„Antrai kadencijai nesiruošiu, man labai įdomi ir, kaip jūs taikliai pastebėtoje, labai daug iššūkių kelianti yra pirmoji kadencija, kurios liko nei daug, nei mažai, dveji metai“, – antradienį transliuotame interviu LRT sakė prezidentas.

Taip jis atsakė į klausimą, ar ruošiasi antrai kadencijai, tačiau apie kandidatavimą nekalbėjo.

G. Nausėda sakė neabejojantis, kad likę dveji jo kadencijos metai „taip pat bus labai įdomūs, tiek užsienio politikoje, tiek ir vidaus politikoje“.

Ekonomistas G. Nausėda prezidentu buvo išrinktas 2019 metų gegužę. Prezidentas Lietuvoje renkamas penkeriems metams.

Kiti prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužę.

Nemano, kad prezidentui reikėtų daugiau galių

Prezidentas Gitanas Nausėda sako nemanantis, kad šalies vadovui reikėtų daugiau galių: reikia naudotis esamomis.

„Aš nemanau, kad prezidentui reikėtų daugiau galių. Aš manau, mes turime gana gerą Konstitucijos apibrėžtą galių pasiskirstymą. Reikia tomis galiomis naudotis“, – antradienį transliuotame interviu LRT į klausimą, ar prezidentui reikėtų daugiau galių, atsakė G. Nausėda.

Jis taip pat teigė, kad valdančiuosius kritikavęs ne dėl kritikos, o kai kuri kritika anot jo, vėliau duodavusi teigiamą rezultatą.

„Ta kritika nėra dėl kritikos. Kai kuri kritika vėliau duodavo labai gerą rezultatą. Gal iš pradžių, kai konkuruojančios arba tam tikra prasme balansuojančios valdžios institucijos šiek tiek į kritiką žvelgdavo nervingai. Na, kad nekalbėčiau teoriškai, aš pasakysiu praktiškai“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kaip pavyzdį jis pateikė kritiką dėl infliacijos valdymo priemonių, sakydamas, kad iš pradžių atmetusi jo siūlymus Vyriausybė vėliau inicijavo panašias priemones.

„Mano kritika dėl infliacijos. Pirmi mūsų pasiūlymai ir kritika, kad Vyriausybė nieko nedaro arba daro per mažai infliacijos pasekmių švelninimo prasme, turbūt, buvo dar vasario mėnesį. Ir pirmoji reakcija buvo tokia – bet kokios prezidento priemonės, kurias jis siūlo, ar NPD didinimas, ar vienkartinės išmokos, dar labiau paskatins infliacijos smagratį suktis ir tai nėra geras sprendimas. Praėjo kažkiek laiko, ir mes matome, kad sprendimai vis dėlto buvo pasiūlyti, jie buvo labai panašūs į tuos, kuriuos siūlėme mes“, – sakė G. Nausėda.

Jis taip pat sakė galintis pateikti civilizuotos reakcijos į kritiką pavyzdį, paminėjęs žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką.

„Naujausiame savo metiniame pranešime tikrai aiškiai kritikavau žemės ūkio ministro veiklą. Tačiau jo reakcija į kritiką buvo normali – tokia, kokia turėtų būti civilizuoto politiko. Jis pripažino, kad problemos egzistuoja, pamėgino paaiškinti, kad kai kurios problemos nėra sprendžiamos labai greitai, padaryti tam tikri darbai, kurie duos rezultatą po tam tikro laiko. Gerai, mes toliau stebėsime situaciją ir tikrai priekabiai vertinsime kiekvieno ministro veiklą“, – teigė prezidentas.

Per metinį pranešimą Seime birželį prezidentas G. Nausėda sakė vis dar laukiantis žemės ūkio ministro K. Navicko darbo vaisių. Jis taip pat pabrėžė, kad karas Ukrainoje parodė, jog žemės ūkis yra strateginė, nacionalinį saugumą užtikrinanti sritis, kuri padės siekti ir aplinkosaugos tikslų.

