtent tarp tų žmonių reikia ieškoti tų potencialių permainų procesų dalyvių, kurie sudarytų permainų korpuso pagrindą“, - prognozuoja G.Kasparovas.  

Jo teigimu, dabar svarbiausia opozicijos užduotis - siekti plataus masto tarptautinio spaudimo V.Putino režimui - sankcijų ir politinio spaudimo: „Esu įsitikinęs kad jeigu tai daryti nuosekliai, o ne kalbomis, tai rezultatas bus toks, koks su Sovietų Sąjungos griūtimi“.

Opozicionerius pridūrė, kad dabartinės Vakarų sankcijos Kremliaus režimui yra per švelnios, nes Vakarai dar neišnaudojo nė 10 proc. sankcijų potencialo. „Vakaruose Putino nomenklatūros interesai tokie visa apimantys ir platūs, kad sankcijos neveikia. Kai tik klausimas bus apie realią grėsmę režimo pinigams ir ekonominiams interesams, bus galima pamatyti visai kitokią reakciją“.

Fondo „Laisva rusija“ ir instituto „Legatum“ atstovas Ilja Zaslavskis neabejoja, kad lojaliausio Kremliaus režimui verslininkų rato dabartinės vakarų sankcijos iš esmės neveikia, nes jos skausmingos tik keletui asmenų. Jis teigia su fondu „Laisva Rusija“ pateikėme publikaciją, kaip verslas, ypatingai oligarchai išgyvena ir visiškai normaliai jaučiasi dėl įvestų sankcijų - tyrimą galima perskaityti „Martens“ centro tinklalapyje, nuoroda skelbiama ir I.Zaslavskio „Twitter“ paskyroje.

Siūlo ne sankcijas, o paramą žurnalistiniams tyrimams

„Yra populiarus mitas Vakaruose, kad štai, apribosime bendradarbiavimą su Rusiją ir pakeisime Putiną, pakeisime režimą. Ne, viskas vyksta atvirkščiai - konferencijoje penktadienį teigė I.Zaslavskis. 

Jis pažymėjo, kad nėra nepriklausomo stambaus verslo Rusijoje ir jį vienija vienas bendras bruožas - lojalumas Kremliui.

„Visi jie yra kontroliuojami per mokesčius, per atostogas, per tam tikrus valstybinius kontraktus, per bendras valstybines operacijas. Tiesiog yra faktas, kad bet kurią minutę gali kažkas ateiti ir atimti pusę ar trečdalį. Būtent dėl to visi oligarchai ir lieka lojalūs Putinui, jie pasakoja, kad jis - genijus, kad sankcijos - neefektyvios. Ir jie teisūs: Vakarų sankcijos yra neefektyvios. Europos ir Vakarų sankcijos šiuo metu gali veikti 6-8 žmonėms, kalbu apie tikrus, turtingus oligarchus. Likusieji asmenys - valdininkai, teisėjai, žurnalistai, rašę apie Krymą. Tuo metu 300-500 asmenų, kurie iš tiesų valdo visą Rusijos ekonomiką, toliau vykdo pervedimus šalies viduje, išveda kapitalą - tai yra labai patogus instrumentas“, - pasakojo I.Zaslavskis.

Ekspertai sutinka, kad didžiausia problema yra būtent tai, kad Kremliaus režimui lojalių oligarchų pinigai keliauja į Vakarus ir ekonominės sankcijos nėra efektyvios tol, kol Vakarai nesiima aiškintis pinigų srautų. Tiek I.Zaslavskis, tiek kiti Laisvosios Rusijos forume dalyvavę ekspertai sutinka, kad turi būti taikomi kiti, efektyvesni instrumentai. I.Zaslavskis siūlo ES ir atskiroms valstybėms skirti lėšų tiriamajai žurnalistikai, kad būtų rašoma ne tik apie Rusijos oligarchų „namus ir jachtas“, bet ir apie finansines operacijas ir veikiančius finansinius mechanizmus. Jis taip pat siūlo Vakarams sudaryti ne tik sąrašus Rusijos režimui lojalių oligarchų, bet ir Kremliaus politiką atstovaujančių viešųjų ryšių agentūrų, tinklaraštininkų, žurnalistų.

Oligarchų pėdsakai visada veda į vakarus

Rusijoje ketveris metus praleidęs bei Kremliaus politikų sąsajas su nusikalstamu pasauliu tyręs britų dienraščio „The Guardian“ žurnalistas Luke'as Hardingas (Lukas Hardingas) 2011-aisiais buvo nebeįleistas į šalį. Tuo metu žurnalistas tyrė ir prezidento Vladimiro Putino kritiko, buvusio Rusijos Federalinės saugumo tarnybos ( FSB) agento Aleksandro Litvinenkos nužudymą apnuodijant poloniu.

