3 mln. eurų – manoma, kad tiek prarado kaupiantys antroje pensijų pakopoje. Jų pinigai buvo investuoti į „BaltCap“ fondą, kuriame dirbęs Šarūnas Stepukonis įtariamas didelės vertės turto pasisavinimu.

„Turint omenyje, kad visa pensijų fonduose valdoma suma yra virš 6 mlrd. eurų, tai 3 mln. tikrai nėra labai reikšmingi“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Pensijų grupės vadovė Inga Baškutė.

Į kokią bendrovę investuoti, kiekvienas pensijų fondas renkasi atskirai. Lietuvoje įsigyti „BaltCap“ akcijų nusprendė SEB ir „Swedbank“ bankai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Netgi jeigu fondo valdytojas mato, kad įmonė duos pelno, pagal Lietuvos banko taisykles jis negali investuoti daugiau 1 proc.“, – kalbėjo Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius.

Į „BaltCap“ įneštos 50-ties metų ir jaunesnių gyventojų lėšos. Kiek vidutiniškai kiekvienas kaupiantysis prarado – neaišku.

„Ar tokią informaciją tikrai matys žmogus – nežinau“, – sakė I. Baškutė.

„Mano asmeninė rizika – 0,16 proc. Tai visiškai nereikšminga suma, nes kiekvieną dieną fondas svyruoja 0,3 ar 0,5 proc.“, – teigė J. Dirginčius.

Apie galimą vagystę iš pensijų fondų SEB, „Swedbank“ bei Lietuvos bankas kalbėti atsisako.

„Su komunikacija pas mus prastai. Gelbstint privatų pensijų fondų verslą, aukojamas pasitikėjimas visa sistema“, – kalbėjo Seimo narys Algirdas Sysas.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda lėšų pasisavinimą iš „BaltCap“ lygina su „Grigeo Klaipėdos“ ir Kuršių marių taršos byla. Pamoka ir būdas apsivalyti, sako jis.

„Visų pirma, reikia gerai išmokti pamokas. Labai aiškiai įvertinti, kodėl sistema ir kontrolės mechanizmai neveikia“, – tvirtino G. Nausėda.

Kaip griežtai reguliuojami ir prižiūrimi pensijų fondai tapo galimos vagystės taikiniu, nei Lietuvos bankas, nei valdžia paaiškinti negali. 

Vieno žmogaus nusikalstama veika ir vienos įmonės valdymo modelis neturėtų suponuoti, kad tai yra landa įstatymuose ar institucijos veikloje.

„Vieno žmogaus nusikalstama veika ir vienos įmonės valdymo modelis neturėtų suponuoti, kad tai yra landa įstatymuose ar institucijos veikloje“, – pasisakė I. Baškutė.

Lėšų ir pensijų pinigų pasisavinimu rūpinasi teisėsauga. Prokurorai prašo Š. Stepukonį suimti dar mėnesiui.

„Patikrinti nėra sudėtinga, bet kol kas delsiama. Paprastai teisinamasi tuo, kad vyksta tyrimas, kad informacija bus pateikta po jo. Bet tas tyrimas gali trukti tris, gali penkis metus“, –  sakė ekonomistas Romas Lazutka.

Pensijų fondų valdytojai veda derybas su „BaltCap“, kaip bus kompensuoti nuostoliai. Ekspertai netiki, kad žmonės pinigus atgaus.

„Jeigu tu prisidirbai banke, tai tu turi atsakyti už palūkanas ir delspinigius mokėti. Pagal viską turėtų būti taip, kad jeigu tie fondai neatsargiai kažko nesukontroliavo, nesužiūrėjo, suinvestavo žmonių pinigus į tokį fondą, kuris yra neprižiūrimas, tai rizika labai aukšta. Manau, kad patys bankai turėtų atsakyti ir kompensuoti“, – kalbėjo Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marijus Jansonas.

