Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pasiūlė konstitucijos pataisas, kurios suteiktų dideles naujas galias regionų valdžiai, bet nepatenkintų daugelio šalies rytuose veikiančių prorusiškų separatistų reikalavimų.

Pagal P.Porošenkos naująją viziją Ukrainos pagrindinis įstatymas apribotų prezidento galias kontroliuoti regionus ir išplėstų savivaldybių teises spręsti, kaip bus leidžiami jų teritorijose surinkti mokesčiai.

Tačiau konstitucijoje nesiūloma numatyti pusiau autonominio statuso, kurio reikalauja separatistų lyderiai, kontroliuojantys pramoninį Rytų Ukrainos regioną, kuriame iki konflikto pradžios gyveno 3,5 mln. žmonių ir kuris atneša dešimtadalį šalies bendrojo vidaus produkto.

Provakarietiškų pažiūrų lyderis, išrinktas po Maidano revoliucijos, 2014 metų vasarį nuvertusios Rusijos palaikomą prezidentą Viktorą Janukovyčių, sakė, kad planuojamos pataisos decentralizuotų valdžią Ukrainoje, bet nepaverstų šalies federacine valstybe, kaip tai siūlė padaryti Maskva.

„Decentralizacija priartintų mūsų politinę sistemą prie europinės“, – P.Porošenka sakė per nacionalinę televiziją.

Jis argumentavo, kad pataisos, kurioms dar turėtų pritarti parlamentas, suteiktų renkamiems vietos administracijų vadovams ir taryboms „daugelį teisių ir finansinių išteklių, kuriuos šiuo metu kontroliuoja prezidentas ir vyriausybė“.

„Decentralizacija apsaugo mus nuo autoritarizmo ir diktatūros“, – sakė 49 metų buvęs verslo magnatas.

„Decentralizacija bus mūsų civilizuotas išskirtinumas lyginant su mūsų kaimynais sovietinėje stovykloje“, – pridūrė P.Porošenka, akivaizdžiai turėdamas galvoje Rusiją ir Baltarusiją.

Separatistų lyderiai, kontroliuojantys dalį Luhansko ir Donecko sričių teritorijų, kuriose gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, nori, kad jų regiono pusiau autonominis statusas būtų aiškiai išreikštas konstitucijos pataisose, kurias atšaukti būtų itin sunku.

Tačiau P.Porošenkos pateiktame projekte minimi tik šiuo metu veikiantys įstatymai, suteikiantys separatistų lyderiams laikiną autonomiją trejų metų laikotarpiui.

Separatistai baiminasi, kad tie įstatymai gali būti atšaukti arba įšaldyti tvirtai proeuropietiško Ukrainos parlamento.

„Ši deklaracija buvo paskelbta vartojimui užsienyje“, – separatistų lyderis Andrejus Purginas sakė sukilėlių oficialiai naujienų svetainei.

Kijevo sąjungininkai Vakaruose seniai ragino P.Porošenką sumažinti centrinės valdžios dominuojantį vaidmenį ukrainiečių gyvenime.

Vašingtonas įsitikinęs, kad padidintos regionų teisės padarytų politiką skaidresnę ir padėtų sugriauti korupcinius ryšius, sukurtus per pastaruosius du dešimtmečius tarp sprendimus priimančių pareigūnų ir oligarchų.

Tačiau Maskva argumentuoja, kad tik „federalizuota“ Ukraina, kurios regionai turėtų teisę patys spręsti dėl savo diplomatinių ir prekybos ryšių su kitomis šalimis, galėtų pagaliau užbaigti jau beveik 15 mėnesių besitęsiantį kruviną konfliktą, nusinešusį per 6,5 tūkst. žmonių gyvybių.

Prorusiški Ukrainos separatistai sekmadienį suskubo neigti spėliones, kad dėl vieno aukščiausių vadų nužudymo gangsterių stiliumi kalta kruvina vidaus kova dėl Maskvos pinigų kontrolės.

Brigados „Prizrak“ („Vaiduoklis“) vadas Aleksejus Mozgovojus ir dar mažiausiai šeši žmonės, tarp jų – jo spaudos sekretorius ir ginkluoti apsaugininkai, šeštadienį buvo nušauti važiuojantys per rytinę Luhansko provinciją, kurią faktiškai kontroliuoja separatistai.

Separatistų pareigūnai sakė, kad jo kortežas iš mažiausiai dviejų automobilių pirmiausia patyrė bombos sprogimą. Tada į likusius gyvuosius buvo šaudoma. Incidentas įvyko netoli tos vietos, kur A.Mozgovojus kovo mėnesį išgyveno kitą pasikėsinimą į jo gyvybę.

Gynybos pareigūnai Kijeve nedaug ką sakė apie šį incidentą ir oficialiai nepatvirtino surengę šią ataką.

Tačiau ilgą laiką buvo manoma, kad A.Mozgovojus kėlė keblumų Luhansko lyderiu pasiskelbusiam Igoriui Plotnickiui ir svarbiems pareigūnams Kremliuje.

