„Šioje vietoje tam tikrų diskusijų reikia. Tokie galbūt nedideli, bet tiksliniai palengvinimai, tikrai reikėtų įsivertinti, ar jie neįtakos kažkokių didesnių pokyčių. (...) Matome – sprendimai konstruktyvūs, diskutuotini, svarbu visą laiką galvoti, koks bus galutinis tikslas ir jų rezultatai“, – kalbėjo T. Gudaitis.

Iki 10,8 tūkst. eurų sukaupusiems gyventojams siūloma leisti rinktis – šią sumą atsiimti vienkartine arba periodine išmoka. Ministerija kovo viduryje pranešė, kad dėl šio ir kitų pakeitimų sutarta su suinteresuotomis institucijomis.

T. Gudaičio manymu, pritarus šiam siūlymui juo, tikėtina, pasinaudos didesnė gyventojų dalis, tačiau taip nebus išsaugotas jų turtas.

„Tikėtina, kad tendencija bus ta, kad žmonės daugiau norės pasiimti pinigus čia ir dabar. Tai toje vietoje reikėtų spręsti ir galvoti, ar tas vadinamas turto išsaugojimo fondas – koks yra jo tikslingumas, likvidumas, galbūt reikėtų pasakyti, kad jis bus skirtas ne turtui išsaugoti. (...) Šioje vietoje matome, kad tam tikrų diskusijų dar reikia“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Jis palankai vertina ir ministerijos siūlymą, pagal kurį kaupime atsisakęs dalyvauti asmuo pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiamas tik vieną kartą, o sustabdžiusiems dalyvavimą automatinis įtraukimas nebebūtų kartojamas. T. Gudaitis sako, kad reikia skatinti žmones pensiją kaupti kitaip.

„Mes matome iš jų tam tikrus nepasitenkinimo signalus, kas liečia automatinį įtraukimą ir dažną reikalavimą to atsisakyti. Matome, kad ta vieta yra sprendžiama ir teigiamas dalykas, tik šioje vietoje reikia nepamiršti, kad kažkas turėtų atidirbti ir paskatinti pasirūpinti papildoma pensija“, – teigė jis.

T. Gudaitis teigia, kad asociacija vykdys bet kokius politikų  sprendimus: „Mes, pensijų fondai, vykdysime sprendimus, kurie bus priimti“.

LIPFA neigiamai vertina Finansų ministerijos pasiūlymą ateityje gyventojams neleisti susigrąžinti dalies įmokų į trečios pakopos pensijų fondus.

„Tie pasiūlymai yra buhalteriniai pasiūlymai, skaičiuojama debitas su kreditu, kiek mokesčių bus surinkta. Bet mes norime žiūrėti, kokius makroekonominius tikslus norima išspręsti su mokesčių tarifais“, – sakė T. Gudaitis. 

„Pirmą ketvirtį Lietuvoje veikiančių fondų valdytojų grąža buvo teigiama. Gyventojai turi sukaupę daugiau lėšų nei turėjo sukaupę praėjusių metų pabaigoje“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Antros pakopos pensijų fondų vidutinė grąža pirmąjį ketvirtį siekė 4,1 proc., trečios pakopos – 3,34 proc.  

Praėjusiais metais antros pakopos fondų turto vidutinė grąža buvo neigiama ir siekė minus 13,8 proc.

INVL investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas tikisi, kad 2023 metais vidutinė metinė grąža bus teigiama.

Istoriškai trys iš keturių metų investuotojams yra sėkmingi, tai 75 proc. tikimybė, kad 2023 metai fondams bus pelningi.

„Istoriškai trys iš keturių metų investuotojams yra sėkmingi, tai 75 proc. tikimybė, kad 2023 metai fondams bus pelningi“, – spaudos konferencijoje sakė V. Rūkas.

Antroje pakopoje didžiausią grąžą uždirbo didžiausią dalį akcijų galintys turėti jauniausių dalyvių fondai: 21–27 metų amžiaus grupės fondai – 5,04 proc., 28–34 metų – 97 proc., 35–41 metų – 4,8 proc., o 42–48 metų – 4,76 proc.

Pasak T. Gudaičio, rizikingesni vertybiniai popieriai svyruoja labiau, tačiau būtent jų kotiruotėms sumažėjus paskesnis atsispyrimas būna ryškesnis.