„Kokybiniai pokyčiai ir aiškūs žemės ūkio politikos prioritetai, dėl kurių sutarėme skirdami ministrą, tapo dar aktualesni. Deja, vis dar laukiame ministro darbo vaisių – ar tai būtų trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimas, ar teisingesnis tiesioginių išmokų paskirstymo mechanizmas“, – metiniame pranešime teigė prezidentas.

Opozicijos interpeliacijos pavasario sesiją sulaukęs ir ją atlaikęs ministras tuomet teigė prezidento nuomonę vertinantis ne kaip kritiką, o kaip paskatinimą.

„Dar yra tikrai pusė kadencijos laiko, per kurį aš turėsiu gražaus laiko, gražių, taip sakant, minučių ir valandų pagalvoti, ar kandidatuoti dar kartą į Lietuvos Respublikos prezidentus. Tai priklausys nuo daugybės aplinkybių“, – LRT radijui teigė G. Nausėda.

„Šiandien man gerokai svarbesnė dabartis, juo labiau kad ji yra tokia sudėtinga ir spalvingesnė negu kad ateitis“, – pridūrė prezidentas.

G. Nausėda 2019 m. laimėjo Prezidento rinkimus, antrajame ture įveikęs konservatorių iškeltą Ingridą Šimonytę. Ateinantys Prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužę.

„Išrinko labiau konservatyvų kandidatą, bet įdomu, kaip mūsų naujai perrinktas prezidentas žiūrės į antrąją kadenciją“, – BNS sakė Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.

„Man atrodo, jis turi pastebėti ir įžvelgti tą pasipriešinimą prieš šią vyriausybę ir lyg prieš prezidentą, kad proeuropietišką nuomonę daugiau išlaikytų“, – pridūrė jis.

Viršaičio duomenimis, lietuvių gyvenamame Punsko valsčiuje nedidele persvara laimėjo R. Trzaskowskis laimėjo nedidele, 200 balsų, persvara.

V. Liškauskas teigė tikįs, kad A. Dudos perrinkimas užtikrins gerų Lietuvos ir Lenkijos santykių tęstinumą.

„Vieno dalyko, kurio aš labai tikiuosi ir žinau, kad šitai gali būti išlaikyta – geri santykiai su Lietuva. Čia irgi mums Lenkijoje lietuviams yra svarbu, pačiai Lietuvai svarbu ir, tikriausiai, pačiai Lenkijai svarbu, kad tie santykiai būtų geri“, – sakė V. Liškauskas.

Per sekmadienį vykusį prezidento rinkimų antrąjį ratą konservatyvių pažiūrų A. Duda laimėjo surinkęs 51,21 proc. balsų, o jo varžovas R. Trzaskowskis gavo 48,79 proc. balsų, pranešė Valstybinė rinkimų komisija, suskaičiavus balsalapius 99,7 proc. apylinkių.

Penktadienį jis įregistravo tai numatantį nutarimo projektą.

Vėl skirti D. Raudonienę Seimo kanclere V. Pranckietis siūlo Seimui, vadovaudamasis Seimo statutu ir atsižvelgiant į jo siūlymą.

2014 m. gruodžio 23 d. Seimo kanclere paskirtos D. Raudonienės kadencija pasibaigė 2019 metų  gruodžio 23 d. Tačiau pernai gruodžio 20 d. Seimas neatleido kadenciją baigusios  D. Raudonienės iš Seimo kanclerės pareigų. Už jos atleidimą balsavo tik 19 Seimo narių, prieš buvo 3, susilaikė 45 Seimo nariai.

Todėl Seimo pirmininkas V. Pranckietis ateinantį pirmadienį ketina pateikti parlamentui naują nutarimo projektą, kuriame siūloma ją atleisti iš šių pareigų.

