„Kultūros ministerija savo ruožtu įgyvendino visus reikalingus pavedimus organizuojant konkursą. Savivaldybei buvo išsiųstas tikslinės dotacijos sutarties projektas perduodant autorių turtines teises. Todėl rengti naujo paminklo idėjos konkurso ministerija neturi jokio teisinio pagrindo. Apie tai oficialiai informavome Vilniaus miesto savivaldybę ir lauksime iš jos aiškesnių atsakymų į kylančius klausimus dėl tolesnės paminklo A. Smetonai ateities“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys. 

Susipažinusi su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rezoliucija „Dėl Antano Smetonos paminklo“, Kultūros ministerija daro prielaidą, kad savivaldybė neplanuoja pasirašyti sutarties dėl šiam paminklui statyti skirtos specialios tikslinės dotacijos. Tokiu atveju nepanaudotos lėšos turėtų būti grąžinamos į valstybės biudžetą.

Paminklo A. Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkurso komisija pirmosios vietos laimėtoju išrinko projektą „622522“, kurio autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas ir Indrė Rakauskaitė.

Konkursą skelbė Kultūros ministerija, organizavo Lietuvos architektų sąjunga, finansavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Paminklo projektui įgyvendinti buvo numatyta skirti 250 tūkst. eurų.

Vilniaus miesto taryba siekia būti įtraukta į paminklo prezidentui A. Smetonai parinkimą ir aktyviai dalyvauti paminklo projekto konkurso komisijoje, sutarti dėl esminių principų ir sąlygų, sakoma pranešime.

Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys, kad į Kultūros ministerijos organizuoto projekto konkurso komisiją nebuvo įtraukti Vilniaus m. savivaldybės atstovai, o kūrėjų vertinimu konkursui paskirtas laikas buvo per trumpas. Be to, Vilniaus m. tarybos Švietimo ir kultūros reikalų komiteto ir Vilniaus m. tarybos Istorinės atminties komisijos išvadose minima, kad paminklui parinktas meninis ir architektūrinis sprendimas yra netinkami, nederinant paminklo statybų su miesto gyventojais bei savivaldybės atstovais.

Šiuo dokumentu miesto Taryba įsipareigoja per du mėnesius apsvarstyti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl alternatyvių vietų paminklui prezidentui A. Smetonai pastatyti. Taip pat įpareigoja miesto savivaldybės administraciją dalyvauti paminklo projekto konkurso komisijoje.

Pasak jo, nors šiuo klausimu Vilniaus miesto savivaldybė ir stabtelėjo, prasidėjusį procesą būtina užbaigti vien tam, kad ateityje menininkai neignoruotų naujų skelbiamų konkursų. Kita vertus, akcentuoja ministras, nereikėtų tikėtis, kad, paskelbus naują konkursą, atsiras visiems įtinkančių meninių pasiūlymų.

„Tikrai nėra jokių garantijų, kad rezultatas bus geresnis. Geresnis gal bus kažkam, tačiau bus kita grupė, kuriai kažkas vėl netiks. Manau, kad labiau reikėtų pasitikėti žmonėmis, kurie nusimano, kaip derinti meninius akcentus viešosiose erdvėse“, – LRT radijui antradienį sakė S. Kairys, pažymėdamas, kad paminklas A. Smetonai turėtų atsirasti kuo greičiau.

„Aš labai išgyvenu dėl to, kad tokiu būdu, kai mes skelbiame konkursus, suformuojame kompetentingą komisiją iš ekspertų, kurie jaučia erdvę ir meną ir geba tuos dalykus suderinti, o mes šioje vietoje galime taip išsiūbuoti valtį ir atrodyti labai nepatikimi“, – sakė S. Kairys.

Ministro teigimu, tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija pasigedo savivaldybės administracijos atstovų, nėra tinkamas argumentas abejoti vykusio konkurso laimėtojais. 

„Atrankos komisijos sprendimais abejoti tikrai nematau pagrindo. Taip, Vilniaus savivaldybė bando atkreipti dėmesį, kad jų atstovų nebuvo konkrečioje komisijoje, kuri sprendė, tačiau ten nebuvo ir Kultūros ministerijos atstovų, nors ministerija buvo atsakinga už procesą. Buvo patikėta viskas ekspertams“, – sakė ministras.