Jis pasakojo, kad jo atliktas tyrimas po „Panamos popierių“ paviešinimo atvedė prie keliolikos V.Putino artimiausių draugų sąskaitų ofšorinėse priedangos bendrovėse. Anot jo, 40-ies žurnalistų komanda Vokietijoje, Rusijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, per beveik aštuonis mėnesius tyrimo užčiuopė piniginius srautus, kurie keliavo iš banko „Rossija“, taip pat iš Sankt Peterburgo į ofšorines kopmanijas, taip pat atgal iš jų, įskaitant ir V.Putinui artimą slidinėjimo kurortą Igorką - šiame miestelyje 2013-aisiais susituokė V.Putino dukra. Ši istorija plačiai aprašyta žiniasklaidoje šį pavasarį.

„Tai sukėlė gana juokingą Rusijos reakciją, ypač kalbant apie Dmitrijų Peskovą (V.Putino spaudos atstovą - BNS), kurio ofšorines įmones esame aptikę prieš kelerius metus, - teigė L.Hardingas. - Ši kleptokratija, ši „Mafijos valstybė“, kurią mes bandome suprasti, nėra tik Rusijos problema, tai yra taip pat Vakarų problema. „Panamos popieriuose“ aptikome šveicarų advokatą, tvarkantį V.Putino ofšorinių kompanijų tinklą. Radome sąskaitų, advokatų Londone, pusė šių sąskaitų buvo Britų Mergelių salose“, - pasakojo L.Hardingas.

Vakarams - kaltinimai nenoru kištis

Anot jo, labiausiai nuviliantis dalykas buvo tai, kad Vakarai iš esmės leido tam vykti. Žurnalistas laikosi pozicijos, kad Vakarų taikomų sankcijų ratas turėtų būti gerokai platesnis, nei šiuo metu.

„Kodėl Vakarai dėl to nedaro nieko daugiau? Manau, pavyzdžiui, Britanijoje yra tam tikri „pliki“ skaičiavimai, kad Rusijos, Kremliaus pinigai yra gerai Rusijos ekonomikai“, - aiškino žurnalistas. Jis priminė anksčiau ne kartą žiniasklaidoje minėtus faktus, kad Rusijos administracijos atstovai, kiti su režimu susiję asmenys perka namus turtingiausiuose Londono rajonuose, jų atžalos renkasi Didžiosios Britanijos mokyklas ir universitetus.

Kalbėdamas su BNS, L.Hardingas teigė neabejojantis, kad Vakarų vyriausybės, įskaitant Didžiąją Britaniją, „neabejotinai žino Rusijos režimo prigimtį ir apie korupcijos lygį“.

„Viena yra tai, ką jie žino, bet politinis klausimas - ką jie dėl to darys. Tai kur kas sudėtingiau. Nes kaip ir sakiau, Britų Vyriausybė neabejoja, kad rusų pinigai yra gerai, - aiškino jis. - Manau, kad jie taip pat truputėlį bijo - ką daryti su šiuo išprotėjusiu žmogumi, turinčiu branduolinį ginklą, kuris tęsia invaziją į vis kitas valstybes. Niekas kol kas neturi atsakymo“.

Sankcijas siūlo plėsti

Jis sako, kad šiai problemai „vaistų nėra“, tačiau nepaisant to pritaria tolesniam sankcijų taikymui.

„Vis dėlto manau, kad sankcijos yra efektyvios. Man teko susipažinti su oligarchais - jie labai skundžiasi, kad jie nebegali pasiekti savo vyno kolekcijos Šveicarijoje. Tai galbūt ir neatrodo daug, bet tai priverčia juos nuolat mąstyti: jie turi pinigų, bet nebegali būriuoti aplink Sardiniją, nebegali slidinėti, nebegali apsipirkinėti Niujorke. Visi žino, kad Britanijoje galima įgyti geriausią išsilavinimą. Bet ar jie gali ten siųsti savo vaikus? Ne, nebegali. Todėl tai lyg ir nieko, bet tai yra kažkas, kas paveikia žmones“, - svarstė jis, sakydamas, kad asmenų, kuriems taikomos sankcijos, ratas privalo būti didesnis.

L.Hardingas palaiko ir Vokietijos užuominas apie galimas naujas sankcijas Rusijai dėl karinių veiksmų Sirijoje.

