Prieš šį susitikimą A. Blinkenas daugiau nei puspenktos valandos kalbėjosi su kinų užsienio reikalų ministru Wang Yi (Vang I). JAV valstybės sekretorius šias derybas apibūdino kaip konstruktyvias ir išsamias.

JAV ir Kinija turi būti partnerės, ne varžovės

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) penktadienį JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui) pasakė, kad dvi didžiausios pasaulio ekonomikos turėtų būti partnerės, o ne varžovės, pranešė valstybinė žiniasklaida.

„Abi šalys turėtų būti partnerės, ne varžovės“, – sakė Xi Jinpingas. Jį citavo transliuotojas CCTV.

„Dar reikia išspręsti virtinę klausimų ir vis dar yra erdvės tolesnėms pastangoms“, – sakė Kinijos lyderis, susitikęs su A. Blinkenu Pekino Didžiojoje liaudies salėje.

Pasak Xi Jinpingo, abi šalys padarė tam tikros teigiamos pažangos nuo pernai įvykusio jo susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

„Pasiūliau tris svarbius principus: abipusę pagarbą, taikų sambūvį ir abiem naudingą bendradarbiavimą, – kalbėjo jis. – Žemė pakankamai didelė, kad tilptų bendra plėtra ir [...] Kinijos bei JAV klestėjimas. Kinijai patiktų matyti savimi pasitikinčias ir atviras, klestinčias ir augančias Jungtines Valstijas.“

Xi Jinpingas išreiškė viltį, kad JAV laikysis teigiamo požiūrio į jo šalies plėtrą.

„Tikimės, kad JAV taip pat gali teigiamai pažvelgti į Kinijos vystymąsi. Kai ši pagrindinė problema bus išspręsta, [...] santykiai iš tikrųjų galės stabilizuotis, gerėti ir žengti į priekį“, – sakė jis.

A. Blinkeno lėktuvas trečiadienį nusileido Kinijos Šanchajaus mieste.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) praėjusių metų lapkričio mėnesį San Fransiske vykusiame susitikime nusprendė atkurti komunikaciją tarp kariuomenių.

Tačiau dvi didžiausios pasaulio ekonomikos šalys vis dar nesutaria dėl prekybos, technologijų, Taivano ir plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Blinkeno kelionė bus nelengva užduotis“, – naujienų agentūrai AFP nurodė Fudano universiteto Šanchajuje Amerikos studijų centro direktorius Wu Xinbo (U Sinbo).

Tačiau Kinijai prekyba ir ekonomika tebėra svarbiausi klausimai.

Pastarosiomis savaitėmis JAV didina spaudimą Kinijai, o J. Bidenas ragina Pekinui taikyti didesnius plieno ir aliuminio tarifus, taip siekdamas prieš lapkričio mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus užsitikrinti darbininkų palankumą.

Anksčiau šį mėnesį JAV vyriausybė paskelbė pradedanti tyrimą dėl Kinijos prekybos praktikos laivų statybos, jūrų ir logistikos sektoriuose. Šis žingsnis sukėlė Pekino pasipiktinimą.

Kinija teigia, kad Vašingtono pastangos apriboti jos pramoninę gamybą prilygsta prekybos karui, tačiau J. Bidenas patikino, kad taip nėra.

„Santykių stabilumas tam tikrais atžvilgiais yra iliuzinis“, – sakė Vašingtono Quincy (Kvinsio) instituto Rytų Azijos programos atstovas Jake'as Werneris (Džeikas Verneris).

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) taip pat neatmeta galimybės taikyti sankcijas Kinijai dėl perteklinių pajėgumų pramonėje, kai Pekino subsidijos lemia gamybos perteklių, dėl kurio mažėja eksporto kainos.

„Pekinas mano, kad šis kontrolės išplėtimas rodo Amerikos pastangas apriboti Kinijos kilimą“, – teigė Brookingso (Brukingso) instituto mokslininkas Kinijos klausimais Ryanas Hassas (Rajenas Hasas).

„TikTok“ pašalinimas iš JAV rinkos?

Anksčiau šį mėnesį JAV Kongreso komitetas apkaltino Kinijos valdžios institucijas tiesiogiai subsidijuojant sudedamųjų dalių, iš kurių gaminamas fentanilis – sintetinis skausmą malšinantis vaistas, sukėlęs perdozavimo epidemiją JAV – gamybą ir eksportą.

JAV Senatas išvakarėse patvirtino teisės aktą, kuriuo reikalaujama, kad programėlė „TikTok“ atsiskirtų nuo Kinijos patronuojančiosios bendrovės „ByteDance“ arba antraip bus pašalinta iš Jungtinių Valstijų rinkos.