„Pensijų fondų valdytojai kompensuotų savo sąskaita, bet abejotina, todėl, kad pagal įstatymus jie neatsako už tą turtą. Jų įsipareigojimai, jų turtas – atskiras nuo dalyvių“, – aiškino R. Lazutka. 

Prezidentas ragina stiprinti pensijų fondų pasitikėjimą ir jų apsaugą. Daugiau viešinti, kur investuojama, pagalvoti ir apie draudimą. 

„Pačia sistema gyventojai gali pasitikėti, bet reikia daryti dar daug, kad tas pasitikėjimas būtų ne pažadais grįstas, o tikrais veiksmais“, – kalbėjo prezidentas.

„Jeigu reglamentuosime, kad valdytojai visiškai vengtų rizikos, jie turės nusileisti į mažesnį pelningumą. Reikėtų suprasti, kad draudimas yra paslauga, už kurią susimokės kaupiantieji“, – tikino J. Dirginčius. 

SADM sako, kad skubotų sprendimų nebus. 

„Sistema veikia, ji patikima. Po Konstitucinio Teismo sprendimo žiūrėsime kompleksiškai, ką būtų galima padaryti geriau“, – teigė I. Baškutė. 

Konstitucinis Teismas jau nagrinėja, ar žmonės iš tikrųjų neturi teisės pasitraukti iš pensijų kaupimo. To paprašė Seimo opozicijos nariai. 

„Pagrindinis antrosios pensijos pakopos tikslas – nepasiektas. Visi papildomai pensijų negaus. Viskas jau įrodyta. Devyniolika metų akivaizdžiai matome, kiek dalyvauja, kokias sumas gauna“, – sakė A. Sysas.

Dėl pensijų kaupimo Konstitucinis Teismas pasisakys kovo viduryje.

Už tai, kad Pensijų kaupimo įstatymo pataisos būtų svarstomos, balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 15, o susilaikė 42. Kitu balsavimu Seimas šalies vadovo iniciatyvas nutarė grąžinti tobulinti – už tai balsavo 55 parlamentarai, o atmesti pataisas siūlė 50.  

Prezidento iniciatyvas dėl pensijų kaupimo svarstymą Seime palaikė opozicija ir keli valdantieji. 

Iš konservatorių vienintelė Angelė Jakavonytė balsavo už pataisų svarstymą, 11 buvo prieš, 31 susilaikė, o dar septyni frakcijos nariai nedalyvavo balsavime. Keturi liberalai (Andrius Bagdonas, Ričardas Juška, Jonas Varkalys ir Viktoras Pranckietis) balsavo už, penki susilaikė bei trys nedalyvavo balsavime. „Laisvietė“ Silva Lengvinienė buvo už, keturi frakcijos nariai – prieš, o šeši susilaikė. 

Pataisas rėmė 12 demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių, keturi nedalyvavo balsavime, „valstiečiai“– atitinkamai 16 ir trys. Septyni Darbo partijos frakcijos nariai nedalyvavo balsavime, vienas buvo už, socialdemokratai – atitinkamai septyni ir šeši, o Mišrios Seimo narių grupės atstovai – trys nedalyvavo ir 8 buvo už.   

Tai buvo antras bandymas Seime išgirsti prezidento atstovų argumentus dėl pataisų.

Praėjusį ketvirtadienį opozicijai baiminantis, kad pakeitimų neparems valdantieji ir dėl to neužteks balsų pradėti jas Seime svarstyti, paprašė inicijuojamų pakeitimų pristatymą atidėti.

Pasak prezidento patarėjos Irenos Segalovičienės, toks siūlymas pateiktas matant žmonių nepasitikėjimą antros pensijų pakopos sistema bei didelei jų daliai atsisakant kaupti fonduose.

Gyventojai kategoriški dėl pensijų kaupimo antros pakopos fonduose ir nori pokyčių.

 

„Gyventojai kategoriški dėl pensijų kaupimo antros pakopos fonduose ir nori pokyčių“, – pristatydama pataisas Seimui teigė šalies vadovo patarėja. 

