Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai atlikę perkamiausių Lietuvoje glaistytų varškės sūrelių tyrimus, pripažino, kad gamintojai laikosi visų reikalavimų ir pirkėjų neapgaudinėja. Tai reiškia, kad visi tirti glaistyti varškės sūreliai atitiko jiems keliamus saugos ir kokybės reikalavimus, jų sudėtyje nebuvo nustatyta daugiau nei leidžiama konservantų, augalinių riebalų ar neleistinų maisto priedų.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis sūrelį

„Buvo tiriami skirtingų gamintojų penkių pavadinimų glaistyti varškės sūreliai, stengiantis išaiškinti, ar informacija ženklinimo etiketėse atitinka tikrovę, taip pat, ar šie gaminiai yra geros kokybės. Pažeidimų nebuvo nustatyta, tad žmonės gali būti tikri, kad vartoja saugius šiuos produktus“, – sako VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Antonina Greičiuvienė.

Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad glaistyti varškės sūreliai – desertas, tad piktnaudžiauti jais nereikėtų. Taip pat renkantis sūrelį, reikėtų atidžiai perskaityti etiketę. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, ar užrašyta varškės sūrelis, desertas, ar gaminys. Mat tai skirtingos kokybės produktai.

„Į varškės desertų ar gaminių sudėtį įeina pieno produktų pakaitalai – augalinis aliejus, sojos baltymai ir kt. Be to, šiems gaminiams nėra nustatyti griežti žaliavų naudojimo apribojimai. Jie yra pigesni nei glaistyti varškės sūreliai, tačiau ir itin aukštos kokybės nereikėtų tikėtis“, - pabrėžia A. Greičiuvienė.

Tuo tarpu varškės sūreliai gaminami tik iš slėgtos, pertrintos ar kitaip smulkintos varškės, sumaišytos su pieno gaminiais ar jų sudedamosiomis dalimis. Pasak specialistės, varškės sūrelių masėje neleidžiama pakeisti pieno riebalų augaliniais riebalais, tačiau augalinius riebalus galima naudoti (ir tai dažnai daroma) glaistų, kuriais padengiami sūreliai, gamybai.

Sūrelių skonį ir konsistenciją lemia skirtingas varškės gamybos būdas, pieno, iš kurio gaminama varškė, rūšis, maisto priedų kiekis.

Teisės aktai, reglamentuojantys glaistytų varškės sūrelių gamybą, numato, kad šių produktų sudėtyje gali būti vaisių, uogų, daržovių, grūdų produktų, aguonų, šokolado, kavos, kakavos, riešutų, medaus, sacharidų, prieskonių, vitaminų, mineralinių medžiagų, natūralių ir natūralioms identiškų kvapiųjų medžiagų, želatinos, krakmolo, kai kurių maisto priedų.

Pagrindinės varškės sūreliuose esančios medžiagos

Gaminant glaistytus varškės sūrelius, be varškės, beveik visuomet dedama modifikuoto krakmolo (E1422). Tai krakmolas, kurio pakeistos technologinės savybės nekeičiant jo, kaip produkto, esmės. Krakmolas modifikuojamas tam, kad jis išliktų atsparus karščiui, šalčiui, rūgštims. Svarbu, kad su genetiškai modifikuotu produktu jis neturi nieko bendro.

Dar viena itin dažna sudėtinė varškės sūrelių dalis – lecitinas arba sojų licitinas. Tai į riebalus panaši medžiaga, randama kiekvieno organizmo ląstelėje. Papildomai lecitino rekomenduojama vartoti žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems antsvorį, esant padidėjusiam kraujospūdžiui ir cholesterolio kiekiui. Maisto pramonėje lecitinas dažniausiai naudojamas kaip emulsiklis ir medžiaga, stabdanti oksidacijos procesus.

Saldžiųjų ceratonijų derva (E410) taip pat dažnai dedama į varškės sūrelius. Ji yra natūralus polisacharidas, išskiriamas iš saldžiavaisio pupmedžio ir naudojamas kaip tirštiklis, stabilizatorius bei emulsiklis.

Kitas itin dažnai varškės sūrelių sudėtyje esantis natūralus polisacharidas – Ksantano derva (E415). Ji išskiriama iš cukraus ir melasos, naudojama kaip tirštiklis, stabilizatorius ir emulsiklis. Jos kiekiai neribojami, nes tai natūrali medžiaga, neturi pašalinio poveikio.