„Girdėjau kalbų apie 10 tūkst. žmonių. Bet neabejotinai reikėtų daugiau, kad jie išgirstų žinutę: vogti gali, bet negali atvykti į vakarėlį, - sako jis. - Niekas nenori karinio konflikto Sirijoje tarp Rusijos ir JAV, niekas nenori numuštų Rusijos ar JAV lėktuvų. Manau, kad tai turi būti ekonominiai ir politiniai veiksmai. Tai nėra bloga idėja taikyti sankcijas dėl Sirijos. ir ne dėl to, kad mes būtumėme rusofobai ar nekęstumėme Putino, bet dėl to, kad yra nužudoma 15 tūkst. civilių kasdien“.

A.Litvinenkos teismas - be pasekmių Kremliui

Diskusijoje L.Hardingas taip pat kalbėjo, kad teisiniai procesai susiję su Rusijos vadovybe, Vakaruose vyksta nenoriai. Jis priminė ir Britanijoje vykusį teismą dėl A.Litvinienkos nužudymo - britų teisėjas Robertas Owenas (Robertas Ouvenas) Londono aukštajame teisme šių metų pradžioje pareiškė, kad A.Litvinenko nužudymui „tikriausiai pritarė ponas Patruševas (buvęs FSB direktorius Nikolajus Patruševas - BNS) ir prezidentas Putinas“. Tačiau tai ir baigėsi pareiškimu.

„Tai ne bjaurūs žmonės, kaip jūs, ar bjaurūs žurnalistai kaip aš, kurie daro prielaidas apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, tai yra teisėjas, sėdintis anglų teisme, turėdamas šešerius mėnesius rinktų įrodymų, tūkstančius dokumentų daro išvadą, kad Putinas yra lyg koks Mafijos gangsteris, kuris asmeniškai žudo žmones, kurie jam nepatinka. Aišku, mes tai žinome, bet negalime įrodyti, ir tai yra svarbu“, - kalbėjo jis.

BNS žurnalistas priminė surinkęs daugybę įrodymų, kad prie to turėjo prisidėti Rusijos vadovai. Jis sako keliskart kalbėjęs ir su Andrejumi Lugovojumi, kuris, anot britų išvadų, nunuodijo A.Litvinenką, su kitais galimais įvykio dalyviais.

„Kalbėjau su Britų ambasadoriumi, kuris patvirtino, kad tai yra valstybės užsakymu. Paklausiau, kodėl? Jis teigė, kad tik valstybinė institucija ar agentūra gali gauti polonio. Tu juk nenusipirksi vaistinėje. Kai aš surinkau daugiau medžiagos, buvau išspirtas iš šalies“, - tvirtino L.Hardingas.

----

ES rugsėjo viduryje pusmečiu pratęsė sankcijas 146 fiziniams ir 37 juridiniams Rusijos ir Ukrainos asmenims, kuriuos blokas laiko atsakingais už krizę Rytų Ukrainoje. Sankcijos numato turto įšaldymą ir kelionių po ES suvaržymus.

Pastaruoju metu Rusijai vykdant aktyvius karinius veiksmus Sirijoje ypač bombarduojant Alepo miestą, Vokietijos Vyriausybė kalba apie galimą naujų sankcijų Rusijai įvedimą.

Rusija rengiasi pulti Saudo Arabiją ir Katarą, o NATO esanti ištikta paralyžiaus, nes po teroro aktų Prancūzijoje neaktyvavo sutarties penktojo straipsnio. Tokiomis mintimis „Echo Moskvy“ interneto svetainėje dalinasi buvęs Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas, šiuo metu dirbantis Cato institute Vašingtone. LRT.lt kalbinti politologai tvirtina, kad Prancūzija aktyvuoti 5-ąjį straipsnį nė neprašė, o smūgiai Saudo Arabijai būtų nenaudingi Rusijai.

Buvęs V. Putino patarėjas tikina, kad po 20015 metų lapkričio 13 dienos teroro išpuolių Paryžiuje Prancūzija pasijautė palikta savo sąjungininkų, todėl Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as metėsi prie Kremliaus vadovo. Šis, kitaip nei dabartiniai netoliaregiai lyderiai anglosaksai, tokios galimybės prarasti nenorėjęs ir suskubęs paskelbti Prancūziją savo sąjungininke.

Tokio prašymo nebuvo

Visi LRT.lt kalbinti tarptautinių santykių ekspertai tikina nemanantys ir negirdėję, kad prancūzai būtų prašę aktyvuoti 5-ąjį NATO straipsnį. Jei būtų prašyta, pasak Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovo Lauryno Kasčiūno, prašymas būtų įgyvendintas. Tačiau jei vis tik prašymas būtų buvęs nepatenkintas, tarptautinė bendruomenė apie tai būtų sužinojusi labai greitai ir tikrai ne iš A. Ilarionovo, o iš patikimesnių šaltinių.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas bei RESC analitikas Linas Kojala pažymi, kad prancūzai prašė ES paramos. Šalis pasitelkė Lisabonos sutarties nuostatą, pagal kurią, ES narės įsipareigoja karinę agresiją savo teritorijoje patyrusiai sąjungos šaliai suteikti visą įmanomą pagalbą.