Anot jos, pataisos paskatintų šių fondų valdytojus aktyviau dirbti su gyventojais, aiškinti jiems, kada kaupti, kada dalį lėšų  išsiimti. I. Segalovičienės teigimu, 25 proc. išsimokamos sumos riba pasirinkta išanalizavus kitų šalių praktiką: „Ji rodo, kad toks dydis taikomas“. 

Pasak patarėjos, tai apčiuopiama suma, jeigu žmogui prireikia pinigų, be to, ji nepakenktų fondams. 

„Ketvirtadalis daugeliui leistų pagelbėti sau, kai yra krizinė situacija“, – teigė I. Segalovičienė, atsakydama į demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės klausimą, kodėl siūloma 25 proc. riba.    

„Laisvietė Monika Ošminskienė teigė, kad siūlymas leisti gyventojams vieną kartą iš fondų išsiimti dalį lėšų „primena ne pensiją, bet taupomąją kasą“. 

Parlamentarė siūlo ieškoti galimybių įnešti didesnes sumas, nes kitose šalyse pensijų kaupimui skiriama iki trečdalio pajamų.

„Laisvietis“ Kasparas Adomaitis pasigedo kriterijų, kokiais atvejais būtų leidžiamos tokios išmokos.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė antradienį teigė pataisų nepalaikanti. Jas skeptiškai vertina ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė korekcijų yra siūlę imtis sulaukus Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.

KT balandį nusprendė nagrinėti 39 opozicijos narių prašymą, ar aukščiausiam šalies įstatymui neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymas, nenumatantis sąlygos gyventojui nutraukti pensijų kaupimo sutartį.

Tokį siūlymą skeptiškai vertina ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė siūlo palaukti Konstitucinio teismo išaiškinimo.

„Aš tikrai nepalaikysiu prezidento pasiūlymo, nes nemanau, kad jis sprendžia kokią nors Lietuvos gyventojų problemą“, – Seime žurnalistams sakė ministrė M. Navickienė.

„25 proc. lyginant su tuo, kiek dabar žmonės yra sukaupę, nėra didelė suma, plius galimybė pasiimti tą dalį pinigų nėra surišta su jokia konkrečia aplinkybe, kurioje žmogus atsidūręs, ar liga būtų, ar būsto problema. Yra daug neapibrėžtumo, iš vienos pusės tai ir neskatina toliau kaupti, ir niekaip nesprendžia žmonių problemos“, – sakė M. Navickienė.

Anot jos, visi antrosios pensijų pakopos sistemos keitimo pasiūlymai galėtų būti svarstomi po Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Konstitucinis Teismas balandį nusprendė nagrinėti 39 opozicijos narių prašymą, ar aukščiausiam šalies įstatymui neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymas, nenumatantis sąlygos gyventojui nutraukti pensijų kaupimo sutartį.

Jis iš esmės visą pensijų kaupimo sistemą sugriauna ir padaro tarsi taupomąja kasa. Taupymo schemų, kaip žmonės gali taupyti ir paskui išsiimti pinigus, jų juk yra, kaip, pavyzdžiui, trečioji pakopa.

 

„Sulaukime Konstitucinio Teismo. Pasiūlymų yra daug ir įvairų, bet kokie pakeitimai pensijų sistemoje visada turi labai didelę įtaką Lietuvos gyventojams, tiek jų lūkesčiams, tiek patiems kaupimo principams ir reikia elgtis pakankamai atsakingai, pagrįstai ir teisėtai“, – sakė M. Navickienė.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat kartojo, kad pirmiausia reikia sulaukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo ir gauti atsakymą į klausimą, ar pati pensijų kaupimo sistema gali likti tokia, kokia yra.