„Gerai, kad mes turime visokias diskusijas ir nuomones, bet procesas neprasidėjo vakar ar užvakar. Buvo daug diskusijų ir apie vietą, principus ir kitus dalykus“, – pažymėjo jis.

Jis sakė antradienį aptaręs situaciją su konkursą laimėjusios idėjos autoriais, kurie „yra nusivylę“ abejonėmis ir vis dar pasigenda oficialios savivaldybės pozicijos šiuo klausimu.

„Dar nesulaukiau savivaldybės, matau, tik kad kažką pasako komisija, kuri, su visa pagarba, yra patariamojo pobūdžio ir leidžia priimti sprendimą merui ar tarybai. Matome mero pavaduotojo komentarus, kad jie kažkur kreipsis, kažką darys, bet iš esmės apsisprendimo nėra. Savivaldą vertiname, gerbiame, jei bus tokia pozicija, kad jie nemato prasmės ir reikalingumo, turbūt ir nutrūks šis procesas“, – BNS sakė ministras.

Pasak jo, įvykus konkursui, toliau ministerija turėtų Vilniaus savivaldybei perversti numatytas lėšas paminklui, perduoti autorines teises, o savivaldybė toliau rūpintųsi idėjos įgyvendinimu.

„Jei viskas priklausytų nuo Kultūros ministerijos, galėčiau vienaip teigti, bet ne viskas nuo ministerijos priklauso – šiuo atveju, nuo savivaldybės, tai aš negaliu atmesti tokio kelio į rezultato nebuvimą“, – tvirtino ministras.

Rengti naują konkursą prašo savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija, vadovaujama tarybos nario Gedimino Jauniaus.

Tuo metu vicemeras Tomas Gulbinas BNS tikino, kad dėl paminklo, suplanuoto pastatyti netoli Vyriausybės, likimo sostinės politikai dar diskutuoja.

„Šiuo metu mes tariamės tarp frakcijų, manau, artimiausiu metu turėsime tą suformuluotą poziciją. Kol kas šis klausimas yra pasitarimo stadijoje, tiesiog norime maksimaliai visų tarybos narių nuomones išgirsti“, – teigė T. Gulbinas.

Dar buvusios Vyriausybės skelbtą konkursą pernai spalį laimėjo projektas „622522“. Jo autoriai Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė siūlo erdvėje Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės pastatyti knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą.

Savivaldybės Istorinės atminties komisija be kita ko projektą atrinkusioje komisijoje pasigedo „savivaldybės administracijos ir vilniečių atstovų“ – jie kviesti tik pradinėje konkurso stadijoje, o galutinius darbus atrinko tik architektai ir skulptoriai.

Savivaldybės patariamasis organas ragina iš naujo įvertinti paminklo „meninius sprendinius“ ir biudžetą. 

Pagal autorių skaičiavimus, paminklas turėtų kainuoti per 45 tūkst. eurų, o visas projekto įgyvendinimas – 233 tūkst. eurų.

S. Kairys sako sutinkantis, kad tokiuose konkursuose „visuomenės nuomonė yra svarbi, politikų kažkoks dalyvavimas irgi turi būti“, tačiau ragino pasitikėti šios srities ekspertais – skulptoriais ir architektais.

„Turime klausytis jų, kaip vienokie ar kitokie objektai atsiranda erdvėje, kaip jie įprasmina vieną ar kitą įvykį, asmenybę. Kartais pas mus tokia situacija, kad tų diskusijų atsiranda daug ir tada jau patys nebežinome, ko norime iš savęs. Esame menininkų, kūrėjų pusėje, nes jei čia užstrigsime, ateityje turėsime tikrai didelių problemų kviesdami kūrėjus dalyvauti panašiuose konkursuose. Mums be galo svarbus ryšys“, – sakė jis.

Paminklą A. Smetonai planuojama pastatyti Vilniuje prie Gedimino prospekte 13-uoju numeriu pažymėto pastato, kitapus Vinco Kudirkos aikštės.

Šioje vietoje 1918-aisiais stovėjusiame, iki šių dienų neišlikusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, jos pirmininko pareigas ėjo A. Smetona, taip pat veikė Lietuvos valstybės pirmieji Ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus.

Čia pradėtas leisti ir nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda A. Smetoną yra pavadinęs Lietuvos valstybingumo simboliu.