„Prancūzija, bent kiek matyti iš viešų pareiškimų, informacijos viešojoje erdvėje, nesiekė aktyvuoti 5-ojo NATO straipsnio. Prancūzija aktyvavo tam tikrus ES gynybos straipsnius. Aišku, jų integracijos lygmuo yra mažesnis nei NATO, tačiau daugelis ES valstybių vienbalsiai pritarė tam,  kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas.

Tad kalbos apie NATO paralyžių arba kažkokią sąjungininkų išdavystę – gerokai perdėtos. Vakarų pasaulis tikrai išlieka vieningas, suvokdamas terorizmo grėsmę tiek NATO, tiek ES kontekste“, – tikina L. Kojala.

T. Janeliūnas taip pat abejoja, kad, jei Prancūzija prašė 5-ojo straipsnio aktyvavimo, jai buvo atsakyta „ne“.

„Nelabai pasitikėčiau A. Ilarionovu, kuris sako, kad prancūzai siekė aktyvuoti 5-ąjį straipsnį, tačiau jiems buvo atsakyta. Abejočiau, kad galima sakyti, jog Prancūzija negavo paramos iš sąjungininkų.

Kita vertus, gali būti, kad nei 4 (politinių konsultacijų), nei 5 straipsniai NATO formate nebuvo aktyvuoti dėl iš anksto žinomo rezultato. To galbūt buvo atsisakyta po kokių nors neformalių konsultacijų su JAV“, – kalba T. Janeliūnas.

Smūgis Saudo Arabijai būtų per brangus

A. Ilarionovas savo tekste teigė, kad Rusija apkaltins Saudo Arabiją ir Katarą ISIS finansavimu. Tai reikš, kad šios šalys parėmė teroro aktą, kai buvo susprogdintas rusų lėktuvas, todėl Rusija smogs Saudo Arabijai ir galbūt Katarui.

Buvęs V. Putino patarėjas tikina, kad, nors šios šalys yra JAV sąjungininkės, amerikiečiai nebus nusiteikę joms padėti.

„Tikrai abejoju, kad Rusija galėtų imtis karinių veiksmų prieš Saudo Arabiją ar kurias nors valstybes tiesiogiai. Pagrindinis jos tikslas – pasakyti, kad Rusija yra vienas svarbiausių veikėjų, su kuriuo būtina derėtis dėl bet ko, kas vyksta tame regione. Ypač jei tai yra saugumo klausimai. Savo veiksmais Sirijoje Rusija tai ir demonstruoja“, – kalba T. Janelūnas.

Pasak L. Kojalos, kariniai veiksmai Sirijoje Rusijai brangiai kainuoja, todėl mažai tikėtina, kad ji galėtų imtis naujų atakų. Be to, pasak pašnekovo, ji nerizikuotų įskelti naujų žiežirbų santykiuose su JAV.

Galimybe, kad Rusija galėtų pulti Saudo Arabiją, netiki ir L. Kasčiūnas: „ISIS turi savų finansavimo šaltinių ir nėra labai priklausoma nuo Saudo Arabijos šeichų. Net jei ir taip, įsivaizduoti ataką prieš Saudo Arabiją – absurdiška. Arabai itin skaudžiai smogų naftos kainos prasme. Nemanau, kad Rusija tam ryžtųsi.“

L. Kojalos teigimu, net jei taip įvyktų, JAV ateitų į pagalbą, kadangi  Saudo Arabija JAV yra labai svarbi sąjungininkė. „Amerikiečiai savo ilgalaikius partnerius labai vertina. Viena pagrindinių visų JAV užsienio politikos vadovų linijų yra niekada neišduoti sąjungininkų ir partnerių. O dėl to Rusijos išpuolis tampa dar mažiau tikėtinas“, – teigia jis.

„Pasireklamavo“

Paklaustas, kodėl dažnai cituojamas ir vertinamas rusų apžvalgininkas skelbia tokius sunkiai paaiškinamus pareiškimus, L. Kasčiūnas teigia, kad tai galėjo būti noras gauti tarptautinės bendruomenės dėmesio.

„Yra tam tikra kategorija apžvalgininkų, politologų, kurie pritraukti dėmesį ir turėti „prekinį ženklą“ gali daug triukšmo sukeliančiomis, tačiau logiškai sunkiai paaiškinamomis versijomis. Jis yra tas žmogus, kuris kažkada buvo V. Putino patarėjas, todėl kuriamas įspūdis, kad jis gali suvokti mąstymo paradigmas viduje.

