„Nuo pat Baltarusijos AE projekto įgyvendinimo pradžios Baltarusija nepateikia konkrečios informacijos, kaip pasirinko atominės elektrinės statybos vietą Astrave ir įvertino kaimyninės valstybės Lietuvos gyventojų pasiskirstymą ir tankumą šalia elektrinės esančioje teritorijoje – tai esminis Lietuvos keliamas branduolinės saugos klausimas“, – teigiama VATESI pranešime.

Pasak institucijos, toks Lietuvos gyventojų pasiskirstymo ir tankumo šalia elektrinės esančioje teritorijoje vertinimas turėjo būti atliktas vadovaujantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) saugos standartais ir yra labai svarbus Lietuvos avariniam pasirengimui.

VATESI teigimu, įvykus avarijai 50 kilometrų nuo Vilniaus esančioje elektrinėje, radiacija paveiktų trečdalį Lietuvos gyventojų.

Pranešama, kad Astravo AE iki šiol nėra įgyvendintos visos streso testų rekomendacijos, taip pat neišspręsti su įrangos atsparumu seisminiams įvykiams bei galimo didelio komercinio lėktuvo sudužimo poveikiu susiję saugos klausimai.

Nuo pat Baltarusijos AE projekto įgyvendinimo pradžios Baltarusija nepateikia konkrečios informacijos.

Balandžio pradžioje „Rosatom“ pranešė gavęs Baltarusijos „Gosatomnadzor“ leidimą pradėti Astravo AE antrojo reaktoriaus laipsnišką galios didinimą iki 40 proc. projektinės.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka prieš mėnesį nurodė, kad Astravo AE antrasis energijos blokas į šalies energetikos tinklą turi būti įjungtas balandį, o jo pramoninis naudojimas pradėtas spalio mėnesį.

Pirmasis reaktorius buvo baigtas statyti 2020 metų rugpjūtį, jo pramoninis naudojimas pradėtas 2021 metų birželį.

Jėgainės, kuri turės du po beveik 1,2 gigavato galios rusiško VVER projekto reaktorius, viena didžiausių  kritikių Lietuva ir tarptautiniai ekspertai teigia, kad statyba vyko šiurkščiai pažeidžiant technologinius ir aplinkosaugos standartus.

Kovo pabaigoje Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) perdavė Minskui protesto notą, reikalaudama nedelsiant stabdyti Baltarusijoje statomą Astravo AE, kol nebus išspręstos visos tarptautinių misijų nustatytos branduolinės saugos problemos.

Kaip pranešė Ignalinos AE, darbų metu buvo supjaustytos 2 iš 189 likusių pažeisto panaudoto branduolinio kuro (PBK) rinklių. 

Pirmajame energijos bloke pažeistas kuras jau sutvarkytas ir artimiausiu metu konteineris su paskutiniu pažeistu kuru bus išvežtas saugojimui į laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą.

„Vykdant pažeisto kuro tvarkymo darbus pirmajame bloke buvo naudojama projektinius ir branduolinės saugos reikalavimus atitinkanti pažeisto kuro tvarkymo sistema, ji bus naudojama analogiškiems darbams atlikti ir antrajame bloke. Šiuo metu pirmajame bloke pradėti pažeisto kuro tvarkymo sistemos išmontavimo ir dezaktyvavimo darbai bei jos pervežimas ir montavimas antrajame bloke. Sumontavus pažeisto kuro tvarkymo sistemą antrajame bloke, pažeisto kuro tvarkymas vyks ir karštojoje kameroje, ir naudojant pažeisto kuro tvarkymo sistemos įrangą“, – pranešė Ignalinos AE.

Pažeisto kuro tvarkymo antrajame bloke darbai turėtų būti baigti 2022 metų spalio pradžioje.

Pažeistas kuras yra panaudoto kuro rinklės, kurios veikdamos reaktoriuje buvo deformuotos arba įgavo apvalkalo defektų (plyšių, įtrūkimų ir kt.), dėl kurių buvo galimas tiesioginis kuro granulių kontaktas su vandeniu.