JAV ir kitos Vakarų valstybės reiškia susirūpinimą dėl „TikTok“ populiarumo tarp jaunų žmonių, teigdami, kad ji leidžia Pekinui rinkti duomenis ir šnipinėti naudotojus. JAV šia programėle naudojasi apie 170 mln. naudotojų.

Kritikų teigimu, „TikTok“ yra pavaldi Kinijai ir skleidžia propagandą. Kinija ir bendrovė griežtai neigia šiuos kaltinimus.

„Derybos Blinkeno vizito metu vyks labai įtemptoje atmosferoje“, – pareiškė Kinijos ir JAV santykių ekspertas iš Kinijos socialinių mokslų akademijos (CASS) Lyu Xiangas (Liu Siangas).

„Ar Kinija gali atsisakyti plėtros (kad sumažintų JAV baimę)? Tai neįmanoma“, – pridūrė ekspertas.

Karas Ukrainoje ir Gazos Ruože, Taivano klausimas

Tai antrasis A. Blinkeno vizitas į Kiniją per mažiau nei metus. Antradienį JAV valstybės sekretorius pareiškė, kad Pekinas kursto karą Ukrainoje, tiekdamas Rusijai komponentus, kuriuos ji naudoja savo karinėms reikmėms. Pekinas griežtai atmeta šiuos teiginius.

Pasak JAV pareigūnų, šie Kinijos veiksmai padėjo Rusijai įgyvendinti didžiausią karinę plėtrą nuo sovietinių laikų.

„Jei Kinija, viena vertus, teigia palaikanti pozityvius, draugiškus santykius su Europa ir kitomis šalimis, kita vertus, ji negali kurstyti didžiausios grėsmės Europos saugumui nuo pat Šaltojo karo pabaigos“, – praėjusią savaitę sakė A. Blinkenas.

Be to, Vašingtonas tikisi, kad vizito metu A. Blinkenas įtikins Kiniją pasinaudoti savo įtaka dialoge su Iranu ir užkirsti kelią Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo eskalavimui Artimuosiuose Rytuose.

Tačiau Pekinas tvirtina, kad Vašingtonas turi spausti Izraelį sutikti paskelbti paliaubas Gazos Ruože. Kinija taip pat yra susirūpinusi dėl Vašingtono karinių aljansų Azijoje.

Lyu Xiangas neseniai pavadino JAV, Filipinų ir Japonijos bendrą pareiškimą „priešiškiausiu politiniu pareiškimu Kinijos atžvilgiu nuo Šaltojo karo pabaigos“.

Skelbiama, kad vizito metu A. Blinkenas taip pat ketina iškelti klausimą dėl Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi perimti demokratinę salą savo kontrolėn.

Kiniją taip pat papiktino JAV Kongreso patvirtinta milijardinė karinė pagalba Taibėjui vis agresyvesnio Pekino akivaizdoje.

Anot Wu Xinbo, po praėjusių metų pabaigoje įvykusio J. Bideno ir Kinijos prezidento susitikimo Pekinas mano, kad Vašingtonas „nesugebėjo imtis skubių veiksmų“ Kinijai susirūpinimą keliantiems klausimams spręsti.

„JAV mano, kad kol padėtis stabili ir ne per daug nerami, viskas gerai, – sakė Wu Xinbo. – Kinijos pusė mano, kad vien tik stabilizuoti santykius nepakanka.“

A. Blinkeno kelionė, vyksianti nuo trečiadienio iki penktadienio, žymi tolesnį JAV ir Kinijos trinties, kuri išaugo valdant buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), mažinimą.

D. Trumpas vėl žada laikytis griežtos pozicijos, jei grįš į valdžią po lapkričio rinkimų.

Tačiau prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), siekdamas didesnio stabilumo tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų, išlaiko spaudimą.

Likus kelioms dienoms iki A. Blinkeno kelionės, J. Bidenas susitiko su JAV sąjungininkių Japonijos ir Filipinų, kurios abi atsargiai žiūri į Kiniją, lyderiais ir pasiūlė padidinti plieno tarifus „sukčiaujančiai“ Kinijai.

„Esame kitoje vietoje nei prieš metus, kai dvišaliai santykiai buvo istoriškai žemiausiame taške“, – prieš paskelbdamas apie šią kelionę žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

„Užsibrėžėme tikslą stabilizuoti dvišalius santykius neaukojant savo gebėjimo stiprinti sąjungas, aktyviai konkuruoti ir ginti savo interesus“, – sakė jis, laikydamasis įprastos anonimiškumo sąlygos.