Tačiau jo pasisakymai apie nepanaudotą 5-ąjį NATO straipsnį primena pavojinga dezinformaciją, pakertančią NATO patikimumą. Tai tam tikra prasme netgi naudinga Kremliui“, – sako L. Kasčiūnas.

B. Obama galėjo sustabdyti V. Putiną Kryme

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) turėjo galimybę sustabdyti Krymo aneksiją, teigia Vilniuje viešintis buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas.

„Jeigu ponas Obama vasario pabaigoje arba kovo pradžioje būtų elgęsis taip, kaip Bushas jaunesnysis (buvęs JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas Bušas) - BNS) 2008 metų rugpjūtį, greičiausiai Krymo aneksijos nebūtų“, - teigė A.Ilarionovas.

Tuomet JAV į Juodąją jūrą pasiuntė tris savo laivus su humanitarime misija.

A.Ilarionovas pabrėžė, kad šiemet įvykusi Krymo aneksija buvo pirmoji po 1945 metų, todėl tikėtasi griežtos Vakarų pasaulio reakcijos, bet jos praktiškai nebuvo. Šiuo atveju, pasak eksperto, galima kalbėti apie kelių žmonių atsakomybę.

„Šiuo atveju B.Obama, jeigu būtų veikęs greitai, galėjo viską pakeisti, - tvirtino A.Ilarionovas. - Tačiau B.Obama pasakė, kad bet kokiu atveju nesiųs karių. Kremlius tai suprato, kaip paskatinimą veikti toliau.“

Po gyventojų protestų Ukrainoje nuvertus prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių, Rusija pasiuntė karius į Ukrainos Krymo regioną. Kovo 16 dieną Kryme surengtas balsavimas dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarai teigia, kad referendumas neteisėtas.

A.Ilarionovas pirmadienį Vilniuje dalyvavo Seimo Europos klubo surengtoje diskusijoje „Naujos hibridinio karo atmainos“.

Iš Amsterdamo skridęs lėktuvas taikiniu pasirinktas sąmoningai

Malaizijos avialinijų lėktuvas numuštas neatsiktinai, jis taikiniu pasirinktas, nes skrido iš Amsterdamo, teigia Vilniuje viešintis buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas.

„Tas lėktuvas buvo numuštas ne todėl, kad buvo Malaizijos avialinijų, o dėl to, kad išskrido iš Amsterdarmo“, - sakė A.Ilarionovas pirmadienį Seime, dalyvaudamas Seimo Europos klubo surengtoje diskusijoje „Naujos hibridinio karo atmainos“.

Analitiko teigimu, tuo metu, kai buvo numuštas Malaizijos lėktuvas, Ukrainos oro erdvėje buvo Singapūro, Indijos ir „Lufthansos“ avialinijų lėktuvai.

Jis svarstė, kad pasirenkant taikinį įtakos galėjo turėti tai, jog prieš metus Amsterdamo meras atsisakė priimti Rusijos prezidentą V.Putiną, jog Hagoje priimtas Rusijai nepalankus sprendimas dėl naftos bendrovės „Jukos“ ar kitokių priežasčių. Ekspertas pabrėžė, kad tikslių duomenų apie tai nėra, todėl tegalima kelti hipotezes.

A.Ilarionovo teigimu, raketinę sistemą „Buk“, kuri, kaip spėjama numušė, keleivinį orlaivį, turėjo ir valdė ne Ukrainos separatistai ar Ukrainos kariuomenė, o Rusija. Anot jo, separatistai nėra gavę rimtų ginklų.

„Neįtikėtina, kad tokią galingą sistemą kaip „Buk“, turėtų kas nors, išskyrus Rusijos karines pajėgas“, - tvirtino pranešėjas.

Jo teigimu, tai rodo ir Gruzijos karo pavyzdys, kai net sistemos „Grad“ nebūdavo patikimos nepatikimiems separatistams, jas naudodavo specialios Rusijos kariuomenės grupuotės.

Pasak A.Ilarionovo, liepos 17-osios rytą „Buk“ perkelta iš Rusijos į Ukrainą, 9 val. ji esą buvo Donecke, apie vidurdienį - gyvenvietėje Sniežnoje, veliau - jos pietuose, kur eina oro kelias.

„Apie 40 lėktuvų ar daugiau skrido virš tos teritorijos, ir nė vienas nebuvo numuštas“, - teigė A.Ilarionovas.

Anot jo, iškart po išpuolio sistema „Buk“ išvežta į Rusijos teritoriją. Pranešėjo tvirtinimu, jeigu šią sistemą būtų turėję separatistai, jie nebūtų leidę išvežti sistemos iš jų kontroliuojamos teritorijos, nes toks ginklas jiems reikalingas apsaugoti savo oro erdvę.

