Pasveikinti K. Pišniukaitės-Šimkienės į fotostudiją „Brazzi“ atėjo verslininkė, desertinės „Liu Patty“ savininkė Liucina Rimgailė, tinklaraštininkė, kulinarinių knygų autorė Renata Ničajienė, žurnalistė, projekto „Ką žmonės dirba?“ įkūrėja Rasa Jusionytė, kūrybininkė, komunikacijos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė, numonės formuotojos ir maisto tinklaraštininkės Natalija Kurganovė, Eglė Juzumas, Kotryna Remeikaitė, Goda Jukna, laidų vedėja, aktorė ir knygų autorė Justė Zinkevičiūtė ir kitos.

Pirmoji Kristinos knyga „Ant medinės lentelės“ sulaukė nepaprasto jos gerbėjų dėmesio.

Vos pasirodžiusi antroji knyga jau iškopė į perkamiausių knygų sąrašo pirmąją vietą. Kristina labiausiai už viską norėtų, kad jos knygos nedulkėtų lentynoje. „Visada sakiau, kad knygų kepti neplanuoju. Knyga man – aukščiausios kūrybinės išraiškos forma, kuriai keliu maksimalius reikalavimus. Mano knygas skiria ketverių metų pertrauka, po pirmosios prireikė trejų metų, kad pajusčiau, jog ir vėl turiu ką pasakyti ir parodyti“, – sako ji.

Vizualiai knygos labai panašios, tačiau „Ant medinės lentelės II“ autorė tikina, kad per ketverius metus kūrėja joje stipriai užaugo. Patobulėjo įgūdžiai virtuvėje ir maisto fotografijoje, tapo aiškiai suprantami auditorijos poreikiai. Kristina sako, kad ypač didžiuojasi teorine šios knygos dalimi, kurioje paprastai aiškina apie subalansuotą mitybą ir dalijasi patarimais, kaip neįdedant didelių pastangų savo virtuvėje sukurti sveikesnius patiekalus. „Receptai mano knygoje, tikiu, gali palengvinti kasdienybę ir atsakyti į klausimą, kurį mes nuolat sau užduodame, – ir ką gi vėl šiandien gaminti vakarienei? Stengiausi, kad patiekalai trauktų akį – būtų spalvingi, šiuolaikiški. Savo virtuvėje dažnai gaminu iš daržovių, renkuosi sveikatai palankius produktus. Tai, ką siūlau skaitytojams, yra maistinga, bet neperdėtai sveika. Ir man labai svarbu, kad maistas būtų skanus, – tokį junginį aš vadinu laiminga mityba. Norėčiau, kad skaitytojas išmėgintų visus receptus, o išmėginęs dar ir dar kartą juos kartotų“, – sako tinklaraštininkė.

M. Savičiūtės nuotr.

Kristina įsitikinusi, kad neegzistuoja neskanūs produktai, yra neskaniai paruošti produktai. „Jei kažkas pasiskųs, kad nemėgsta žiedinio kopūsto, paruošiu jam picą su žiedinių kopūstų pagrindu arba makaronus su kreminiu žiedinių kopūstų padažu. Esu tikra, jis pakeis savo nuomonę ir supras, kad ne produktas jam netinka, o tai, kaip jis buvo paruoštas. Sunku būtų atrasti produktą, kurio nevalgau, bet tikrai nemėgstu kepto ar virto svogūno gabalėlių maiste. Užtat marinuoti svogūnai man – nepaprastai skanūs“, – dalijasi savosiomis patirtimis ir priduria, kad bene didžiausias jos skonio atradimas – Azijos virtuvė.

Savo virtuvės Kristina neįsivaizduoju be kokybiško aliejaus ir gerų prieskonių. Vieni jos mėgstamiausių – česnakų milteliai, malta rūkyta paprika, raudonėliai, krapai ir cinamonas. „Jie yra skonio pagrindas, visi kiti produktai – tik detalės“, – šypsosi.

Kristina prisipažįsta ištyrinėjusi kulinarinių knygų ir receptų rinką. Būna knygų, iš kurių gali pagaminti vos keletą receptų, o paskui jos atsigula į knygų lentyną ir daugiau nėra pajudinamos. „Labai tikiuosi, kad su maniške taip nenutiks, kad norėsis gaminti viską iš eilės ir knyga, bėgant laikui, pasidengs riebalų dėmėmis. Nieko baisaus, man tai bus geriausias skaitytojų įvertinimas“, – teigia „Ant medinės lentelės II“ knygos autorė.

Siūlome du receptus iš K. Pišniukaitės-Šimkienės knygos „Ant medinės lentelės II“.

Paplotis su česnakine varške ir pomidorais

Sunku žodžiais apibūdinti, kaip stipriai man patinka šis skonių derinys – sviestinė tešla, česnakais ir žolelėmis gardinta varškė ir sultingi pomidorai. Paplotis skanus ir šiltas, ir atvėsęs, tad puikiai tinka į iškylą gamtoje ar draugų vakarėliui.