Esame kitoje vietoje nei prieš metus, kai dvišaliai santykiai buvo istoriškai žemiausiame taške.

Svarbiausias A. Blinkeno darbotvarkės klausimas bus tai, kas, JAV pareigūnų teigimu, yra didelis Kinijos postūmis, padedantis Rusijai, įsiveržusiai į Ukrainą, vykdyti didžiausią militarizaciją nuo sovietinių laikų.

JAV pareigūnai teigia, kad Kinija netiekia tiesioginės karinės pagalbos, tačiau suteikė dvejopo naudojimo prekių, kurios leido Rusijai persigrupuoti, kol JAV pagalbos Ukrainai teikimas buvo ilgai atidėliojamas dėl D. Trumpo Respublikonų partijos vadovaujamų Atstovų Rūmų neveiklumo.

A. Blinkenas perduos šią žinią tiesiogiai Pekinui po to, kai paragino Europos sąjungininkes išsakyti savo susirūpinimą Kinijai, kuri, kaip manoma, nori palaikyti sklandžius santykius su Vakarais, kol susiduria su ekonominiais sunkumais.

„Jei Kinija, viena vertus, teigia norinti gerų santykių su Europa ir kitomis šalimis, kita vertus, ji negali kelti didžiausios grėsmės Europos saugumui nuo Šaltojo karo pabaigos“, – penktadienį po Didžiojo septyneto (G-7) derybų Kapryje, Italijoje sakė A. Blinkenas.

Minėtas pareigūnas teigė, kad A. Blinkenas taip pat paragins Kiniją vengti, anot jo, provokuojančio elgesio per kitą mėnesį vyksiančią kito Taivano prezidento Lai Ching-te (Lai Čingtė) inauguraciją.

Taivanas, į kurį pretenduoja Pekinas, yra nuolatinis nesutarimų šaltinis, o Kiniją piktina JAV ginklų pardavimas Taibėjui.

Tačiau JAV pareigūnai tyliai tikina, kad pagerėję JAV ir Kinijos santykiai padėjo išvengti blogesnių Kinijos spaudimo scenarijų per Taivano rinkimus.

„Nekalbėsiu apie tuos įvykius, apie kuriuos pranešta [...] Galiu tik pasakyti, mūsų ir G-7 narių vardu, kad koncentruojamės į deeskalaciją“, – per spaudos konferenciją po Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimo Italijos Kaprio saloje sakė amerikiečių diplomatijos vadovas.

A. Blinkenas atsisakė atsakyti į klausimus apie sprogimus Irane ir pranešimus, kad tai Izraelis sudavė atsakomųjų smūgių savo nesutaikomam priešui.

Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad centrinėje Isfahano provincijoje anksti penktadienį nugriaudėjo sprogimų, o JAV žiniasklaida, cituodama amerikiečių pareigūnus, paskelbė, kad Izraelis sudavė atsakomųjų smūgių savo aršiam priešui Iranui.

Tuo metu iraniečių žiniasklaida atmetė galimybę, kad Iranas buvo užpultas iš užsienio.

Izraelis anksčiau įspėjo, kad imsis atsakomųjų veiksmų po to, kai beveik prieš savaitę Teheranas atakavo jį raketomis ir dronais, keršydamas už mirtiną smūgį Irano ambasadai Sirijoje, dėl kurio plačiai kaltinama žydų valstybė.

Nuo to laiko vis garsiau skamba būgštavimai, kad Gazos Ruože besitęsiantis Izraelio ir „Hamas“ karas gali išplisti regione.

Kiek anksčiau kalbėdamas su žurnalistais ministrų susitikimo šeimininkas italų diplomatijos vadovas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) sakė, jog Vašingtonas buvo iš anksto informuotas apie smūgius, bet daugiau detalių nepateikė.

„Jungtinės Valstijos buvo informuotos paskutinę akimirką“, – nurodė italų ministras, pridūręs, kad „tai tebuvo informacijos“ perdavimas, bet nepasakė, kas tai padarė.

Pranešimai apie smūgius dominavo G-7 ministrų susitikime penktadienį, o A. Tajani teko pakoreguoti antrosios derybų dienos darbotvarkę, bet viešos informacijos, apie tai kas nutiko, nebuvo daug.