„Didesnę šių antros pakopos fondų investicinę grąžą leido pasiekti patvirtintos strategijos ir portfelių struktūra, kurioje akcijos viršija obligacijų kiekį. Svyravimams labiau atsparios, daug konservatyvesnės obligacijos metų pradžioje taip pat judėjo teigiama kryptimi, tik kukliau“, – LIPFA pranešime teigia T. Gudaitis.

Didesnę šių antros pakopos fondų investicinę grąžą leido pasiekti patvirtintos strategijos ir portfelių struktūra, kurioje akcijos viršija obligacijų kiekį.

49-55 metų amžiaus gyventojų fondai sausį–kovą uždirbo 3,98 proc. grąžą, 56–62 amžiaus – 2,73 proc., o 63–69 metų –  1,65 proc. Nuo pastarųjų vos atsiliko turto išsaugojimo fondų grupė, jos investicijų grąža pirmąjį ketvirtį sudarė 1,59 proc.

Nuo veiklos pradžios antros pakopos fondai kaupiantiesiems uždirbo 1,6 mlrd. eurų investicijų grąžą.

Tuo metu trečioje pakopoje didesnės akcijų dalies fondai šiemet augo 4,48 proc., mišraus investavimo – 2,24 proc., o mažesnės rizikos augimas siekė 1,15 proc.

Anot T. Gudaičio, bendras fondų turtas metų pradžioje viršijo 6 mlrd. eurų.

LIPFA neigiamai vertina Finansų ministerijos pasiūlymą ateityje gyventojams neleisti susigrąžinti dalies įmokų į trečios pakopos pensijų fondus.

„Tie pasiūlymai yra buhalteriniai pasiūlymai, skaičiuojama debitas su kreditu, kiek mokesčių bus surinkta. Bet mes norime žiūrėti, kokius makroekonominius tikslus norima išspręsti su mokesčių tarifais“, – spaudos konferencijoje sakė T. Gudaitis.

Lietuvos antros pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba apie 1,4 mln. Lietuvos dirbančiųjų, veikia  šešios fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Goindex“.

Trečios pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Goindex“.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė svarstyti opozicijos atstovų teikiamų Pensijų kaupimo įstatymo pataisų, leidžiančių sustabdyti įnašų mokėjimą į antros pakopos pensijų fondus, o sukauptas lėšas pasiimti vienkartine ar periodine išmokomis arba rinktis anuitetą.

Už pataisų svarstymą balsavo 32 Seimo nariai, prieš buvo 26, o susilaikė 27. Kitu balsavimu 50 parlamentarų balsais  pataisos buvo atmestos, nes jas siūlė tobulinti 39 Seimo nariai. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė BNS yra sakęs, kad laukiant galimo Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl kaupimo antros pakopos pensijų kaupimo fonduose, sistemos judinti nereikia.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė kovo viduryje pranešė, kad bus siūlomos lankstesnės sąlygos naujai į antros pakopos pensijų fondus įtraukiamiems žmonėms –  atsisakę dalyvauti pensijų kaupime jie pakartotinai būtų kviečiami tik vieną kartą, be to, per pirmus tris mėnesius jie galėtų nuspręsti pasitraukti iš sistemos.

Taip pat ministerija siūlo sukaupusiems iki 10,8 tūkst. eurų leisti patiems pasirinkti, ar gauti periodinę išmoką, arba vienkartinę.

Siūlymai bus teikiami Vyriausybei, o po to – Seimui, kuris turėtų juos svarstyti pavasario sesijoje.

Šiuo metu antrojoje pensijų pakopoje dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių – pusė Lietuvos gyventojų. Iš jų aktyviai kaupia ir kas mėnesį įmokas moka beveik 800 tūkst., arba 54 proc. visų dirbančiųjų. Skaičiuojama, kad, priklausomai nuo pajamų, galima papildomai sukaupti iki 30 proc. priedą prie būsimos pensijos.

Pasak Monikos Navickienės, dėl šią savaitę pristatytų pasiūlymų laukia diskusijos tiek su socialiniais partneriais, tiek Seime.

„Be abejo, laukia dar nemažai diskusijų tiek politinių, tiek su socialiniais partneriais, nes ieškoti bendro sutarimo mums yra svarbu, nes šita sistema gali veikti, kai ji turi pasitikėjimą ir kai mes randame geriausius kelius, kaip ta sistema galėtų būti tobulinama“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė M. Navickienė. 