Beveik visi gamintojai į varškės sūrelius deda ir citrinų rūgšties (E330). Šios medžiagos yra kiekvieno gyvo organizmo sudėtyje. Tai tarsi visų kūno ląstelių medžiagų apykaitos raktas, ji padidina daugelio antioksidatorių aktyvumą.

Neretai glaistytų varškės sūrelių sudėtyje yra hidrintų riebalų –  chemiškai pakitusių augalinių riebalų, susidariusių jų kietinimo metu. Hidrinimas – tai cheminė reakcija, kurios metu prie anglies atomų grandinės trans-padėtyje prisijungia vandenilio atomai. Tokios cheminės reakcijos natūraliai gamtoje beveik nevyksta.

Šiuo metu tradiciniais ir išskirtiniais gaminiais, kurie gali būti specialiai ženklinami, Europos Komisija yra pripažinusi šešis Lietuvoje gaminamus produktus: Daujėnų naminę duoną, žemaitišką kastinį, Stakliškių midų, lietuvišką varškės sūrį, Seinų – Lazdijų krašto medų ir lietuvišką skilandį. Tai reiškia, kad šie produktai išsiskiria specifinėmis ypatybėmis ir kokybe, yra gaminami pagal autentiškus receptus.

Kokie produktai gali būti ženklinami specialiomis nuorodomis?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Antonina Greičiuvienė sako, kad maisto produktams, kurie atitinka nustatytus reikalavimus, gali būti suteikta Saugoma geografinė nuoroda, Saugoma kilmės vietos nuoroda ir Garantuoto tradicinio gaminio nuoroda.

Gamintojams pageidaujant, kad produktams būtų suteiktos specifinės nuorodos, nacionalinei komisijai teikiama paraiška. Jeigu pakanka informacijos apie gaminio savybes, jo gamybą ir yra pateikti būtini dokumentai, paraišką nagrinėja Europos Komisija. Gavusi kitų šalių pastabas Europos Komisija nusprendžia, ar gaminį  įtraukti į nuorodų registrą ir suteikti teisę žymėti jį specialiu ženklu, kurį pripažįsta visos Europos Sąjungos šalys.

Norint, kad gaminiui būtų suteiktas saugomos nuorodos ženklas, reikia įrodyti kaip produktas  susijęs su  konkrečiu geografiniu regionu ir kuo skiriasi nuo kitose vietovėse gaminamų produktų.

Specifines produkto savybes ir jo kokybę gali patvirtinti konkrečios, pavadinime nurodytos, geografinės vietovės išskirtinumas, pavyzdžiui, klimatas, dirvos sudėtis, joje augančių augalų ypatybės ar pritaikytų gyventi gyvūnų veislinės savybės. Svarbu, kad tokio produkto vienas iš gamybos etapų vyktų būtent toje vietovėje.

Garantuoto tradicinio gaminio kategorijos produktas turi būti gaminamas tradiciniu, ne mažiau kaip  30 metų iš kartos į kartą perduodamu gamybos būdu ar iš tradicinių žaliavų. Įrodymams turi būti pateikti istoriniai šaltiniai, technologinė dokumentacija ar kita informacija.

Vakarų Europos šalyse Saugomos geografinės, Kilmės vietos ar Garantuoto tradicinio gaminio  nuorodų ženklais pažymėti produktai itin populiarūs. Mat tokie ženklai užtikrina, kad, pavyzdžiui, „Parmos“ kumpis ar sūris „Parmigiano Regiano“ iš tiesų pagamintas Italijoje, Parmoje.

Dabar tokių produkte sąraše, kurį Europos Komisija sudaro nuo 1992 m., yra daugiau kaip 1200 įvairių sūrio, mėsos, vaisių ir daržovių, alaus, konditerijos gaminių. Daugiausiai jų įregistravusios Italija ir Prancūzija.

Pasak A.Greičiuvienės, toks produktų pripažinimas labai naudingas, nes stiprinamas gamintojų ir šalies įvaizdis, puoselėjamos senosios tradicijos. Be to, specialiu ženklu pažymėto produkto pavadinimas yra saugomas nuo piktnaudžiavimo šia nuoroda ir vartotojų klaidinimo, suteikia pirkėjui informaciją, kad tai išskirtinis gaminys. Visa tai sukuria produktui didesnę pridedamąją vertę ir padeda išlikti konkurencingu rinkoje.