Savo galutiniame pareiškime G-7 ministrai pareiškė: „Atsižvelgdami į pranešimus apie smūgius balandžio 19-ąją, raginame visas šalis dirbti siekiant užkirsti kelią tolesnei eskalacijai. G-7 ir toliau dirbs šiuo tikslu.“

„Mes nesiekiame eskalacijos, bet ir toliau remsime Izraelio gynybą ir apsaugosime savo personalą regione“, – sakė A. Blinkenas, prasidėjus susitikimui su Irako ministro pirmininko pavaduotoju Mohammedu Ali Tamimu.

„Šis savaitgalis parodė, kad Izraelis neturėjo ir neturi gintis vienas, kai jis yra agresijos, atakos auka“, – pridūrė A. Blinkenas, pavadinęs Irano veiksmus „neturinčiais precedento“. Vėlai šeštadienį Iranas paleido daugiau nei 300 bepiločių orlaivių ir raketų, keršydamas už balandžio 1 d. suduotą mirtiną smūgį į Irano konsulatą Sirijoje, dėl jo Teheranas kaltina Izraelį. Dauguma raketų ir dronų buvo perimti dar nepasiekę Izraelio su JAV, Jordanijos ir kitų sąjungininkių pagalba.

A. Blinkenas sakė per pastarąsias 36 valandas surengęs ne vienas derybas, siekdamas suderinti diplomatinį atsaką, kuris užkirstų kelią krizei plėstis regione. Pasak Valstybės departamento, JAV valstybės sekretorius kalbėjosi su kolegomis Egipte, Saudo Arabijoje, Jordanijoje, Turkijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.

Irako ministro pirmininko pavaduotojas sakė, kad jo vyriausybė nerimauja, jog regionas gali būti „įtrauktas į platesnį karą, kuris kels grėsmę tarptautiniam saugumui“, ir paragino visas šalis laikytis „santūrumo“.

Susitikimas su A. Blinkenu įvyko prieš JAV prezidento Joe Bideno derybas Baltuosiuose rūmuose su Irako ministru pirmininku Mohamedu Shia Al Sudani.

JAV valstybės departamentas teigė, kad skambučio metu A. Blinkenas paprašė Pekino pasinaudoti savo įtaka ir atkalbėti Iraną nuo keršto Izraeliui po to, kai balandžio 1 dieną žydų valstybės pajėgų smūgis sugriovė Irano konsulato priestatą Sirijos sostinėje Damaske. Nuo to laiko padidėjo susirūpinimas dėl Teherano atsakomųjų veiksmų.

Penktadienį Kinija patvirtino, kad pokalbis įvyko, ir sakė, kad Wang Yi išreiškė griežtą Kinijos pasmerkimą dėl išpuolio, kartu pabrėždamas neliečiamą diplomatinių institucijų teisę į saugumą ir būtinybę gerbti Irano ir Sirijos suverenitetą.

„Kinija ir toliau atliks konstruktyvų vaidmenį sprendžiant Artimųjų Rytų klausimą (...) ir prisidės prie padėties atvėsinimo“, – pridūrė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

„Konstruktyvus vaidmuo visų pirma turėtų tekti Jungtinėms Valstijoms“, – pridūrė ji.

Po išpuolio, per kurį žuvo septyni Irano revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) nariai, įskaitant du generolus, šalies teokratai pažadėjo smogti atsakomąjį smūgį.

Jungtinės Valstijos ne kartą viešai ragino Kiniją imtis aktyvesnių veiksmų krizei spręsti, be kita ko, daryti spaudimą Iranui, kuris remia islamistų judėjimą „Hamas“.

Pekinas savo ruožtu kritikuoja Jungtines Valstijas kaip šališkas Izraelio atžvilgiu.

„Šis eskalavimo etapas yra naujausia Gazos konflikto šalutinio poveikio apraiška, todėl būtina kuo greičiau nutraukti Gazos konfliktą“, – penktadienį sakė Mao Ning ir pridūrė, kad Pekinas ragina nedelsiant nutraukti ugnį.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį pareiškė, kad Vašingtono parama Izraelio saugumui yra labai tvirta, nors ir kritikavo ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) sprendimus karo Gazos Ruože kontekste.

Pranešimas paskelbtas po Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano, Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) ir JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) derybų, kuriomis siekta sustiprinti bendradarbiavimą.

Kaukazo valstybė Armėnija siekia užsitikrinti ekonominę paramą iš Vakarų šalių, vis labiau toldama nuo Rusijos. Armėnai supyko, kad Maskva pernai nesugebėjo sustabdyti Azerbaidžano karinio puolimo, po kurio jis susigrąžino separatistinio Kalnų Karabacho kontrolę. 

U. von der Leyen teigė, kad ketverių metų finansinių dotacijų Armėnijai „atsparumo ir augimo“ paketas rodo, kad ES stovi „petys į petį“ su Jerevanu.

