Kuo reikės pakeisti vyresniuosius žaidėjus, kur rasti gabių jaunuolių, nuolat galvas suka Lietuvos kurčiųjų vyrų ir moterų krepšinio komandų treneriai – Rolandas Rakutis ir Andrius Vaicekauskas.

Jų žvilgsniai krypsta ne tik į kurčiųjų sporto klubuose esančius krepšinio mėgėjus. R. Rakutis ir A. Vaicekauskas, ieškodami klausos sutrikimų turinčių jaunųjų krepšininkų, dairosi Lietuvos girdinčiųjų berniukų ir mergaičių komandose.

Pastaruoju metu ypač aktualu papildyti jaunomis žaidėjomis Lietuvos kurčiųjų moterų ekipą, kurioje didžioji dalis krepšininkių yra 30-ies metų ir vyresnės.

Pasak A. Vaicekausko, pavyko rasti keletą mergaičių savo miestuose (Klaipėdoje, Panevėžyje, Biržuose) lankančių krepšinio mokyklas, tačiau to maža.

Treneris kviečia žinančius apie kuriame nors mūsų šalies kampelyje krepšinį žaidžiančias neprigirdinčias mergaites pranešti Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui apie jas. Vėliau jos būtų pakviestos į peržiūras. Perspektyvesnėms mergaitėms bus sudarytos sąlygos toliau tobulėti, o ateityje ginti Lietuvos garbę tarptautinėse varžybose.

Kiek palankesnė situacija yra tarp vaikinų. Iš girdinčiųjų krepšinio atėjo Laurynas Pumputis, stipriai progresavo Benas Šimanauskas. Vyrų rinktinės vyriausiasis treneris R. Rakutis mano, kad šiai dienai net galima suburti kurčiųjų vaikinų rinktinę, galinčią puikiai kovoti pasaulio jaunimo iki 21 metų (U-21) čempionate Argentinoje.

Pats po Lietuvos komandas besidairantis specialistas įsitikinęs, kad to per maža – dar reikia ieškoti jaunųjų krepšininkų, turinčių klausos bėdų.

„Jei neprigirdi – tai nėra nuosprendis, – įsitikinęs R. Rakutis. – Klausos negalią turintys jaunuoliai per sportą gali integruotis, siekti ir pasiekti sportinių aukštumų. Todėl kviečiu kurčiuosius berniukus ir mergaites nuo mažens lankyti krepšinio treniruotes. Krepšinis – tai šansas atsiskleisti kurtiesiems jaunuoliams“.

Klausos negalią turinčių krepšininkių vyriausiasis treneris Andrius Vaicekauskas pasirengimą pirmenybėms pradėjo Birštone. Po savaitės kandidatės į rinktinę kelsis į Kauną, kuriame lies prakaitą iki pat kelionės į Kretos salą.

„Į šią stovyklą pakviečiau jaunų krepšininkių, kurias pavyko rasti Lietuvoje. Suprantama, kad jos turi daug ko mokytis ir dėl vietos rinktinėje vargu, ar nukonkuruos senbuves. Tačiau turiu tikslą – ugdyti pamainą mūsų vyresniosioms žaidėjoms. Šios stovyklos jaunoms mergaitėms virs puikiomis patirties kaupimo pamokomis, o vėliau po truputį jas žadu kviesti į pagrindinę rinktinę“, – savo darbo niuansus praskleidė A. Vaicekauskas.

Anot specialisto, pirmoje stovykloje krepšininkės nebus užkraunamos sunkiais fiziniais pratimais – jų laukia treniruotės, kuriose bus „lakstymas“.

„Į priekį judėsime neskubėdami, neforsuosime pasirengimo. Sunkesnės treniruotės prasidės vėliau, kai rengsimės Kaune“, – teigė kaunietis.

2019 m. pasaulio vicečempionėmis tapusios lietuvės Graikijoje į vieną grupę pateko su Turkijos, Kenijos ir Italijos komandomis.

Kitoje grupėje rungtyniaus Lenkijos, Ukrainos, Graikijos ir JAV rinktinės.

Po kovų grupėse į ketvirtfinalį pateks visos ekipos. Būtent šis etapas ir atsakys kas kovos dėl medalių, o kas paguodos varžybose dėl 5-osios vietos.

„Žinau savo krepšininkių galimybes, jos irgi žino ką gali. Jei duos vaisių mūsų gynybinė taktika, kuri bus gal ir nemiela akiai, Graikijoje galime nukauti bet kurias varžoves. Todėl stovyklose privalėsime iki blizgėjimo nugludinti gynybinius veiksmus“, – A. Vaicekauskas įvardijo, kas galėtų būti pergalės garantu.