Jis kategoriškai nepritarė vasarį pasiekto paliaubų susitarimo sąlygoms. Tuo susitarimu buvo sustabdyta dalis kruviniausių susirėmimų su vyriausybinėmis pajėgomis ir sudarytos sąlygos ribotai savivaldai sukilėlių valdomuose rajonuose.

A.Mozgovojus taip pat buvo įtrauktas į JAV „juodąjį“ sąrašą – dėl to, kad, kaip pranešama, organizavo sumarinio proceso teismų sistemą, pagal kurią, kaip manoma, dešimtims žmonių buvo įvykdytos egzekucijos už Kijevo rėmimą ar vakarietišką gyvenimo būdą.

I.Plotnickis jo nužudymą pavadino „ataka prieš mus visus – žmones, kurie gina teisę (šiam separatistiniam regionui) egzistuoti“.

„Gedžiu drauge su visais tais, kurie pažinojo Aleksejų Borisovičių Mozgovojų, ir tais, kurie buvo šioje kelionėje drauge su juo“, – sakė I.Plotnickis savo administracijos oficialiai interneto svetainei.

Luhansko prokuroro pavaduotojas Sergejus Gorenka sakė, jog pradiniai duomenys rodo Kijevą remiančios „sabotažo jėgos“ dalyvavimą.

Regiono prorusiškos policijos viršininkas Sergejus Kozlovas pridūrė, kad jo pajėgos neseniai pastebėjo Ukrainos „žvalgymo ir sabotažo dalinių“ veiklos suintensyvėjimą.

Pastaraisiais mėnesiais paslaptingomis aplinkybėmis buvo nušauti keli separatistų vadai.

Maskva kategoriškai neigia remianti partizanus ginklais ir pinigais. Ji sako, kad rusai, dalyvaujantys šiame konflikte, kuris per metus ir vieną mėnesį pareikalavo beveik 6,3 tūkst. gyvybių, yra „savanoriai“, niekada negavę jokių oficialių įsakymų prisidėti prie šios kampanijos.

Mažiausiai du sviediniai trečiadienį sprogo šalia vienos ligoninės Ukrainos separatistų pagrindinėje tvirtovėje Donecke, užmušdami bent tris netoliese buvusius žmones, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi įvykio liudininkais.

Nuotraukose iš įvykio vietose matosi didelis sviedinio sprogimo išmuštas krateris priešais 27-ąją ligoninę pietvakariniame Donecko Kirovo rajone.

Kiek anksčiau separatistų kontroliuojamos šio rytinio miesto administracijos tinklalapyje paskelbtame pranešime buvo teigiama, kad apie vidurdienį (vietos ir Lietuvos laiku) į ligoninės pastatą pataikė vienas artilerijos sviedinys ir kad ten esama žuvusiųjų bei sužeistųjų.

Rusijos naujienų agentūros, irgi remdamosi separatistų šaltiniais, pranešė, kad žuvo daugiau nei 15 žmonių.

Vienas „Reuters“ televizijos operatorius, apsilankęs įvykio vietoje, sakė, kad į ligoninės pastatą sviediniai nepataikė, bet jo langai išdužo nuo smūginės bangos ir nuolaužų, išmestų į orą už maždaug 10 metrų nuo pastato sprogusio sviedinio.

Operatorius matė tris lavonus: vieną netoli ligoninės, o du kitus – gatvėje netoli gretimų pastatų. Pasak jo, ten nukrito bent du sviediniai, kurie sprogo vienas po kito.

Tuo tarpu Ukrainos kariškiai pranešė, per pastarąją parą vykusius susirėmimus su separatistais šalies rytuose du vyriausybės pajėgų kariai žuvo, o dar 18 buvo sužeisti.

Kariškiai nurodė, kad separatistų pajėgos per pastarąsias 24 valandas surengė apie 80 artilerijos ir raketų atakų prieš ukrainiečių karių pozicijas ir to regiono kaimus.

Jau devynis mėnesius Rytų Ukrainą krečiantis konfliktas nusinešė per 5,1 tūkst. žmonių gyvybių. Smurtas dar suintensyvėjo, kai praeitą šeštadienį Minske vykusios derybos dėl paliaubų žlugo nepasiekus jokio susitarimo.

Ukraina ir prorusiški separatistai antradienį sutarė nutraukti ugnį prie Donecko oro uosto, kur daugelį mėnesių nerimsta kovos, praneša Rusijos žiniasklaida.

„Šiandien įvyko eilinis kontaktinės darbo grupės posėdis. Priimtas sprendimas nutraukti ugnį oro uoste nuo 18 val. (17 val. Lietuvos laiku)“, – taip, anot „RIA Novosti“, sakė vienas vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) lyderių Andrejus Purginas.