„Europa ir Armėnija turi ilgą ir bendrą istoriją, o dabar atėjo laikas rašyti naują skyrių“, – pareiškė ji.

Pasak N. Pašiniano, penktadienio susitikimas Briuselyje įrodo, kad jo šalies, kuri kadaise priklausė Sovietų Sąjungai, partnerystė su ES ir JAV plečiasi.

„Tikiu, kad mūsų bendra demokratinės, taikios ir klestinčios ateities vizija ir toliau bus mūsų abipusio pasitikėjimo santykių pagrindas ir kelrodė žvaigždė“, – pareiškė jis.

A. Blinkenas nurodė, kad JAV taip pat didina ekonominę paramą Jerevanui iki 65 mln. dolerių (60 mln. eurų) šiais metais, siekdamos padėti Armėnijai tapti „stipria, nepriklausoma valstybe, taikiai bendraujančia su savo kaimynais“.

„Turime išnaudoti šį pasirinkimo momentą Armėnijos žmonėms ir jos lyderiams“, – tvirtino jis.

Armėnija vis dažniau kritikuoja Maskvos, kaip regioninio saugumo garanto, vaidmens idėją, ir svarsto galimybę siekti narystės ES. Rusija dėl to apkaltino Armėniją mėginant sugriauti vis labiau įtemptus šalių ryšius.

Jerevanas ilgą laiką palaikė glaudžius ryšius su Maskva, tačiau abiejų šalių santykiai greitai pablogėjo po to, kai Rusijos taikdariai nesugebėjo sustabdyti Azerbaidžano karinio puolimo separatistiniame Kalnų Karabacho regione.

Nuo tada N. Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) išreiškė viltį, kad jų šalys sudarys visapusišką taikos susitarimą.

Tačiau antradienį abi pusės apsikeitė kaltinimais dėl ugnies paleidimo per sieną, taip atnaujindamos būgštavimus dėl konflikto. 

Prieš derybas Briuselyje A. Blinkenas trečiadienį paskambino I. Aliyevui ir pabandė sumažinti įtampą.

Briuselio susitikime N. Pašinianas sakė, kad tebėra „įsipareigojęs normalizuoti santykius su Azerbaidžanu“.

Tačiau Turkija, pagrindinė Azerbaidžano rėmėja, perspėjo, kad Armėnijos derybos su JAV ir ES „kenkia neutraliam požiūriui, kuris turėtų būti sudėtingų regiono problemų sprendimo pagrindas“.

„Ši iniciatyva, į kurią neįtrauktas Azerbaidžanas, sudarys sąlygas Pietų Kaukazui tapti geopolitinės konfrontacijos, o ne taikos zona“, – pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministerija.

Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos gali pažadėti, kad Ukrainos valstybė ir Kyjivas niekada nepateks į rusų rankas, A. Blinkenas atsakė: „Esu tikras, kad mes tą jau pažadėjome. Kitaip tariant, to nebus, to niekada nebus“.

Jis pridūrė, kad tik prasidėjus Rusijos agresijai 2022 m. JAV manė, jog egzistuoja tikimybė, kad Kyjivas kris.

„Tačiau neįtikėtinas Ukrainos žmonių pasipriešinimas ir pagalba, kurią Ukrainai suteikė Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir kitos šalys lėmė, kad V. Putino troškimas užkariauti visą šalį, nušluoti ją nuo žemės paviršiaus, prijungti ją prie didesnės Rusijos, neišsipildė ir neišsipildys“, – kalbėjo A. Blinkenas.

Jo teigimu, nuo pat plataus masto invazijos pradžios prezidentas Joe Bidenas buvo tikras dėl dviejų dalykų – kad JAV turi dėti visas įmanomas pastangas padėti Ukrainai ir išvengti karo su Rusija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinken balandžio 2 d. Paryžiuje įvykusiame susitikime dar kartą užtvirtino savo bendrą poziciją toliau teikti pagalbą Ukrainai.

Vizitai įvyks dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms siekiant užmegzti tvirtesnius ryšius.

„Toliau sieksime įgyvendinti savo interesus pasitelkdami [ministrų] kabineto lygio diplomatiją, įskaitant iždo sekretorės Jellen vizitą į KLR (Kinijos Liaudies Respubliką) artimiausiomis dienomis ir valstybės sekretoriaus Blinkeno vizitą artimiausiomis savaitėmis“, – sakė JAV pareigūnas žurnalistams prieš antradienį įvykusį prezidentų Joe Bideno (Džo Baideno) ir Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) pokalbį.