Jos teigimu, ministerijos pateikti pasiūlymai gali būti pradžia diskusijos, kol, tikimasi, jie bus galutinai priimti Seime. 

„Tokie pokyčiai iš esmės nereformuoja paties kaupimo principo, bet jie yra kaip žingsnis atliepti vienus iš pagrindinių žmonių keliamų klausimų, kas jiems rūpi“, – teigė M. Navickienė.

Pasak M. Navickienės, priimant esminius sprendimus dėl antros pakopos pensijų fondų pokyčių reikia sulaukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

„Priimant labai esminius sprendimus dėl antrosios pakopos pokyčių manau, kad būtų vertinga sulaukti ir Konstitucinio Teismo sprendimo“, – sakė M. Navickienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šią savaitę pasiūlė numatyti lankstesnes sąlygas naujai į antros pakopos pensijų fondus įtrauktiems žmonėms – atsisakę dalyvauti pensijų kaupime jie pakartotinai būtų kviečiami tik vieną kartą, be to, per pirmus tris mėnesius jie galėtų pasitraukti iš sistemos.

Taip pat siūloma sukaupusiems iki 10,8 tūkst. eurų leisti patiems pasirinkti, ar gauti periodinę išmoką, arba vienkartinę.

Siūlymai bus teikiami Vyriausybei, o po to – Seimui, kuris turėtų juos svarstyti pavasario sesijoje.

Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad gyventojams reiktų leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo ir panaudoti sukauptus pinigus tam tikroms reikmėms.

„Diskusija bus ir ji yra svarbi ir reikalinga. (...) Matau, kad idėjų yra daug ir įvairių, čia bus tiktai  klausimas, kaip atsirinkti geriausias iš jų“, – trečiadienį Žinių radijui teigė Seimo vadovė.

Pasak jos. liberalai, kurių lyderė yra V. Čmilytė-Nielsen, irgi pritaria, kad būtų sudaryta galimybė žmonėms pasitraukti ir, galbūt, panaudoti sukauptus pinigus tam tikroms reikmėms. 

V. Čmilytė-Nielsen prognozuoja, kad visi pasiūlymai iki pavasario bus išgryninti ir į svarbiausią diskusiją bus ateinama su konkrečiais pasiūlymais. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė praėjusią savaitę BNS sakė, kad  sistemos kryptis bus išlaikyta, o pokyčiai bus nedideli ir Seimą pasieks pavasario ar rudens sesijoje.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijų ir pasipiktinimo dėl automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą M. Navickienė teigė, jog vienas siūlymų būtų rečiau žmones informuoti apie tokį įtraukimą – du kartus vietoj trijų.

M. Navickienės teigimu, dėl pokyčių ir įstatymo pataisų turėtų sutarti kuo daugiau politinių jėgų.

Ministrė teigė, kad vasario pabaigoje ji norėtų apibendrinti diskusijas su Lietuvos banku, Finansų ministerija, pensijų fondais, jų dalyviais ir „Sodra“.

I. Šimonytė neseniai interviu BNS sakė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarstys pasiūlymus dėl sistemos pokyčių, tačiau „grandiozinės reformos“, anot jos, daryti nereikėtų. Premjerės teigimu, tai galėtų būti techniniai pokyčiai ir korekcijos. Ji taip pat tvirtino, kad reforma neturėtų būti daroma vien dėl to, kad šiuo metu pasaulyje vyksta ekonomikos lėtėjimas ir tai blogai veikia pensijų fondų grąžą.

Antros pakopos pensijų sistemoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių. 

Per pateikimo procedūrą už pakeitimus balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo 22, 31 susilaikė.  

„Nereikia kurti iliuzijų žmonėms, kad jais pasirūpins privatūs pensijų fondai“, – teigė projekto iniciatorius Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas įrodinėjo, kad žmonės turi teisę elgtis su pinigais taip, kaip jie nori.

„Pensijų fondams kaupimas yra be pralaimėjimų, o pensininkai gali prarasti“, – teigė V. Ąžuolas.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė tikino, kad tokie pakeitimai menkina žmonių pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema.

Dabar gyventojai, neišreiškę valios dėl pensijų kaupimo antrojoje pakopoje, yra automatiškai įtraukiami į kaupimą. Praleidę progą atsisakyti žmonės turi nurodyti svarbias priežastis, kodėl nori pasitraukti iš fondo ir grįžti į „Sodrą“.