Pasak stratego, išskyrus Afrikos atstoves, kitos dvi rinktinės – labai stiprios ir gerai pažįstamos. Italės praėjusiais metais Brazilijoje vykusiose deflimpinėse žaidynėse tapo vicečempionėmis. Turkės užėmė šeštą vietą, varžybose dėl 5-osios pozicijos 69:85 pralaimėjusios lietuvėms.

„Kadangi po kovų grupėse čempionatą tęs visos komandos, todėl „žiauriausias“ bus ketvirtfinalio barjeras, kurio neperšokusioms ekipoms, galima sakyti, baigtųsi pirmenybės. Tad reikės stengtis, jog grupėje užimtume kuo aukštesnę vietą ir rungtynėse dėl patekimo į pusfinalį gautume silpnesnes konkurentes“, – apie pirmąjį tikslą prasitarė A. Vaicekauskas.

Treneris neišsisukinėjo, kai buvo paklaustas, kokia pagrindinė užduotis bus iškelta krepšininkėms Kretos saloje.

„Pasakiau merginoms, kad noriu medalio. Jos man atsakė, kad taip pat. Tad lieka tik realizuoti mūsų norą“, – šypsojosi A. Vaicekauskas.

Lietuvos moterys, rungtyniausiančios A grupėje, birželio 13 d. 14.30 val. (Lietuvos laiku) susitiks su Kenijos krepšininkėmis, 15 d. 14.30 val. – su italėmis, 17 d. 17 val. – su turkėmis.

Nors pastaraisiais metais medalių skambesį abi komandos primiršo, tačiau į Herakliono miestą (Kretos saloje) abu Lietuvos penketukai vyks ginti dar turinčius planetos vicečempionų titulus. Juos mūsų taikliarankiai iškovojo prieš ketverius metus Liubline (Lenkijoje).

Vyrų čempionato burtai lėmė, kad Lietuva C grupėje žais su Argentinos, Libano ir Ispanijos rinktinėmis.

Kitose grupėse kovos Venesuela, Australija, Kinija, Graikija (A), Izraelis, Honkongas, Slovėnija, JAV (B). Kenija, Dominikos Respublika, Lenkija ir Ukraina (D).

Kinijos ir Dominikos Respublikos rinktinės pakeitė turėjusias dalyvauti Naujosios Zelandijos ir Turkijos. Įdomu tai, kad turkai net bandė konkuruoti su graikais dėl šio čempionato organizavimo.

Vyriausiasis treneris R. Rakutis, Graikijoje sulauksiantis tarptautinių varžybų krikšto stovint prie kurčiųjų vyrų rinktinės vairo, teigė, kad lietuviai pajėgūs kautis su bet kuria pasaulio rinktine.

„Mes keliame sau aukščiausius tikslus, todėl sieksime įveikti visus varžovus. Su argentiniečiais rungtynėmis dėl 5-osios vietos lietuviai baigė kurčiųjų vasaros žaidynes Brazilijoje. Tad, galima sakyti, jie yra mūsų lygio varžovai. Ispanijos ir Libano ekipų iš viso nebuvo deflimpiadoje, tad informacijos apie šias rinktines reikės ieškoti.

Manau, kad visi konkurentai nugalimi, jei mes demonstruosime žaidybinį lygį, kokį rodėme per paskutiniąsias Regionų krepšinio lygos ir Kauno miesto čempionatų rungtynes. Svarbiausia per likusį laiką, kad žaidėjai išsigydytų mikrotraumas. Didelį proveržį meistriškume atliko Benas Šimanauskas, labai patobulėjo Giedrius Švedas. Jei dar visiškai atsigaus Laurynas Pumputis, tai rinktinė bus dar konkurencingesnė. Žodžiu, į Graikiją skrisime kovoti dėl medalių“, – varžovus, savo žaidėjus ir tikslą čempionate apžvelgė R. Rakutis.

Burtai Lietuvos moterų rinktinę į vieną grupę suvedė su Turkijos, Kenijos ir Italijos komandomis.

B grupėje rungtyniaus Lenkijos, Ukrainos, Graikijos ir JAV rinktinės.

Moterų ekipos vyriausiasis treneris Andrius Vaicekauskas burtus įvertino puikiai.