„Mūsų siūlymas buvo ir manau, tai vienintelis logiškas siūlymas – pirmiausia sulaukti Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame būtų atsakyta į tuos klausimus ir tik tada imtis tam tikrų pataisų, priklausomai nuo to atsakymo“, – žurnalistams Seime antradienį sakė I. Šimonytė.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pati pasiruošusi tam tikrus patikslinimus pensijų kaupimo įstatymo, bet kai opozicija nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, tas projekto derinimas ir teikimas buvo sustabdytas būtent tam, kad sulauktume pirmiausia to išaiškinimo, kuris šiuo atveju yra pirminis“, – pridūrė ji

A. Armonaitė teigė, kad G. Nausėdos siūlymas nustebino, nes jis iš esmės keičia visą pensijų kaupimo sistemą.

„Jis iš esmės visą pensijų kaupimo sistemą sugriauna ir padaro tarsi taupomąja kasa. Taupymo schemų, kaip žmonės gali taupyti ir paskui išsiimti pinigus, jų juk yra, kaip, pavyzdžiui, trečioji pakopa. Vertiname skeptiškai“, – sakė ji.

Seimas G. Nausėdos siūlymą turėtų svarstyti antradienį. Tai bus antras bandymas Seime išgirsti prezidento atstovų argumentus dėl pataisų.

„Prezidentas pateikė pasiūlymą nelaukdamas Konstitucinio Teismo sprendimų. Suprantu, rinkimai nelaukia. Bet manau, kad svarstant visus šituos klausimus, jeigu jie praeis pateikimą, turėtų būti padaryta pertrauka ir laukiama Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl klausimų, kuriuos yra uždavusi Seimo opozicija“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė. 

„Tai, kas dabar yra siūloma, tos visos kvarbatkos – tiek pinigų leisti išsiimti, tiek kartų atsisakyti, tokią ar kitokią sumą, čia yra detalės, kurios yra siūlomos nematant bendro vaizdo. O Konstitucinis Teismas būtent ir pasisakys dėl bendro vaizdo“, – pridūrė ji.

Tai, kas dabar yra siūloma, tos visos kvarbatkos – tiek pinigų leisti išsiimti, tiek kartų atsisakyti, tokią ar kitokią sumą, čia yra detalės, kurios yra siūlomos nematant bendro vaizdo. 

KT nagrinėja  39 opozicijos narių prašymą, ar Pensijų kaupimo įstatymas, nenumatantis sąlygos gyventojui nutraukti pensijų kaupimo sutartį, neprieštarauja Konstitucijai.

Anot premjerės, Seimo opozicijos atstovai KT yra „uždavę pakankamai fundamentalius klausimus“.

„Konstitucinio Teismo atsakymas gali būti ir toks, kad iškils klausimas apskritai dėl antros pakopos ateities ir dėl to, kiek ji gali būti tvari esamame reguliavime“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Didinant paskatas dalyvauti pensijų kaupime šalies vadovas siūlo suteikti žmonėms teisę vieną kartą per kaupimo laiką gauti iki 25 proc. jo sukaupto pensijų turto išmoką.

Taip pat prezidentas siūlo suteikti trijų mėnesių laiką, per kurį žmogus galėtų priimti sprendimą nutraukti arba tęsti kaupimą antros pakopos fonduose. Jis taip pat siūlo nustatyti pareigą „Sodrai“ gauti patvirtinimą, jog į kaupimą įtraukiamas asmuo gavo pranešimą apie tai.

G. Nausėda siūlo žmonių iki 21 metų automatiniu būdu netraukti į kaupimą. Anot jo, dauguma tokio amžiaus žmonių mokosi arba studijuoja, dažniausiai trumpam įsidarbinantys 18–20 metų jaunuoliai dar neturi daug žinių apie papildomą kaupimą pensijai.

Kartu su Pensijų kaupimo įstatymo projektu prezidentas teikia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, pagal kurias gautos vienkartinės išmokos būtų neapmokestinamos.

Įstatymų pataisų pateikimą atidėti kitai dienai paprašė prezidento siūlymą palaikantys „valstiečiai“. Seimas bendru sutarimu tam pritarė ir atidėjo klausimo svarstymą iki kito posėdžio, kuris vyks kitą antradienį.

„Frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio“, – teigė „valstietė“ Ligita Girskienė.