Nutarimo projekto dėl D. Raudonienės atleidimo pateikimas numatytas sausio 13 d. rengiamame nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje, sausio 14-ąją planuojamas dokumento priėmimas.

Šiuo metu laikinai Seimo kanceliarijai vadovauja Dokumentų departamento direktorė Vaida Servetkienė.

Seimo kancleris yra Seimui bei Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas.

Seimo kanclerį įstatymų nustatyta tvarka 5 metams skiria ir iš pareigų Seimo pirmininko siūlymu atleidžia Seimas.

Tuo metu „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, kalbėdama apie prezidentės valdymo indėlį, sakė, kad iš esmės verslas neturi kuo skųstis, tačiau prezidentei, pasak R. Skyrienės, pritrūko atvirumo verslui.

„Jeigu pasižiūrėtume į verslą, manau, kad iš esmės mes negalėtume kažkuo labai skųstis. Tikrai būdavo ir susitikimų, ir pateikdavome savo nuogąstavimus ar nusiskundimus tam tikrais dalykais, bet manyčiau, kad prezidentas turėtų būti šiek tiek atviresnis verslui“, - sakė „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė.

Ji įvardijo, kad bendravimas su prezidente vyko „iš tam tikro atstumo“, tačiau daug bendraujama buvo su šalies vadovės patarėjais.

R. Skyrienė taip pat nurodė, kad buvo jaučiamas tvirtas D. Grybauskaitės požiūris į skaidrų verslą.

„Mes prezidentės aiškų, tvirtą požiūrį į skaidrų verslą tikrai pajutome. Prezidentė buvo ir tebėra patronas mūsų (skaidraus verslo. - ELTA) iniciatyvos „Baltoji banga“, tai sakyti, kad mes nusivylę, tikrai (negalima. - ELTA). Tiesiog kalbu, kad galima būtų daugiau to atvirumo (parodyti. - ELTA). Nereikėtų galvoti, kad visas verslas yra oligarchai ar kad visas verslus yra neskaidrus“, - akcentavo R. Skyrienė.

Nereikėtų galvoti, kad visas verslas yra oligarchai ar kad visas verslus yra neskaidrus.

R. Skyrienė Eltai sakė matanti prezidentą sprendžiant pagrindines problemas, su kuriomis susiduria investuotojai. Ji taip pat minėjo, kad šalies vadovas galėtų būti tarpininkas kviečiant partijas susitarti dėl valstybei svarbių klausimų.

„Šiuo metu pagrindiniai iššūkiai pas mus yra švietimas - pirmoje vietoje, kitas dalykas - talentų pritraukimas, tai - migracijos procedūros, jų trukmė ir panašiai. Mes skatintume naują prezidentą galbūt būti tuo patronu ir paprašyti, pakviesti politines partijas rasti nacionalinį susitarimą dėl švietimo reformos“, - Eltai sakė R. Skyrienė.

Jos teigimu, prezidentas turėtų nenutolti nuo verslo, nebijoti susitikti su verslo atstovais ir „nesinaudoti verslo kaip blogio tema“.

„Dažnai politikai į tai įsivelia, ir tada bet koks verslas tampa tuo „blogiečiu“. Visus apkaltina, ir atrodo, kad visas verslas yra siekiantis kažkokių negerų savo trumpalaikių tikslų“, - tęsė R. Skyrienė.

Ekonomistas R. Lazutka mano, kad kai kurie D. Grybauskaitės pasisakymai dėl darbuotojų interesų tebuvo noras įtikti rinkėjams.

Yra gyvulių ūkis pensijų srityje, ir teisėjai yra riebiausios kiaulės, o prezidentė apie tai nepasisako. Teisėjai gauna pensijas, jos yra vidutiniškai beveik 1000 eurų, ir tai yra specialios pensijos iš valstybės biudžeto.

