A. Guterresas taip pat teigė, kad Izraelio karinis puolimas prieš islamistų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože, keršijant už precedento neturintį spalio 7-osios išpuolį prieš Izraelį, sukėlė „humanitarinį pragarą“ civiliams gyventojams, įstrigusiems apsiaustoje palestiniečių teritorijoje.

„Viduriniai Rytai atsidūrė ant bedugnės krašto. Pastarosiomis dienomis įvyko pavojingas eskalavimas – žodžiais ir veiksmais“, – sakė A. Guterresas Saugumo Tarybai.

„Vienas nesusipratimas, vienas nesusikalbėjimas, viena klaida gali sukelti neįsivaizduojamą dalyką – visavertį regioninį konfliktą, kuris būtų pražūtingas visiems dalyviams“, – teigė jis ir paragino visas šalis laikytis „kuo didžiausio santūrumo“.

Savaitgalį Iranas paleido raketų ir dronų į Izraelį po išpuolio prieš iraniečių konsulatą Damaske, dėl kurio plačiai kaltinamas Izraelis.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pareiškė, kad jo šalis pasilieka teisę gintis.

A. Guterresas pasmerkė ir išpuolį prieš konsulatą, ir dronų bei raketų ataką, sakydamas, kad pastaroji rodo „rimtą [padėties] eskalavimą“.

„Pats laikas nutraukti kruviną atsakomųjų veiksmų ciklą, – kalbėjo jis. – Pats laikas sustoti.“

„Tarptautinė bendruomenė turi bendradarbiauti, kad užkirstų kelią veiksmams, galintiems pastūmėti visus Vidurinius Rytus į prarają, o tai turėtų pražūtingą poveikį civiliams gyventojams. Pasakysiu aiškiai: grėsmės auga daugelyje frontų“, – teigė jis.

„Generalinis sekretorius dar kartą patvirtina, kad diplomatinių ir konsulinių patalpų ir personalo neliečiamumo principo turi būti laikomasi visais atvejais pagal tarptautinę teisę“, – sakė Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas).

Karą stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR), kuri remiasi plačiu šaltinių tinklu Sirijoje, pranešė, kad per Izraelio smūgį Irano konsulato priestatui Damaske pirmadienį žuvo 11 žmonių, įskaitant aštuonis iraniečius, du sirus ir vieną libanietį – visi jie buvo kovotojai.

Per Izraelio smūgį žuvo septyni Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) nariai, įskaitant brigados generolą Mohammadą Rezą Zahedi (Mohamadą Rezą Zahedį) ir kitą aukšto rango karininką, brigados generolą Mohammadą Hadi Haji Rahimi (Mohomadą Hadį Hadžį Rahimį), pranešė korpusas.

Izraelis pareiškė, kad nekomentuos pranešimo apie išpuolį. Šis smūgis sukėlė būgštavimų, kad tęsiantis karui Gazos Ruože gali kilti dar daugiau smurto tarp Izraelio ir Irano sąjungininkų.

„Ši rezoliucija privalo būti įgyvendinta. Nesėkmė ją įgyvendinant būtų neatleistina“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“).

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį pirmą kartą pareikalavo nutraukti ugnį Gazos Ruože, o Jungtinės Valstijos, Izraelio sąjungininkės, kurios vetavo ankstesnius rezoliucijų tekstus, susilaikė.

Rezoliucija, kurioje reikalaujama „nedelsiant nutraukti ugnį“ per šiuo metu vykstantį musulmonų šventąjį ramadano mėnesį ir sudaryti ilgalaikes paliaubas, buvo priimta, visoms kitoms 14 Saugumo Tarybos narių balsavus „už“.

Palestiniečių pasiuntinys JT Saugumo Tarybai pirmadienį emocingai pareiškė, kad rezoliucijos dėl ugnies nutraukimo patvirtinimas turi tapti „lūžio tašku“ baigiant karą Gazos Ruože.

„Tai turi būti lūžio taškas“, – tramdydamas ašaras, sakė Riyadas Mansouras (Rijadas Mansuras).

„Tai turi reikšti šio puolimo, žiaurumų prieš mūsų žmones pabaigą“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu „Hamas“ palankiai įvertino JT rezoliuciją, kuria raginama nutraukti ugnį kare su Izraeliu, ir pareiškė, kad grupuotė yra pasirengusi derėtis dėl įkaitų paleidimo mainais į palestiniečių kalinius.

„Hamas“ sveikina šiandieninį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos raginimą nedelsiant nutraukti ugnį“ Gazos Ruože, pareiškė kovotojų grupuotė ir pridūrė: „Taip pat patvirtiname, kad esame pasirengę nedelsdami pradėti apsikeitimo kaliniais procesą, kuris leistų paleisti kalinius abiejose pusėse."