Paklaustas, koks galėtų būti Rusijos tikslas numušti civilių lėktuvą, A.Ilarionovas teigė, kad svarbiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino siekis - neleisti Ukrainai tapti Vakarų aljansų - ekonominio ir karinio - dalimi. Sūkurus antrąją Padniestrę Ukrainoje, tai yra nuolat pašonėje turint neramų regioną - Rytų Ukrainą - tikėtis įstoti į Europos Sąjungą ar NATO Ukrainai būtų nerealu.

Buvusio patarėjo teigimu, Rusijos vadovas supranta, kad okupuoti visą Ukrainą yra nerealu.

„Šio išpuolio tikslas buvo spausti Europos šalių sostines, jų vyriausybes, kad šie savo ruožtu spaustų (Ukrainos prezidentą Petro) Porošenką sustabdyti karinius veiksmus Rytų Ukrainoje“, - tvirtino A.Ilarionovas.

Pasak jo, stebint Ukrainos separatistų informacinį lauką, akivaizdu, kad net jie nežino, kas vyksta.

Bendrovės „Malaysian Airlines“ lėktuvas „Boeing-777“, skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą patyrė katastrofą netoli Donecko liepos 17 dieną. Jame buvo 298 žmonės, visi jie žuvo. Pagal pagrindinę šios nelaimės versiją, lėktuvo sudužimo priežastis buvo apšaudymas.

A.Ilarionovas yra Katono instituto Pasaulinės laisvės ir gerovės centro vyresnysis mokslinis bendradarbis, buvęs Rusijos prezidento V.Putino vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais.

A.Ilariovonas gegužės pabaigoje buvo atvykęs į Vilniuje vykusią NATO Parlamentinės Asamblėjos sesiją.

Taikos ir karo ribos nebėra aiškiai apčiuopiamos

Nauji karai pradedami jų neskelbiant, nebėra aiškios ribos tarp karo ir taikos, sako Vilniuje viešintis buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas.

„Svarbiausia šio naujojo karo bruožas - kad taikos ir karo ribos nėra aiškiai apčiuopiamos. Anksčiau būdavo aišku, kad karas paskelbtas, dabar karas nebeskelbiamas. Būtent tokio pobūdžio buvo Rusijos ir Gruzijos karas“, - pirmadienį kalbėdamas Lietuvos Seime sakė jis.

A.Ilarionovas dalyvavo Seimo Europos klubo surengtoje diskusijoje „Naujos hibridinio karo atmainos“.

Pasak pranešėjo, hibridiniame arba naujame kare be įprastų karinių priemonių naudojamos tokios priemonės kaip pilietinis nepaklusimas, politinės opozicijos išnaudojimas, teroro aktai, propaganda, dezinformacija, partizaninis karas, ekonominis spaudimas ir kt. Šiomis priemonėmis sukūrus palankią aplinką, išprovokuojama situacija, kad atsirastų galimybė atvirai naudoti karines priemones.

Buvęs V.Putino vyriausiasis patarėjas ekonomikais klausimais akcentavo, kad ši taktika yra oficiali Rusijos generalinio štabo doktrina. Jo teigimu, tokius veiksmus neteisinga vadinti Šaltuoju karu, nes jo priemonės toli gražu nėra „šaltos“.

A.Ilarionovas priminė, kad pirmą kartą hibridinio karo elementai panaudoti 1939 metais prieš Baltijos valstybes, kai šių šalių vyriausybės buvo priverstos leisti įsikurti Rusijos karinėms bazėms jų teritorijoje.

Pasak pranešėjo, dabartinis Rusijos vadovas turi globalių tikslų. Jo teigimu, Rusijos prezidentas V.Putinas dabartinį karą pradėjo dar praėjusių metų liepos 27 dieną, kai Kijeve rusų ir ukrainiečių auditorijai, pareiškė, jog visi etniniai rusai, rusiškai kalbantys žmonės, visi, kurie gyveno buvusioje Sovietų Sąjungoje, ir gyvenusieji Rusijos imperijoje turi būti suvienyti, jie nusipelnė gynybos, įskaitant karinės.

„Šiuo metu koncentruojamasi į Ukrainą, svarbiausias tikslas - neleisti Ukrainai išsprūsti iš Rusijos įtakos ir interesų zonos“, - sakė svečias.

Dedamos visos pastangos neleisti Ukrainai prisijungti prie vakarietiškų aljansų. Tačiau, anot A.Ilarionovo, tai tik regioninis tikslas. Kitas etapas - suburti po visą pasaulį išsibarsčiusius tautiečius, įkurti savotišką draugų klubą. Globaliai Rusija siekia suskaldyti Vakarų aljansus į dvi stovyklas - anglosaksų ir kontinentinės Europos.