„Pasitarėme, pasiskaičiavome ir sustabdėme. Bijojome, kad neužteks balsų, kad praeitų tos pataisos. Norime suvienyti jėgas“, – po balsavimo BNS teigė L. Girskienė. 

Pasak jos, opozicija įtarė, kad už pataisų pateikimą Seimui nebūtų balsavę valdantieji: „Galėjo nebalsuoti“.   

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė po tokio Seimo sprendimo ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad siūlomi pokyčiai yra svarbūs.

„Tai yra gera proga dar kartą tiek valdančiajai koalicijai, tiek ir opozicijai apsvarstyti reikalingumą ir apsvarstyti visus pliusus ir minusus dėl bendrai atvėrimo lango šitą įstatymo projektą svarstyti“, – teigė prezidento atstovė. 

Premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė korekcijų siūlo imtis sulaukus Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.

„Žmonės laukia pokyčių ir marinuoti bei konservuoti iki nežinia kada tikrai nėra pagrindo“, – teigė I. Segalovičienė. 

Pasitarėme, pasiskaičiavome ir sustabdėme.

Pasak jos, kitu atveju, sistemai gresia „pasitikėjimo krachas“. 

„Matome, kad virš 62 proc. žmonių atsisako kaupti, vadinasi, sistema neatitinka žmonių poreikių ir lūkesčių (...) Nieko nepadarius jai iškyla labai rimtos rizikos – nueisime estišku variantu, kada leidžiama visiems išeiti pasiėmus viską“,  – kalbėjo I. Segalovičienė.

Didinant paskatas dalyvauti pensijų kaupime šalies vadovas siūlo suteikti žmonėms teisę vieną kartą per kaupimo laiką gauti iki 25 proc. jo sukaupto pensijų turto išmoką.

I. Segalovičienė anksčiau yra sakiusi, kad toks siūlymas pateiktas matant žmonių nepasitikėjimą antros pensijų pakopos sistema bei didesnei jų daliai atsisakant kaupti fonduose.

KT balandį nusprendė nagrinėti 39 opozicijos narių prašymą, ar aukščiausiam šalies įstatymui neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymas, nenumatantis sąlygos gyventojui nutraukti pensijų kaupimo sutartį.

„Iš esmės rezultatai yra geri ir pernykštis trumpalaikis nuosmukis, jeigu ne visai pamirštas, tai beveik pamirštas“, – trečiadienį rezultatų pristatyme teigė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

„Swedbank“ pensijų fondų valdytojas Darius Svidleras teigė, kad šiais metais dėl sparčiai kilusių naftos kainų didžiausią grąžą davė energetikos sektorius.

„Dauguma kitų sektorių fiksavo švelniai neigiamas grąžas, tačiau tos grąžos atėjo po iš tiesų įspūdingų kilimo metų pradžioje, nuo metų pradžios per pirmuosius du ketvirčius, kai informacinių technologijų, komunikacijos, ilgalaikio vartojimo sektoriai fiksavo iš tiesų labai geras grąžas“, – spaudos konferencijoje sakė D. Svidleras.

„Tas grąžas (metų pradžioje – BNS) paskatino dirbtinio intelekto banga, kadangi tokios įmonės, kaip „Microsoft“, pristatė pirmuosius įrankius, sukurtus dirbtinio intelekto pagrindu, ir žmonės juos sugebėjo išbandyti, pratestuoti ir matome, kad tai gali gerokai padidinti darbuotojų produktyvumą“, – teigė fondų valdytojas.

Nuo veiklos pradžios 2004 metais antros pakopos pensijų fonduose sukaupta apie 6,6 mlrd. eurų, o šio turto grąža siekia 1,8 mlrd. eurų.

 

Asociacijos duomenimis, 1996-2002 metais gimusių dalyvių fondai šiemet uždirbo didžiausią – 9,86 proc. bendrą svertinę grąžą, o lėčiausiai didėjo 1954-1960 metais gimusiųjų grąža – 3,13 proc.