Karas prasidėjo beprecedenčiu „Hamas“ spalio 7-osios išpuoliu, per kurį Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo mažiausiai 32 226 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

2023 metai vainikavo šilčiausią dešimtmetį per visą istoriją, vandenynus alino karščio bangos, o ledynuose rekordiškai sumažėjo ledo, nurodė organizacija.

JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) sakė, kad ataskaita rodo „planetą atsidūrus ant slenksčio“.

„Žemė skelbia pavojaus signalą“, – sakė jis, pabrėždamas, kad „dėl iškastinio kuro taršos klimato chaosas tampa nepaprastai didelis“, ir įspėdamas, kad pokyčiai spartėja.

WMO teigė, kad vidutinė priežeminė temperatūra pernai buvo 1,45 laipsnio Celsijaus didesnė už priešindustrinį lygį – pavojingai arti kritinės 1,5 laipsnio ribos, kurios šalys susitarė neperžengti 2015 metų Paryžiaus klimato susitarime.

„Dar niekada nebuvome taip arti [...] Paryžiaus susitarime nustatytos 1,5 laipsnio apatinės ribos“, – pareiškime perspėjo WMO vadovė Andrea Celeste Saulo (Andrėja Selestė Saulo).

Žemė skelbia pavojaus signalą.

Jos teigimu, ataskaita turėtų būti laikoma „raudonuoju perspėjimu pasauliui“.

A. C. Saulo pabrėžė, kad klimato kaita susijusi ne tik su temperatūra.

„Tai, ką matėme 2023-iaisiais, ypač precedento neturintį vandenynų atšilimą, ledynų atsitraukimą ir Antarktidos jūros ledo nykimą, kelia ypatingą susirūpinimą“, – teigė ji.

A. Guterresas taip pat pabrėžė, kad išvados turi ir teigiamų aspektų.

Jis tvirtino, kad pasaulis vis dar turi galimybę išlaikyti ilgalaikį planetos temperatūros kilimą žemiau 1,5 laipsnio ribos ir „išvengti didžiausio klimato chaoso“.

„Mes žinome, kaip tai padaryti“, – kalbėjo JT vadovas.

A. Guterresas primena, kad bandymas neteisėtai aneksuoti šiuos Ukrainos regionus pagal tarptautinę teisę negalioja, penktadienį Niujorke sakė jo atstovas Stéphanas Dujarricas. „Jungtinės Tautos toliau remia Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę, vienybę ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažįstamų sienų ribose“, – pažymėjo jis.

Ginčytini Rusijos prezidento rinkimai prasidėjo penktadienį ir truks iki sekmadienio. Okupuotose Ukrainos teritorijose Donecke, Luhanske, Zaporižioje ir Chersone, Maskvos duomenimis, balsavimo teisę turi 4,5 mln. rinkėjų. Balsavimas vyksta ir Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalyje, kurį Maskva aneksavo jau 2014 m.

Kalbėdamas JT Žmogaus teisių tarybos posėdyje Ženevoje Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) sakė, kad piečiausias Gazos Ruožo miestas, kuriame palapinių miesteliuose glaudžiasi daugiau kaip 1,4 mln. palestiniečių, yra „humanitarinės pagalbos operacijos pagrindas“ šiame palestiniečių anklave.

„Visapusiškas Izraelio puolimas prieš šį miestą ne tik sukeltų siaubą daugiau nei milijonui ten prisiglaudusių civilių palestiniečių, bet ir įkaltų paskutinę vinį į mūsų pagalbos programų karstą“, – pareiškė jis.

Jo komentarai pasirodė po to, kai Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) sekmadienį dar sykį pakartojo, kad norint pasiekti visišką pergalę prieš islamistinį judėjimą „Hamas“ būtina karinė operacija Rafoje. Karą išprovokavo „Hamas“ spalio 7-osios išpuolis žydų valstybėje.

B. Netanyahu pareiškė, kad sausumos įsiveržimas į Rafą sudarytų sąlygas Izraeliui vos per kelias savaites pasiekti visišką pergalę prieš „Hamas“ ir kad galimos paliaubos, dėl kurių diskutuojama Dohoje, reikštų tik operacijos atidėjimą.

Karą Gazos Ruože sukėlė precedento neturintis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį žydų valstybėje žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP duomenys, pagrįsti oficialiais skaičiais.

Kartoju savo raginimą sudaryti humanitarines paliaubas ir nedelsiant bei besąlygiškai paleisti visus įkaitus.

„Hamas“ kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože dar liko apie 130 įkaitų, kurių mažiausiai 31, kaip manoma, buvo nužudytas.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 29 tūkst. 782 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Raginama nutraukti kraujo liejimą

Pirmadienį A. Guterresas pabrėžė, kad „niekas negali pateisinti „Hamas“ tyčinio civilių žudymo, žalojimo, kankinimo ir grobimo, seksualinio smurto ar beatodairiško raketų leidimo į Izraelį“.