Paklaustas apie JAV ir Europos Sąjungos Rusijai taikomų sankcijų veiksmingumą, A.Ilarionovas tvirtino, kad jos nepaveiks šios šalies veiksmų: „Tai sankcijos prieš kelius žmones, prie kelias bendroves, jos neturi poveikio situacijai Rusijoje.“

Analitiko tvirtinimu, viena sankcija galėjo būti efektyvi, jeigu būtų buvusi priimta laiku - šių metų vasarį arba kovą. Anot jo, buvo galima užšaldyti Rusijos valiutos atsargas JAV ir Europos bankuose, tai buvo apie 600 mlrd. dolerių. Netekusi šių lėšų, Rusija nebūtų galėjusi finansuoti karo Ukrainoje. Tačiau dabar tai daryti jau vėlu, nes Rusija išėmė savo atsargas iš užsienio bankų.

A.Ilarionovas taip pat akcentavo informacinio lauko svarbą. Anot jo, jeigu nebus reaguojama į dezinformaciją, neteikiama reikalinga informacija, visuomenė pakeis savo požiūrį, kaip tai jau nutiko Rusijoje.

Atšaukta pirmadienį Seime turėjusi vykti diskusija su buvusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju Andrejumi Ilarionovu.

Kaip BNS informavo vienas diskusijos organizatorių europarlamentaras Petras Auštrevičius, A.Ilarionovas nespėjo atvykti dėl skrydžių trukdžių. „Mano žiniomis, jis strigo Maskvoje, jo bagažas vėlavo atskristi iš JAV, ir jam buvo pasiūlyta palaukti bagažo, ir tik tuomet vykti toliau“, - BNS sakė P.Auštrevičius.

Seimo Europos klubo planuotoje diskusijoje „Naujos hibridinio karo atmainos“ Katono instituto Pasaulinės laisvės ir gerovės centro vyresnysis mokslinis bendradarbis, buvęs Rusijos prezidento V.Putino vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais A.Ilarionovas turėjo būti pagrindinis pranešėjas.

A.Ilariovonas gegužės pabaigoje buvo atvykęs į Vilniuje vykusią NATO Parlamentinės Asamblėjos sesiją.

Rusija atvirai deklaruoja, kad veiksmais Ukrainoje ruošiasi ketvirtajam pasauliniam karui, teigia buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Illarionovas.

Jis aiškina, kad Kremlius deklaruoja, jog šiuo metu ruošiamasi ketvirtajam pasauliniam karuo, kuriame Rusija kovos prieš visą likusį pasaulį. Pasak A.Illarionovo, Rusijos propagandos mašina trečiuoju pasauliniu karu vadina Šaltąjį karą.

„Kalbant apie ketvirtąjį pasaulinį karą - tai nėra terminas, kuris man patinka, ar kurį pats sugalvojau. Tai terminas, kurį naudoja Kremlius ir jis taiso tuos, kurie sako „trečiasis pasaulinis karas“: ne, neteisingai, trečiasis pasaulinis karas baigėsi kartu su Šaltuoju karu prieš 20 metų. Dabar mes pradedame (ir jie to neslepia) ketvirtąjį pasaulinį karą. Ir jie tam ruošiasi jau ilgai“, - šeštadienį Vilniuje vykstančioje NATO Parlamentinėje asamblėjoje sakė A.Illarionovas.

Pasak jo, vienintelis būdas sustabdyti Rusiją nuo pasaulinio karo sukėlimo - paversti ją demokratine valstybe.

„Demokratijos nekovoja viena su kita, turbūt neturėjome pavyzdžio, kai demokratijos viena su kita kariavo. Štai kodėl išspręsti problemą strategiškai galima tik Rusiją paverčiant demokratine valstybe, nepriklausomai nuo to, kiek laiko tai užims. Tai yra vienintelė išeitis šiai krizei ir karui. (...) Niekas negali būti užtikrintas, kad naujas karas nebus pradėtas - geriau pasiruošus jam, su daugiau aukų ir kraujo praliejimo, nebent Rusija anksčiau ar vėliau taps demokratine valstybe“, - tikino buvęs Vladimiro Putino patarėjas.

A.Illarionovas teigė, kad V.Putinas vis dažniau kalba apie tautos genetinį kodą ir ragina tėvynainius pasiaukoti dėl šalies.