„Man nėra skirtumo su kuo kovoti, – teigė strategas. – Žinau savo krepšininkių galimybes, jos irgi žino ką gali. Jeigu ginsimės, kaip pastaraisiais mėnesiais, kai varžovėms per rungtynes vidutiniškai leidome pelnyti 50 taškų, mes Graikijoje galėsime bet ką nukauti. Treniruotėse įdiegėme daug įvairių gynybos sistemų, kurios pradeda duoti vaisių. Išskyrus Afrikos atstoves, kitos dvi rinktinės – labai stiprios ir gerai pažįstamos mums. Italės praėjusiais metais Brazilijoje vykusiose deflimpinėse žaidynėse tapo vicečempionėmis, turkės užėmė šeštą vietą, varžybose dėl 5-osios pozicijos 69:85 pralaimėjusios lietuvėms. Kenijos moterys Brazilijoje užėmė 7-tą vietą tarp 8 komandų. Nors ir be dviejų pagrindinių krepšininkių – Gražinos Jočytės ir Ramunės Eskertaitės, tačiau į čempionatą vyksime siekti aukščiausių tikslų. Tad lieka laukti birželio.“

Prie moterų rinktinės vairo stojęs Andrius Vaicekauskas į pirmąsias treniruotes pakvietė 13 krepšininkių: Gražiną Jočytę, Aušrą Milašauskę, Jurgitą Jankutę-Meškinę, Deimantę Navikaitę, Rugilę Vosyliūtę, Ramunę Eskertaitę, Agnę Valkiūnienę, Justiną Burbaitę-Mačiulienę, Sonatą Bareikienę, Gabrielę Valaitytę, Rugilę Vosyliūtę ir Jurgitą Šegždaitę.

Kai pasveiks, į šį būrį įsilies ir iš Vokietijos atvykusi Jurgita Navickaitė.

Ilgesnį nei mėnuo treniruočių procesą įgyvendins trijų specialistų štabas, kuriame A. Vaicekauskas ir jo asistentai – Aurimas Jasilionis (trejus metus dirbęs „Chimki“ klube) bei Vaidas Verbickas (atletinio rengimo treneris).

„Pirmosiose treniruotėse didžiausias dėmesys bus skiriamas fiziniam pasirengimui, vėliau glūdinsime technikos elementus, žaidimus „viena prieš vieną“, „dvi prieš dvi“, „trys prieš tris“, tobulinsime metimus, kitą savaitę pradėsime styguoti komandinį žaidimą. Tačiau viską darysime atsargiai – neperspausime. Žaidėjų nedaug turime. Svarbiausia pirmojoje stovykloje – sudėlioti krepšinio žaidimo pradmenis. Matau, kur galime patobulinti merginas“, – kokie darbai laukia, atviravo A. Vaicekauskas.

Pasak nuo naujųjų metų su kurčiosiomis krepšininkėmis dirbančio specialisto, teko ne kartą išgirsti iš krepšinį suprantančių žmonių, kad moterų žaidimas yra akivaizdžiai pagerėjęs.

„Ir patys žinome, kad kitoms Lietuvos moterų komandoms mes nusileidžiame ūgiu, fiziniais duomenimis, meistriškumu, tačiau po truputį taisome, ką galime taisyti. Ir malonu, kai varžovių treneriai, kiti specialistai pastebi, jog „vaizdelis tampa fainesnis“, – gerėjančiu žaidimu džiaugėsi A. Vaicekauskas.

Stovyklos metu vyks paskutinės dvejos Lietuvos moterų krepšinio lygos B diviziono čempionato rungtynės. „Patriotės“ kovo 25 d. žais su „LSU-Kaunu“ ir balandžio 1-ąją – su „Vilniaus universitetu“.

Šiose rungtynėse treneris dar nesitiki matyti to žaidimo, kokio norėtų, tačiau vėliau vyksiančiose kontrolinėse varžybose jau sieks bent iš dalies idealaus krepšinio.

„Turime naujų derinių, gynybos sistemų. Visa tai bandome po truputį įdiegti ir įtvirtinti. Manau, kad iki žaidynių pradžios deriniai ir sistemos pradės funkcionuoti, nokinti vaisius. Į stovyklą pakvietėme ir jaunų krepšininkių, kad augtų stipri karta, integruotųsi, būtų pamaina dabartinėms lyderėms. Be to, siekiame išmušti iš galvų norą ginčytis su teisėjais. Rinktinė, komanda yra kaip vienas kamuolys, branduolys, todėl turime palaikyti viena kitą, vieni kitus, o ne bartis“, – teigė A. Vaicekauskas.

Po dviejų savaičių stovyklos Kaune, nebus didesnės pertraukos – krepšininkės iš karto vyks į Birštoną. Po to vėl sugrįš į laikinąją sostinę.

Kurčiųjų vyrų rinktinės strategas Gintaras Razutis į pirmąją stovyklą pakvietė 12 krepšininkų.

LKSK ekipos trenerių štabe yra naujas, tačiau gerai pažįstamas veidas. Vietoje Algirdo Jurkšos ugdyti jaunuosius kolegas G. Razučiui padeda kurčiųjų krepšinio legenda – Robertas Puzinas. Fizinio pasirengimo pratyboms vadovauja Arinijus Veiknys.

Rytinės pratybos vyksta stadione, vakarinės – naujoje Birštono sporto centro arenoje, kuri gerai pažįstama vyrams, nes kovo mėnesį joje buvo surengtas Lietuvos kurčiųjų krepšinio čempionatas.