„Ir niekas nepateisina kolektyvinės bausmės palestiniečiams“, – teigė jis.

Didėjant humanitarinei krizei, pagrindinė JT agentūra palestiniečiams remti (UNRWA) paragino imtis politinių veiksmų, siekiant išvengti bado Gazos Ruože.

Tačiau A. Guterresas pabrėžė, kad humanitarinės pagalbos vis dar labai nepakanka.

„Kartoju savo raginimą sudaryti humanitarines paliaubas ir nedelsiant bei besąlygiškai paleisti visus įkaitus“, – nurodė jis.

A. Guterresas apgailestavo, jog nepaisant jo raginimų JT Saugumo Tarybai skubiai imtis visų priemonių, kad būtų nutrauktas kraujo liejimas Gazos Ruože ir užkirstas kelią eskalacijai, ji nesiėmė jokių veiksmų.

Vašingtonas, vienas iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių ir didžiausias Izraelio sąjungininkas, turi veto teisę ir ja jau tris kartus pasinaudojo, kad neleistų Tarybai paraginti nedelsiant nutraukti ugnį Gazos Ruože.

A. Guterresas įspėjo, kokių pasekmių gali turėti tai, kad Saugumo Taryba nesiėmė veiksmų dėl Gazos Ruožo, ir tai, kad dėl Rusijos veto ji nieko nepadarė karo Ukrainoje klausimu.

Jis įspėjo, kad šis neveiklumas „labai – galbūt net lemtingai – pakirto jos autoritetą“.

„Tarybai reikia rimtos reformos dėl sudėties ir darbo metodų“, – pridūrė jis. 

„Pusė Gazos Ruožo gyventojų šiuo metu spaudžiasi Rafoje ir neturi kur trauktis. Pranešimai, kad Izraelio kariuomenė dabar ketina pulti Rafą, kelia nerimą, – rašė A. Guterresas ketvirtadienį tinkle „X“. – Tokia operacija dar labiau pagilintų humanitarinį košmarą ir gali turėti nenuspėjamų pasekmių visame regionui“.

Izraelio vyriausybė yra paskelbusi, kad pradės puolimą Rafohe pasienyje su Egiptu. Prieš karą šiame mieste gyveno apie 200 tūkst. žmonių, o dabar jų čia jau yra daugiau kaip milijonas. Į Rafą jie pasitraukė bėgdami nuo mūšių kitose Gazos Ruožo dalyse. Egiptas baiminasi, kad karinė operacija Rafoje gali sukelti palestiniečių srautą į Egipto Sinajaus pusiasalį.

Pasak laikraščio „The Times of Israel“, ginkluotosios pajėgos ketvirtadienį jau rengė antskrydžius prieš taikinius Rafoje. Be to, tankai apšaudė miesto rytinę dalį.

Dėl didelio pabėgėlių skaičiaus ir JAV vyriausybė įspėjo dėl intensyvaus puolimo. „Manome, kad karinė operacija šiuo metu būtų katastrofa šiems žmonėms, – ketvirtadienį sakė Nacionalinės Saugumo Tarybos komunikacijos direktorius Johnas Kirby‘is. – Mes to neremiame“.

Karui Gazos Ruože tęsiantis jau penkis mėnesius, A. Guterresas trečiadienį perspėjo, jei Izraelis įžengs į pietinį Rafos miestą, tai „dar labiau padidins tai, kas ir taip yra humanitarinis košmaras, turintis nenusakomų pasekmių regionui“.

Nuo spalio 7 dienos, kai buvo surengtas precedento neturintis „Hamas“ išpuolis, Izraelio pajėgos vykdo nesiliaujantį Gazos Ruožo bombardavimą ir antžeminį puolimą, siekdamos sunaikinti islamistų grupuotę. Dėl to daugiau kaip milijonas žmonių buvo priversti persikelti į pietinę palestiniečių anklavo dalį.

„Atėjo laikas nedelsiant sudaryti humanitarines paliaubas ir besąlygiškai paleisti visus įkaitus“, – nurodė A. Guterresas per kalbą Generalinėje Asamblėjoje, kurioje pristatė savo 2024-ųjų prioritetus.

Jis taip pat paragino reformuoti JT Saugumo Tarybą ir tarptautinę finansų sistemą, pabrėždamas, kad rugsėjį vyksiantis Ateities aukščiausiojo lygio susitikimas taps itin svarbia vieta spręsti sudėtingoms problemoms.

„Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą – pagrindinę platformą, kurioje sprendžiami pasaulinės taikos klausimai, – įstūmė į aklavietę geopolitiniai nesutarimai“, – sakė JT vadovas.

„Tai ne pirmas kartas, kai Taryba yra susiskaldžiusi, tačiau šis kartas yra blogiausias. Šiandieninė disfunkcija yra gilesnė ir pavojingesnė“, – pridūrė jis.

Anot jo, priešingai nei Šaltojo karo metais, kai „nusistovėję mechanizmai padėjo valdyti supervalstybių santykius, šiandieniniame daugiapoliame pasaulyje“ šių mechanizmų trūksta.

Daugėjant konfliktų, pasauliniai humanitarinės pagalbos poreikiai yra itin dideli, tačiau finansavimas atsilieka.

„Mūsų pasaulis įžengia į chaoso amžių (...), pavojingą ir nenuspėjamą visišką nebaudžiamumą“, – perspėjo A. Guterresas.

Jo pastabos išsakytos Ukrainoje, Sudane, Artimuosiuose Rytuose ir kitose pasaulio vietose vykstant pražūtingiems konfliktams, dėl kurių milijonai žmonių yra priversti palikti savo namus, jiems reikia pagalbos.

„Daugėjant konfliktų, pasauliniai humanitarinės pagalbos poreikiai yra itin dideli, tačiau finansavimas atsilieka“, – sakė JT vadovas.

Be to, jis paragino pasaulio lyderius pasinaudoti rugsėjo mėnesį Niujorke vyksiančio Ateities aukščiausiojo lygio susitikimo galimybe „formuoti daugiašališkumą ateinantiems metams“.

Užsimindamas apie COVID-19 pandemiją, A. Guterresas dar kartą paragino sukurti „skubios pagalbos platformą, kuri padėtų geriau reaguoti į sudėtingus pasaulinius sukrėtimus“.

2017-aisiais pradėjęs eiti JT vadovo pareigas, A. Guterresas kovą su klimato kaita paskelbė vienu svarbiausių savo prioritetų. Trečiadienį jis pakartojo, kad šis klausimas „išlieka svarbiausiu mūsų laikų iššūkiu“, ir paragino žmoniją „susitaikyti su planeta“.

Jis nurodė, kad „žmonija pradėjo karą, kurį gali tik pralaimėti: karą su gamta. Tai beprotiška kova“.

UNRWA kaltinama, kad 12 jos darbuotojų dalyvavo „Hamas“ atakoje prieš Izraelį pernai spalio 7 dieną. Daugiau nei dešimt šalių, įskaitant JAV, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Švediją ir kitas, sustabdė agentūros finansavimą.

Naujajai nepriklausomai komisijai vadovaus buvusi Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna, ji dirbs su trimis Europos mokslinių tyrimų organizacijomis, sakoma JT pranešime. Tyrimo tikslas yra „įvertinti, ar agentūra daro viską, ką gali, kad užtikrintų neutralumą ir reaguotų į įtarimus dėl rimtų pažeidimų, kai jie padaromi“.

Kovo pabaigoje komisija turi pateikti JT generaliniam sekretoriui A. Guterresui tarpinę ataskaitą, o balandžio pabaigoje – galutinę ir, jei prireiks, rekomendacijas dėl agentūros mechanizmų „tobulinimo ir stiprinimo“. Šis vertinimas skiriasi nuo vidinio tyrimo, Jungtinių Tautų pradėto praėjusį mėnesį, kai kaltinimai 12-ai UNRWA darbuotojų buvo pateikti pirmą kartą.

Per ataką spalio 7 d. palestiniečiai teroristai nužudė iki 1 200 žmonių, daugiausia civilių. Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu praėjusią savaitę pareiškė, kad JT agentūra yra „visiškai infiltruota“ šios palestiniečių grupuotės, nuo 2007 m. valdančios Gazos Ruožą, narių. 

Nepriklausomą UNRWA vertinimą padės atlikti Švedijos Raoulio Wallenbergo institutas, Norvegijos Chr. Michelseno institutas ir Danijos žmogaus teisių institutas.

„Visiška konfrontacija“ tarp abiejų kaimyninių šalių būtų „visiška katastrofa“, sakė A. Guterresas trečiadienį Pasaulio ekonomikos forume Davose. Tam, anot jo, „bet kokia kaina“ turi būti užkirstas kelias.

Nuo beprecedenčio radikalios palestiniečių organizacijos „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį spalio 7 d. Libano ir Izraelio pasienyje kone kasdien vyksta apsišaudymai tarp Izraelio kariuomenės ir proiranietiškos šiitų grupuotės „Hezbollah“.

A. Guterresas Davose pakartojo savo reikalavimą dėl „neatidėliotinų humanitarinių paliaubų“ Gazos Ruože bei dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo įgyvendinimo.