„Ponas Putinas kalbėjo apie stiprų rusų tautos genetinį kodą, „kuris paverčia mus - rusus - kitokiais ir viršesniais prieš kitas tautas ir ypač prieš taip vadinamąjį Vakarų genetinį kodą“. Pasak pono Putino, vienas svarbiausių genetinio kodo privalumų yra sugebėjimas mirti dėl tikslo viešai, bendruomenės akyse. Tai yra mažiausiai antras kartas, kai Putinas kalba apie genetinį kodą ir ragina tėvynainius pasiaukoti“, - aiškino A.Illarionovas.

Jis pasakojo, kad V.Putinas jau kurį laiką skelbia ideologiją, pagal kurią baltarusiai ir ukrainiečiai nėra laikomi atskiromis tautomis ir turėtų priklausyti Rusijos sudėčiai. Anot buvusio Kremliaus patarėjo, šias valstybes Rusijos vadovas laiko tik teritorijomis, o ne tautomis.

Jis tikino, kad dabartinė Rusijos ideologija kuria tokį pasaulio vaizdą, kuriame Baltijos valstybės ir Lenkija turėtų būti sunaikintos, o kontinentinė Europa galėtų būti arba neutrali Putino Rusijos atžvilgiu arba tapti jos sąjungininke.

Aneksavęs Krymą ir sutelkęs pajėgas prie sienos su Ukraina, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesiliaus plėsti savo šalies teritorijos, kol „užkariaus“ Baltarusiją, Baltijos valstybes ir Suomiją, pareiškė buvęs artimas Kremliaus vadovo patarėjas.

Pasak Andrejaus Ilarionovo, kuris 2000–2005 metais buvo V.Putino vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais, Kremliaus vadovas sieks grąžinti padėtį, kuri egzistavo paskutinio Rusijos caro Nikolajaus II laikais ir valdant Sovietų Sąjungos diktatoriui Josifui Stalinui.

Duodamas interviu Švedijos laikraščiui „Svenska Dagbladet“, A.Ilarionovas perspėjo, kad Maskva gali argumentuoti, jog Suomijos nepriklausomybės pripažinimas 1917 metais buvo Rusijos „nacionalinių interesų išdavystė“. Šį interviu cituoja britų laikraštis „The Independent“.

„Putinas laikosi požiūrio, kad jis saugo tai, kas priklauso jam ir jo pirmtakams, – aiškino buvęs prezidento patarėjas. – Dalis Gruzijos, Ukraina, Baltarusija, Baltijos valstybės ir Suomija yra šalys, kurias Putinas laiko savo nuosavybe.“

A.Ilarionovas pridūrė: „Sprendžiant iš Vakarų lyderių pasisakymų, jie atrodo visiškai užmiršę, kad pasaulyje esama lyderių, kurie nori užkariauti kitas šalis.“

Pastaraisiais metais A.Ilarionovas padėjo rengti kai kurias Rusijos ekonomikos programas ir atlikdavo V.Putino asmeninio atstovo vaidmenį kai kuriuose Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikimuose. Dabar jis dirba Vašingtone įsikūrusio Pasaulinės laisvės ir klestėjimo centro Katono institute.

Suomija nėra NATO narė, todėl Rusijos invazija negalėtų būti laikoma puolimu prieš Aljansą. Suomijos karinių oro pajėgų vadas sakė pastarosiomis savaitėmis nurodęs suintensyvinti patruliavimo misijas virš Baltijos jūros.

Ši Skandinavijos šalis 108 metus priklausė Rusijai kaip jos autonominė didžioji kunigaikštystė. Paklaustas, ar V.Putino politika kelia betarpišką grėsmę valstybei, kuri dabar yra Europos Sąjungos (ES) narė, A.Ilarionovas atsakė: „To nėra Putino šiandienos arba rytojaus darbotvarkėje.“

„Tačiau jeigu Putinas nebus sustabdytas, šis klausimas anksčiau arba vėliau bus iškeltas. Putinas kelis kartus yra sakęs, kad bolševikai ir komunistai padarė didelių klaidų. Jis taip pat galėjo pasakyti, kad bolševikai 1917 metais išdavė Rusijos nacionalinius interesus, suteikdami nepriklausomybę Suomijai.“

Paklaustas, ką būtų galima padaryti, siekiant sustabdyti Rusijos ekspansiją, A.Ilarionovas sakė, kad tarptautinės sankcijos dėl Krymo aneksijos V.Putinui veikiau padėjo, o ne sukliudė, nes jos „patvirtino jo požiūrį į pasaulį“ – taip pat „Kremliaus propagandos“ poziciją.

„Privalome priešintis visomis įmanomomis priemonėmis, – aiškino buvęs patarėjas. – Nesu kraujo trokštantis žmogus, tačiau kai kada nėra kito būdo sustabdyti oponentą, tik karinė galia. Vienintelis atsakas į aiškią agresiją – demonstruoti ryžtą užtikrinti kolektyvinę gynybą.“