Lietuvos bankas vasarį buvo pranešęs, kad pensijų fondai Lietuvoje pernai generavo rekordinę finansinę grąžą, o kolektyvinio investavimo subjektų rinka pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus augo.

Vienu iš svarbiausių JAV akcijų biržos rodiklių laikomas įmonių „S&P 500“ indeksas, apimantis žinomiausių įmonių, patikimiausias bei likvidžiausias akcijas, šiemet prarado per 7 trilijonus savo vertės.

Tai įtakos turi ir Lietuvos antros pakopos pensijų fondų valdytojų veiklai, o rizikingiausioms grupėms priskiriami fondai nuo 2022 metų pradžios prarado iki 13,2 proc. savo vertės, o portfelių vertės sumažėjimas skaičiuojamas milijonais eurų.

Lietuvoje pensijų fondus valdo penkios bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Anksčiau skelbta, kad Lietuvos antros pakopos pensijų fondai pirmąjį šių metų ketvirtį baigė su maždaug 4–4,5 proc. neigiama grąža. Fondų valdytojai ramina, kad dėl to nereikėtų nerimauti ir keisti pasirinktą strategiją.

„2021 metais skaičiuojant valstybės skatinamąsias įmokas bus atsižvelgiama nebe į 2018 metų, o į 2019-ųjų vidutinį darbo užmokestį. Kadangi jis 2019 metais buvo didesnis nei 2018-aisiais, atitinkamai keisis ir valstybės paskata į gyventojų antros pakopos pensijų fondus“, – sakė „Luminor investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė Aistė Paliukaitė.

Papildomą kaupimą pensijai valstybė skatina savo įmokomis. Maksimaliai kaupiantiems gyventojams, kurių įmoka į antros pakopos fondą sudaro 3 proc. atlyginimo, valstybė papildomai kiekvieną mėnesį perveda 1,5 proc. užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Dėl to valstybės įmoka paaugs nuo 18,02 iki 19,6 euro per mėnesį.

Pasirinkusiųjų kaupti laipsniškai įmokos pernai siekė 2,1 proc. jų atlyginimo, o valstybė prisidėjo 0,6 proc. 2018 metų VDU, arba 7,21 euro per mėnesį. Šiemet valstybė prisidės jau 0,9 proc. VDU,  todėl jos įmoka sieks 11,76 euro.

Didės ir pačių kaupiančiųjų įmokos – jos augs nuo 2,1 iki 2,4 proc. jų darbo užmokesčio.

Kaip ir kasmet „Sodra“ 2021 metų pradžioje į antros pakopos pensijų kaupimą įtrauks naujus gyventojus, kurie iki šiol pensijų kaupime niekada nėra dalyvavę.

Pasiūlymus tapti antros pakopos pensijų kaupimo dalyviais atsitiktine tvarka parinktoje kaupimo bendrovėje gaus tie gyventojai, kurie į kaupimą nebuvo įtraukti anksčiau ir sausio 2 dieną turės darbo sutartį ar bus vykdantys savarankišką veiklą bei jaunesni nei 40 metų amžiaus.

Gyventojams apie įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimą bus pranešta per „Sodros“ asmenines gyventojų paskyras bei elektroniniu paštu, jeigu gyventojas bus nurodęs jį „Sodrai“. Taip pat vėliau gyventojai bus informuojami ir registruotais laiškais. Tie gyventojai, kurie dalyvauti pensijų kaupime nenorės, turės iki liepos pradžios apie tai pranešti „Sodrai“.

Šiuo metu antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja 1,37 mln. šalies gyventojų. Pernai „Sodra“ iš viso į gyventojų sąskaitas pensijų kaupimo fonduose pervedė 417 mln. eurų, iš jų 125 mln. eurų sudarė valstybės paskatos.

„Viena iš tokių išlygų tiems gyventojams, kurie buvo naujai įtraukti nuo šių metų pradžios į kaupimą: jeigu jie negavo iš „Sodros“ žinutės, neperskaitė, negavo registruoto laiško – tai galėtų būti viena iš sąlygų, dėl kurių jie galėtų atsisakyti dalyvauti kaupime po termino. Jie turi pagrįsti, kad jokiais būdais – nei elektroniniu, nei registruotu paštu – to mūsų pranešimo, kad jie įtraukiami į kaupimą, negavo“, – antradienį LRT radijui sakė „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.