„Pasisekė – puikus oro treniruotėms lauke“, – po pirmųjų dienų džiaugėsi G. Razutis.

Treniruočių darbą šiek tiek sutrikdys tris dienas iš eilės žaidžiamos rungtynės. Kovo 24-ąją Birštone vyks Lietuvos krepšinio 100-mečiui skirti renginiai, kurias vainikuos draugiškos varžybos tarp LKSK ir Birštono komandų. O penktadienį ir šeštadienį lauks du, paskutinieji, Regionų krepšinio lygos B diviziono čempionato mačai su Ukmergės (Vilniuje) ir Marijampolės (ten) penketukais.

„Birštone norėjome akcentuoti „juodą“ – fizinį darbą, tačiau rungtynės mus kiek išmuš iš ritmo. Siekiau, kad bent vienerias RKL pirmenybių varžybas nukeltų tolėliau, tačiau to nepavyko padaryti. Kontrolinių mačų mums reikės vėliau, tada teks ieškoti varžovų. Iki pietų krepšininkai krauna jėgas stadione, o vakarop salėje glūdiname derinius, veiksmus ginantis ir puolant. Negalime trypčioti, nes neturime daug laiko“, – pasakojo G. Razutis.

Tarp rinktinės senbuvių yra jaunasis Laurynas Pumputis.

„Vaikinukas iš Švenčionėlių, baigia vidurinę mokyklą, dabar yra 12-tokas. 200 cm ūgio puolėjas. Jam gerai sekasi žaisti tarp girdinčiųjų bendraamžių. Ir ne tik. Yra vienas lyderių RKL čempionate rungtyniaujančioje Švenčionėlių „Ridos“ komandoje. Kovo 11 d. rungtynėse su LKSK ekipa jis pelnė 18 taškų, atkovojo 15 atšokusių kamuolių, surinko 28 naudingumo balus. Tokių aukštų krepšininkų dabar mes neturime. Jei Laurynas išliks krepšinyje, būtų didele paspirtimi mūsų rinktinei“, – vidurio puolėją apibudino treneris.

Vyrai, skirtingai nei moterys, dažnai nekeis treniruočių stovyklų vietų. Po Birštono, krepšininkai visą mėnesį, iki kelionės į žaidynes, plušės Vilniuje.

Internete skaičiau apie klaipėdiečių žygį, kuris buvo įamžintas Lietuvos rekordų knygoje. Gvidas Skirutis ir Andrius Vaicekauskas su savo sūnumis planavo apvažiuoti aplink Baltijos jūrą.

Nors jų kelionė ne visai pavyko, bet klaipėdiečių žygis, kurio metu įveiktas 1407 km atstumas, įtrauktas į rekordų knygą.

Noriu pastebėti, kad rekordas užregistruotas kaip ilgiausia lietuvių kelionė dviračiu. Tačiau juk tai ne pirma tokia kelionė.

Kodėl mes pamirštame tai, ką lietuviai yra jau nuveikę? Sovietiniais laikais grupė klaipėdiečių dviračiais numynė iki pat Vladivostoko. Tai juk ne šiaip kelionė, o 11 tūkst. km nusidriekęs žygis.

Juk tai buvo neįtikėtina! Pusmetį trukusiai lietuvių kelionei vadovavo tuo metu 73 metų buvęs Liudas Alseika.

Rusijoje, apie 200 km už Maskvos, sunkvežimis mirtinai sužalojo L.Alseiką. Žygio dalyviai pargabeno savo vadovo palaikus į Klaipėdą. Tai nutiko 1960 m.

Kiek žinau, muziejuje buvo galima rasti ir apžiūrėti net tą dviratį, kuriuo važiavo žymusis klaipėdietis.

Kodėl mes pamirštame štai tokius žygius – daugiau nei dešimties tūkstančių kilometrų kelionę iš Klaipėdos į Vladivostoką?

Dešimtmečiai praėjo ir visi nebepamena tokio štai lietuvių poelgio. O dabar kaip rekordai registruojami 1,4 tūkst. kilometrų žygiai.

Nors mano amžius eina į pabaigą, tačiau aš puikiai atsimenu, kaip teko išlydėti anuomet į tolimąją Rusiją išvykstančius keliautojus.

Man skaudu, kad pamirštame, ką lietuviai padarė gero ir nesvarbu, kad tai nutiko sovietmečiu. Juk tai mūsų tautiečių žygdarbis.

Vėliau, pakartojant pirmąjį dviratininkų žygį, į tokią pat kelionę lietuviai išsiruošė ir motociklais.

Vadinasi, lietuviai yra nuveikę daug įsimintinų žygių. Gal reikėtų prisiminti ir pagerbti šiuos Lietuvos vardą garsinančius žmones?