Šių metų pirmąjį pusmetį antros pakopos pensijų fondų grąža buvo 0,42 proc. punktais didesnė ir siekė 8,72 proc. 2022 metais antros pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža buvo neigiama – minus 13,8 proc., o 2021 metais ji buvo didžiausia per visą fondų veiklos istoriją – 21,07 procento.

Tuo metu trečios pakopos pensijų fondų vidutinė grąža per 9 mėnesius siekė 6,8 proc. Pirmąjį pusmetį ji buvo 7,1 proc. Anot INVL Investicijų valdymo padalinio vadovo Vaidoto Rūko, šį nežymų kritimą lėmė nedidelis akcijų rinkų susitraukimas.

„Kadangi didžioji dalis fondų turto yra akcijų rinkose, o būtent trečiasis ketvirtis buvo lengvai neigiamas, tai bendroje sumoje turime šiek tiek susitraukimą nuo metų pradžios, obligacijos buvo šiek tiek teigiamos“, – trečiadienį teigė V. Rūkas.

Vis dėl to, anot V. Rūko, „potencialas obligacijų rinkoje yra atsigavęs ir labai nemažas“, o dėl gerų prognozuojamų infliacijos rodiklių 2024 metais pozityvių rezultatų galima tikėtis tiek obligacijų, tiek akcijų rinkose.

„Jeigu nebus netikėtumų pasiūlos pusėje, ypač energetikoje, tai mes turėtume turėti pakankamai neblogą situaciją ir labiausiai tikėtina, kad tai yra infliacija 1–3 proc. ribose ir galbūt krintanti ar kažkiek kylanti ir tai bet kokiu atveju yra pozityvu akcijoms, obligacijoms“, – teigė jis.

Antros pakopos pensijų sistemoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių.

 

Trečios pakopos pensijų fonduose šiuo metu sukaupta apie 0,3 mlrd. eurų. Juose aukščiausią grąžą šiemet rodė fondai, kuriuose akcijų dalis yra didžiausia – jų vidutinė svertinė grąža sudarė 8,96 proc. Mišrių fondų grupės grąža buvo 4,55 proc., o mažesnės rizikos fondai uždirbo 1,92 proc. vidutinę svertinę grąžą.

Nuo veiklos pradžios 2004 metais antros pakopos pensijų fonduose sukaupta apie 6,6 mlrd. eurų, o šio turto grąža siekia 1,8 mlrd. eurų. Pensijų kaupimo dalyviams nuo 2004 metų iki šiol išmokėta 0,5 mlrd. eurų.

Antros pakopos pensijų sistemoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių.

– Ar yra pensininkas, kuris išėjo į pensiją ir pagal šią sistemą gauna didesnę pensiją?

– Yra pensininkų, kurie jau naudojasi pensijų anuitetų fondo paslaugomis, tai yra, gauna anuitetus iš „Sodros“. Tai yra viena iš pasirinkimo galimybių jau pasiekus tą pensinį amžių. Kol kas vidutinė anuitetų išmoka yra apie 65 eurai, tačiau yra ir tokių pensininkų, kurie prie savo „Sodros“ pensijos gauna dar 360 eurų. Viskas priklauso nuo to, kiek sukaupėme, kiek tų įmokų mokėjome, žinoma, ir nuo mūsų pajamų ir sukaupta suma skiriasi.

– Jeigu jaunesni žmonės neatsisakys per šias dienas, kiek, „Sodros“ paskaičiavimu, jie turėtų gauti daugiau prie pensijos?

– Tokių paskaičiavimų negalėsiu pasakyti, tai priklausys ir nuo pensijų fondų investavimo rezultatų, o jie per tuos metus gali skirtis. Na, jeigu žmogus pradės kaupti nuo 18 metų, tai jis turi beveik 50 metų tam kaupimui, gali būti ir nuosmukių, ir pakilimų, čia gal labiau pakomentuotų finansų ekspertai, tačiau akivaizdu, kad ta išmoka anuitetų jau papildomai prie pensijos dabar jauniems žmonėms bus tikrai didesnė, negu ta, kurią dabar gauna pensininkai.