Porcijos: 4

Gamybos trukmė: 1,5 val.

Tešlai reikės:

200 g kvietinių miltų

1 a. š. druskos

1 v. š. cukraus

130 g sviesto

50 ml šalto vandens

Įdarui reikės:

180 g varškės

2 v. š. rikotos

2 skiltelių česnako

saujelės mėgstamų šviežių žolelių arba 1 a. š. džiovintų

druskos, pipirų

Papločiui reikės:

kelių pomidorų – vienos arba keleto rūšių

1 kiaušinio

sezamų sėklų

šviežių žolelių / valgomų gėlių | patiekti

Gaminame

Ruošiame tešlą: į dubenį beriame miltus, druską, cukrų ir kubeliais pjaustytą sviestą. Triname tešlą tarp pirštų, kol susidaro maži trupiniai. Tuomet į juos supilame vandenį ir minkome tešlą, kol ji tampa vientisa. Suformuojame tešlos rutulį, apdengiame maistine plėvele ir siunčiame pusvalandžiui į šaldytuvą.

Ruošiame įdarą: varškę sumaišome su rikota, smulkintu česnaku ir žolelėmis bei druska ir pipirais.

Supjaustome pomidorus stambiais griežinėliais.

Ruošiame paplotį: atšalusią tešlą dedame ant kepimo popieriaus iš iškočiojame į ploną maždaug 25 cm skersmens apskritimą. Varškės įdaru ištepame papločio pagrindą palikdami laisvus kelių centimetrų kraštelius. Ant varškės išdėliojame pomidorų griežinėlius ir užlenkiame tešlos kraštus į vidų.

Tešlos kraštus aptepame kiaušinio plakiniu ir pabarstome sezamais.

Kepame 180 laipsnių orkaitėje 35 minutes. Pomidorai kepdami išskirs vandens, tad galite kas 10 minučių paversti kepimo skardą, kad vanduo ištekėtų iš papločio.

Patiekiant galima papuošti žolelėmis ar valgomomis gėlėmis.

Mačios sūrio tortas

Šis sūrio tortas yra be konkurencijos yra mano pats mėgstamiausias. Tiesą sakant, tortų kepti aš nemėgstu – man per daug vargo! O šis tortas – per 30 minučių pagaminamas juokų darbas. Išplaki, susluoksniuoji ir į šaldytuvą – tiek čia ir to vargo. Nors pagaminamas itin lengvai ir greitai, šilko švelnumo tekstūra ir itin malonus skonis abejingų nepalieka.

Porcijos: 22 cm skersmens tortas

Gamybos trukmė: 30 min. + per naktį šaldytuve

Reikės:

300 g paprastų kvadratinių sausainių

120 g sviesto

10 g želatinos miltelių

2 a. š. kokybiškos mačios arbatos miltelių

600 g kreminio sūrio

90 g cukraus

šlakelio vanilės ekstrakto

1/2 žaliosios citrinos sulčių

250 g 35 proc. riebumo grietinėlės

Gaminame

Ruošiame pagrindą: sausainius beriame į maisto smulkintuvą ir sutriname iki smulkių trupinių. Juos sumaišome su lydytu sviestu. Gautą masę beriame į formos dugną ir paspaudžiame šaukštu ar delnais, suformuodami tolygų, tvirtą pagrindą.

Ruošiame želatiną: želatinos miltelius sumaišome su 70 ml šalto vandens ir paliekame išbrinkti.

Ruošiame mačios arbatą: 1 a. š. mačios miltelių užpilame 70 ml virinto ir šiek tiek atvėsinto vandens. Specialia šluotele ar pieno putos plakikliu išplakame arbatą, kol nelieka net smulkiausių miltelių gumulėlių.

Į dubenį dedame kreminį sūrį, cukrų ir vanilės ekstraktą. Išplakame iki vientisos, purios masės. Tuomet supilame paruoštą mačios arbatą ir žaliųjų citrinų sultis, išplakame.

Kitame dubenyje išplakame grietinėlę iki standžių putų.

Garų vonelėje (virš puodo su garuojančiu verdančiu vandeniu) įstatome indelį su išbrinkusia želatina ir retkarčiais pamaišydami išlydome ją. Kaitiname tol, kol želatina taps visiškai skysta.

Skystą želatiną lėtai įmaišome į kreminio sūrio masę visą laiką ją lėtai plakdami plakikliu.

Į kreminio sūrio masę įmaišome plaktą grietinėlę.

Kremą pilame ant torto pagrindo. Išlyginame paviršių ir siunčiame į šaldytuvą per naktį arba bent 8 valandoms – kol tortas visiškai sustings.

Sustingusį tortą per sietelį apibarstome mačios milteliais.

Tortą galite patiekti tokį, koks yra, arba papildomai puošti šviežiomis uogomis.