Nuorodų registre – skilandis, varškės sūris, medus

Skilandis – pirmasis lietuviškas gaminys, kuris dar 2010 m. įgijo saugomo produkto pavadinimą. Jam suteikta Garantuoto tradicinio gaminio nuoroda, kuri patvirtina, kad produktas gaminamas tradiciniu, ne mažiau kaip trisdešimt metų nepakitusiu būdu. Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse saugoma medžiaga rodo, kad žodis „skilandis“ minimas dokumentuose iš įvairių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietų jau XVI-XVIII amžiuje. Specialiu ženklu pažymėtas skilandis yra gaminamas iš jautienos ir kiaulienos, gardinamas tik druska, pipirais, gvazdikėliais, česnakais ir yra įdarytas į kiaulės pūslę arba viršutinę karvės žarnyno dalį. Skilandis rūkomas ne mažiau kaip 15 dienų, deginant lapuočių medžių malkas, vėliau – džiovinamas.

Beveik prieš dvejus metus Saugomos kilmės vietos nuorodos ženklas suteiktas Seinų – Lazdijų krašto medui. Tai daugiažiedis nektaro medus, surinktas iš Seinų bei Lazdijų rajonuose natūraliai augančių medingųjų augalų. Tokio medaus spalva – nuo tamsiai geltonos iki tamsiai auksinės. Kultūrinių augalų, pavyzdžiui, rapsų ar grikių, nebūdingų minėtai vietovei, bendras žiedadulkių kiekis meduje negali būti didesnis kaip 5 proc.

Dar vienas Europos Komisijos išskirtiniu pripažintas produktas – lietuviškas varškės sūris. Jam suteikta Saugoma geografinė nuoroda. Ant šio produkto etiketės nurodomas šalies, o ne regiono pavadinimas todėl, kad varškės sūris tradiciniu būdu gaminamas visoje Lietuvoje. O seną jo kilmę įrodo tai, kad toks sūris buvo paplitęs tik buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinėje dalyje – dabartinės Lietuvos, Baltarusijos teritorijose ir šalia esančios Lenkijos dalyje.

Saugomos geografinės nuorodos ženklu  galima žymėti varškės sūrį, kuris pagamintas senoviniu būdu, kai pienas sutraukiamas nenaudojant fermentų – tik pieno rūgšties bakterijų raugu. O savitą formą įgauna varškę rankomis sukemšant į trikampio formos sūrmaišius ir prislegiant.

Šiemet tradiciniais pripažinta Daujėnų naminė duona ir žemaitiškas kastinys

Saugomos geografinės nuorodos ženklu nuo praėjusių metų gali būti žymimas midus „Stakliškės“. Nuoroda patvirtina, kad šis alkoholinis gėrimas gaminamas tradiciniu būdu natūraliai fermentuojant midaus misą su augalinių žaliavų (apynių, liepų žiedų, kadagio uogų) priedu. Visas etilo alkoholis miduje gaunamas tik natūralios fermentacijos būdu, o cukraus ar kitų saldinimo medžiagų, dažiklių, aromatinių medžiagų, konservantų nededama.

Šiemet į Saugomų geografinių nuorodų registrą Europos Komisija įtraukė Daujėnų naminę duoną, kuri gaminama namų ūkyje laikantis tradicinio metodo – ruginių miltų tešla rauginama lėtai (1–3 paras) savaiminiu raugu mediniame kubiliuke, kuris turi būti ąžuolinis.

Nuo šių metų pradžios žemaitiškas kastinys taip pat gali būti ženklinamas nuoroda, patvirtinančia, kad tai išskirtinis gaminys. Jis įtrauktas į tradicinių garantuotų gaminių registrą. Specialius ženklas gali būti užklijuotas ant žemaitiško kastinio, jeigu tai yra tradicinis pašildytos išsuktos ir po to atšaldytos grietinės produktas. Jam būdinga vienalytė, tiršta, gerai burnoje tirpstanti  konsistencija.

Ar produktai gali būti ženklinami kaip išskirtiniai ir žymimi specialiais ženklais, taip pat, ar gaminiai, kurie yra įtraukti į Saugomų geografinių, kilmės vietos ar garantuotų tradicinių gaminių nuorodų registrą atitinka specifinius reikalavimus, kontroliuoja VMVT.