„Teoriškai nuo 18 val. turi prasidėti paliaubos, bet praktiškai Ukrainos kariai sėdi ten be maisto ir malkų, ir, norint visa tai nuvežti jiems, jie turi veržtis kovodami“, – cituoja A.Purginą TASS.

Be to, pasak „Interfax“, DLR vadovybė tikisi iki gruodžio 10 dienos pasiekti pažangos derybomis su Kijevu dėl ugnies nutraukimo.

„Mes sieksime iki 9-10 dienos pasiekti maksimalaus šių susitikimų efektyvumo, pasiekti kažko konkretaus. Esame arti to“, – pridūrė A.Purginas.

Ukrainos kariuomenė pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos ir Rusijos generolai susitarė dėl laikinų paliaubų aplink oro uostą šalia sukilėlių kontroliuojamo Donecko miesto, dėl kurio jau kelis mėnesius vyko įnirtingos kautynės.

Vienas prorusiškų sukilėlių lyderis patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad vyksta aukšto lygio derybos, bet pabrėžė, kad galutinis susitarimas bus pasiektas ne anksčiau kaip antradienį.

Gyventojai aplink oro uostą sakė, kad tuojau po derybų pradžios susirėmimai, kurie vykdavo beveik kiekvieną dieną, aprimo.

Bet koks paliaubų susitarimas dėl tos ginčijamos teritorijos būtų vienas iš labiausiai apčiuopiamų pasiekimų įgyvendinant bendrąją paliaubų sutartį, kurią abi pusės pasirašė prieš tris mėnesius, tačiau niekada nesugebėjo įvykdyti visų jos sąlygų.

Ukrainos vyriausybės šalies rytuose vykdomos „antiteroristinės operacijos“ spaudos tarnyba nurodė, kad susitarimas sustabdyti karines operacijas buvo pasiektas po parą trukusių kautynių, per kurias žuvo mažiausiai trys vyriausybės kariai.

„Ką tik sužinojome, kad dėl derybų tarp bendro Rusijos ir Ukrainos centro netoli Donecko oro uosto ugnis liovėsi“, – sakoma Ukrainos kariškių pranešime.

Vienas aukšto rango prorusiškų separatistų lyderis patvirtino AFP, kad vyksta derybos tarp Maskvos ir Kijevo atstovų.

„Ketinu dalyvauti galutinėse derybose antradienį“, – vienas iš Donecko separatistų vadovų Andrejus Purginas sakė telefonu.

Ukrainos rytuose veikiančių prorusiškų separatistų lyderiai rengiasi trečiadienį apsikeisti kaliniais su vyriausybinėmis pajėgomis, pirmadienį pareiškė aukšto rango separatistų atstovas.

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ citavo separatistų vienašališkai paskelbtos vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovybės narį Andrejų Purginą, dalyvavusį penktadienį vykusiose derybose su Kijevu, kuriose buvo susitarta dėl ugnies nutraukimo.

A.Purginas išreiškė viltį, kad apsikeitimas visais kaliniais, dėl kurio buvo sutarta penktadienio derybose, bus įgyvendintas.

Vienas prorusiškų sukilėlių lyderių, dalyvaujančių derybose su Kijevu, ketvirtadienį pareiškė, kad, jeigu Ukrainos pajėgos laikysis paliaubų rytinėje Ukrainoje, sukilėlių pajėgos galėtų irgi taip pasielgti, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

„Jeigu iš jų pusės tai bus tikros paliaubos, tada galbūt ir mes nutrauksime ugnį, – sakė Andrejus Purginas, separatistų vienašališkai paskelbtos vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderis, kuris penktadienį turėtų dalyvauti numatomose taikos derybose su Kijevu Minske. – Pažiūrėsime, kaip jie laikosi paliaubų“.

Rusijos pilietį, kuris šiuo metu vadovauja Ukrainos rytuose veikiantiems prorusiškiems separatistams, gali pakeisti vietinis sukilėlių atstovas iš šio regiono, pranešė šaltiniai naujienų agentūrai „Reuters“ .

Toks žingsnis galėtų padėti sumažinti įtampą konflikte po to, kai Vakarai įvedė sankcijas Rusijai už paramą sukilėliams.

Rusijos piliečiai, įskaitant vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovą Aleksandrą Borodajų, užima aukščiausius postus prorusiškų separatistų vadovybėje.

Tačiau šaltiniai sakė, kad greitai A.Borodajų gali pakeisti Donecke gimęs Aleksandras Zacharčenka, šiuo metu vadovaujantis smarkiai ginkluotam sukilėlių būriui.

Vienas šaltinis „Reuters“ sakė, kad A.Zacharčenka bus paskirtas „Donecko liaudies respublikos“ vadovu.

Paklaustas, ar šis žingsnis yra mėginimas deeskaluoti krizę, šaltinis atsakė: „Taip“.

Kitas „Donecko liaudies respublikos“ vadovybės narys Andrejus Purginas sakė, kad tokios permainos svarstomos, tačiau dar nėra oficialiai patvirtintos.