Socialiniuose tinkluose atsiradusios iniciatyvos „Pasibelsk“ autorė Andželika Rusteikienė teigia, kad toks paprastas veiksmas gali labai daug.

„Toks paprastas veiksmas gali išgelbėti gyvybę. Iniciatyva kviečia reaguoti kaimyną, kuris yra arčiausiai ir gali greičiausiai reaguoti į smurtą. Jis nukreipia žmogaus, kuris tuo metu smurtauja, dėmesį, leidžia „nuleisti garą“, pasitraukti iš įvykio vietos, kas, anot psichologų, sumažina pykčio protrūkį“, – teigia A. Rusteikienė.

Ji prideda, kad didelę įtaką daro ir tai, kad dažniausiai Lietuvoje kaimynų nuomonė labai svarbi. Tam pritaria ir psichologė Milda Karklytė.

„Problema – mūsų baimė. Ji gimsta iš bendravimo kultūros. Mes einame pas kaimyną, jei kažkas yra negerai. Tad tas kaimyno pasibeldimas jiems gali atrodyti kaip ženklas, kažkas yra negerai“, – mano psichologė.

Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad smurtaujantis žmogus ir ramybės būsenoje gali būti linkęs į smurtą bei agresiją, todėl tokiu atveju vertėtų pirma skambinti numeriu 112 ir paklausti, ką tokiu atveju daryti.

Siekdama įvertinti, kaip Seime svarstomas naujojo socialinio modelio projektas paveiks Lietuvos konkurencingumą ir patrauklumą užsienio investuotojams, VšĮ „Investuok Lietuvoje" viešai paskelbė išsamią projekto analizę. Analogų neturinčiame dokumente ne tik įvertintos investicijų pritraukimui didžiausią įtaką darančios darbo santykių sritys, bet ir patiektos tarptautinių organizacijų rekomendacijos, aptarta geroji Centrinės ir Rytų Europos regiono praktika.

„Naujojo socialinio modelio projektas - labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti tolesnį Lietuvos ekonominį konkurencingumą. Todėl apie jį būtina kuo daugiau diskutuoti, aptariant svarbiausius numatomus pokyčius, o jei reikia - siūlant pataisymus. „Investuok Lietuvoje" analizė užpildė svarbią nišą - joje aptariama kitų šalių patirtis ir tarptautiniai standartai. Manau, kad dokumente pateiktos įžvalgos leis suprasti, kaip Lietuva atrodo bendrame Centrinės ir Rytų Europos kontekste bei pasiūlys papildomų argumentų modelio rengėjams, sprendimų priėmėjams ir visiems, besidomintiems šia tema", - teigia viena iš bendruomenės „Dirbanti Lietuva" iniciatorių, Pasaulio ekonomikos forumo „Global Shapers" tinklo Vilniuje koordinatorė Andželika Rusteikienė.

Pasak JPP „Kurk Lietuvai" alumno ir „Dirbančios Lietuvos" dalyvio Igno Rubiko, Lietuvos Darbo kodeksas iš esmės nesikeitė jau dešimt metų, tuo tarpu verslo aplinka, darbdavių ir darbuotojų santykiai kinta nuolat - dėl globalios ekonominės konkurencijos ir atvirų valstybių sienų šios sritys tampa itin dinamiškos.

„Teisinis reglamentavimas šiandien vienoks, o ekonominė tikrovė - jau visai kitokia. Dėl to kenčia ir darbuotojai, negaunantys kodekse žadamų garantijų, ir darbdaviai, dėl nelanksčių įstatymų negalintys įdarbinti reikiamo kiekio ar kvalifikacijos žmonių. Šiandien pagal priėmimo į darbą ir atleidimo procedūrų sudėtingumą esame vos 120 pasaulyje, pagal atleidimo iš darbo kaštus - 109, pagal darbo santykių lankstumą - 102. Kaimyninė Estija pagal pastarąjį rodiklį - jau 13 vietoje. Akivaizdu, kad būtini pokyčiai", - teigė I. Rubikas.

„Investuok Lietuvoje" ekspertų teigimu, nelankstus darbo santykių reguliavimas sukuria papildomų kaštų ir rizikos tiek vietinio kapitalo verslui, tiek ir užsienio investuotojams. Tai gali lemti investuotojo sprendimą vykdyti investicinį projektą kitoje valstybėje. Įgyvendinus ataskaitoje pateiktus pasiūlymus ir pastabas, ne tik pavyktų pagerinti šalies investicinį klimatą, bet ir atsirastų palankios sąlygos didėti užimtumui, sumažėtų šešėlinės ekonomikos apimtys, būtų geriau patenkinti ne tik darbdavių, bet ir darbuotojų poreikiai.

„Investuok Lietuvoje" ataskaita „Socialinio modelio įtaka investicinei aplinkai: analizė ir rekomendacijos" parengta bendradarbiaujant kartu su Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai" dalyviais.