– Ar skirsis pensijos tiems žmonėms, kurie nusprendė pasitraukti ir daugiau turbūt negrįžti į II pakopos pensijų fondą, palyginti su tais, kurie įtraukti ir nuo pat pradžių kaupia?

– Skirsis. Nors tie žmonės, kurie pasitraukė tuomet, dar reformos metu, tai yra, jei turite omeny tuos, kurie buvo sukaupę ir sugrįžo į „Sodrą“ su savo sukauptais pinigais, automatiškai padidėjo jų sukauptų „Sodros“ taškų skaičius. Tai yra tokia skaičiavimo sistema, kuri sudaro galutinę pensiją, tačiau dabar kaupimas II pakopoje jau nesumažina „Sodros“ pensijos, jis ją gali tik padidinti – kaip papildoma išmoka, kurią gauname kaip priedą prie tos pensijos. Kaip atrodytų mūsų pensija, jei kauptume arba nekauptume, galima pamodeliuoti situaciją, pasinaudojus „Sodros“ skaičiuokle. Aišku, visa tai yra prognozės ir modeliai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar teisūs yra tie jauni žmonės, kurie sako – aš tik dabar pradėjau dirbti, dar tik keli metai esu darbo rinkoje, man dabar yra svarbu didesni pinigai? Niekas negali pasakyti, kaip atrodys pensijų sistema Lietuvoje po 30 ar 40 metų, tuomet, kai jie išeis į pensiją, tad geriau pinigai dabar, negu kažkokia teorinė pensija ateityje.

– Turbūt tų argumentų iš visų pusių yra skirtingų ir kiekvienas yra savaip teisus. Gal jaunam žmogui, kuris karjeros kelio dar nepradėjo, dar tik prisiduria, derina darbą su studijomis, galbūt šiuo atveju norėtųsi tiesiog turėti daugiau pinigų reikmėms. Ir iš tiesų gal per 30 metų dar bus tų reformų ir pokyčių, mes tiksliai nežinome, kaip atrodys ta pensijų sistema, tačiau turbūt tas faktas, kad kaupti papildomai reikia vienokiu ar kitokiu būdu. II pakopa yra viena iš siūlomų variantų, bet tų būdų yra ir daugiau, bet, kad reikia kaupti, tai – akivaizdu.

– O kiek procentų reikia oriai senatvei? 70 – 80 procentų?

– Taip. Manau, kad toks skaičius būtų optimalus, bet dėl to ir siūlome papildomus būdus kaupti.

– Pasipiktinimas, kuris nuolat girdimas, kad tie žmonės, kurie galiausiai grįžta į II  pakopos pensijų fondus, jie nebegali pasitraukti, ar „Sodra“ gali ką nors dėl to padaryti?

– „Sodra“ negali, „Sodra“ administruoja tą įtraukimą, siunčia žmonėms pranešimus apie įtraukimą, vėliau prasideda jų santykis su pensijų kaupimo bendrovėmis, na, o pačią tvarką nustato ir nurodo politikai. Matome ir įvairių diskusijų, kad galbūt kažką ateityje planuojama keisti, bet iš tų argumentų, kuriuos girdime, esmė kaupimo pensijai yra nuolatinis ir sisteminis kaupimas ir tik tokiu būdu galės susidaryti suma, kuria mes galėsime disponuoti senatvėje. Šiuo atveju, svarbu apsvarstyti, ar mums svarbu išsiimti kažkokią pinigų sumą ir ją panaudoti kitoms reikmėms – remontui, kelionėms, sveikatai, galbūt tada vertėtų rinktis kitą kaupimo būdą, bet jeigu norime būtent padidinti savo santaupas senatvėje, tuomet II pakopa galėtų būti toks optimalus variantas.

– Ar per šias kelias dienas jūs sulaukiate daugiau skambučių, kreipimųsi į „Sodrą“?

– Taip. Apie 500 kreipimųsi per dieną.