„Dar prieš tapdama prezidente, ji pasisakė dėl nesiskolinimo iš Tarptautinio valiutos fondo, bet tai buvo tiesiog kvailystė. (Suskystintųjų gamtinių. - ELTA) dujų terminalą labai propagavo, bet jis yra labai brangus ir nuostolingas, tai irgi negalima laikyti dideliu laimėjimu ekonomine prasme. Darbo kodeksą labai sunku vertinti, nes jį labai kritikavo, kai jis buvo stumiamas. Po to prezidentė pateikė savo pasiūlymus, bet tas kodeksas iš esmės nepasikeitė. Tai čia irgi galbūt tik parodė savo poziciją, gal norėdama įtikti rinkėjams, kad ginami darbuotojų interesai“, - Eltai komentavo ekonomistas.

Vis dėlto R. Lazutka pasigedo prezidentės ryžtingumo siūlant įstatymo pataisas ar nepasirašant jų su argumentais, kad jokiu būdu joms nepritaria. Ekonomistas taip pat tikėjosi išgirsti ir garsesnę D. Grybauskaitės nuomonę pensijų atžvilgiu.

„Yra gyvulių ūkis pensijų srityje, ir teisėjai yra riebiausios kiaulės, o prezidentė apie tai nepasisako. Teisėjai gauna pensijas, jos yra vidutiniškai beveik 1000 eurų, ir tai yra specialios pensijos iš valstybės biudžeto. Taip pat jie dar gauna, kaip ir visi mirtingieji, „Sodros“ pensiją, kuri teisėjams irgi nėra maža, kadangi jų algos yra didelės“, - Eltai sakė R. Lazutka.

Nepaisant to, ekonomistas pripažino, kad prezidento galios socialinėse srityse yra ribotos ir jos neretai yra pervertinamos.

„Na, bet ką jis gali, tas prezidentas? Reikia pripažinti, kad jei Seimas priima įstatymą ir prezidentė nepasirašo, tai Seimas gali vis tiek jį priimti. Jei prezidentas teikia savo iniciatyva pataisas, tai irgi Seimas joms gali nepritarti. Visuomenėje per daug sureikšminama prezidento pozicija“, - pridūrė R. Lazutka.

ELTA primena, kad pirmasis Prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 dieną. D. Grybauskaitė prezidentės pareigas eina dvi kadencijas - nuo 2009 m. liepos 12 d.

D. Vilytė šiai institucijai iškėlė aukščiausius profesionalumo reikalavimus, stiprinant viešųjų pirkimų politiką, taikant aktyvią pažeidimų prevenciją ir siekiant skaidraus bei efektyvaus valstybės lėšų naudojimo, pranešė Prezidentūra.

D. Vilytė buvo du kartus išrinkta geriausia metų valstybės tarnautoja, jos nuopelnai šiemet įvertinti valstybės apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Premjeras Saulius Skvernelis, pateikės D. Vilytės kandidatūrą, tai pat sakė, kad jos nuopelnai skaidrinant viešuosius pirkimus yra akivaizdūs, todėl šiuos darbus būtina aktyviai tęsti.

Jo žodžiais, VPT vadovei keliamos dvi pagrindinės užduotys: tolesnė aktyvi viešųjų pirkimų prevencija ir priežiūra bei racionalus valstybės lėšų panaudojimas – būtina didinti ne mažiausios kainos, o ekonominio naudingumo pirkimų skaičių.

Tuometinė Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorė D. Vilytė VPT vadove paskirta 2014 metų lapkričio pradžioje, o pareigas ji pradėjo eiti gruodžio 22-ąją. Tuomet jos kandidatūrą  teikė premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

Ekonomikos ir psichologijos išsilavinimą turinti D.Vilytė 7 metus yra dirbusi LVPA, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryboje, Atviros Lietuvos fonde, yra buvusi viešųjų įstaigų „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir Pilietinės visuomenės instituto valdybų narė, buvo viena iniciatyvos „Baltoji banga" pradininkių.