Pasak jo, viena iš pateisinamų aplinkybių galėtų būti ir rimtas sveikatos sutrikimas, dėl kurio asmuo negalėjo padaryti sprendimo – kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai.

„Kitos aplinkybės, kurios galėtų būti, bus vertinamos individualiai. Žmogus gali kreiptis ir rašyti prašymą (...). Žmogus visada turi teisę, jeigu yra ginčas, kreiptis ir į teismą“, – sakė S. Jarmalis.

Jo teigimu, kol kas nėra naujausių duomenų apie gyventojų apsisprendimą dėl pensijų kaupimo. Be to, paskutinė birželio savaitė buvo ypač aktyvi, tad statistika turėtų keistis.

„Turime už pirmus penkis mėnesius, tai judėjimas vyko į abi puses, jei taip galima pasakyti. Nors 25 tūkst. gyventojų kaupimą nutraukė ir pinigus grąžino į „Sodrą“, apie 20 tūkst. gyventojų buvo pasirašę naujas kaupimo sutartis. Taip pat 100 tūkst. gyventojų, kurie anksčiau dalyvavo kaupime, kaupimą sustabdė, bet kartu 67 tūkst. gyventojų, kurie buvo pasirinkę vietoj 1,8 proc., iš karto pasirinko kaupti didesniu 3 proc. tarifu“, – kalbėjo „Sodros“ atstovas.

Pirmadienis buvo paskutinė diena antros pakopos pensijų fonduose jau kaupiantiems gyventojams atsisakyti kaupimo – jį sustabdyti, sukauptas lėšas paliekant pensijų fonde, arba visiškai pasitraukti iš fondų ir su sukauptomis lėšomis grįžti į „Sodrą“. Pastaruoju atveju jiems bus atstatyta sumažinta „Sodros“ pensija.

Nuo šių metų pradžios į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti nauji gyventojai pirmadienį taip pat turėjo paskutinę galimybę atsisakyti privataus kaupimo arba pasirinkti kitą, o ne automatiškai jiems priskirtą fondą.

Pasak „Sodros“, šiemet privačiai kaupti pradedantiems gyventojams bus taikomas pereinamasis tarifas – 1,8 proc. atlyginimo ir 0,3 proc. valstybės paskata, tačiau iki liepos 31 dienos jie savanoriškai gali pasididinti tarifą iki 3 proc. Tokiu atveju jiems būtų mokama ir maksimali 1,5 proc. valstybės paskata.

Šis klausimas skamba taip: „ar mano pensijai kaupiamos lėšos tikrai priklauso man ir yra paveldimos?“. Pastebime, kad iš tiesų didelė dalis gyventojų nežino, jog jų atidedamos lėšos pensijai yra paveldimos, o sužinoję šį faktą gerokai lengviau apsisprendžia kaupti. Kita vertus, gyventojų rūpestis suprantamas − prieš priimdami galutinį sprendimą jie nori būti tikri, kad jų kaupiamos lėšos bus saugios ir nedings net jiems nesulaukus pensinio amžiaus.

Svarbiausias dalykas, kurį verta žinoti kaupiantiesiems antrojoje pakopoje − pensijų fonde sukauptos lėšos yra gyventojo asmeninė nuosavybė. Tol, kol jos yra pensijų fondo sąskaitoje, jos yra paveldimos. Taip pat reikėtų žinoti, kad egzistuoja keturi skirtingi paveldėjimo atvejai.

Pirmasis

Jis numato tokius atvejus, kai kaupiantysis nesulaukia pensinio amžiaus. Svarbu pabrėžti, kad nepriklausomai nuo sukauptos sumos dydžio paveldėtojai paveldi visas kauptas lėšas. Kitais atvejais paveldėjimo dalis priklauso nuo sukauptos sumos dydžio.

Antrasis

Sulaukus pensijos ir sukaupus nuo 3 iki 10 tūkst. eurų, sukaupta suma išmokama dalimis pensijų dalyviui, o mirties atveju neišmokėtą lėšų likutį paveldi paveldėtojai.

Trečiasis

Sulaukus pensijos ir sukaupus 10–60 tūkst. eurų sumą reikia įsigyti anuitetą. Tačiau ir čia yra galimybė užsitikrinti, kad dalis lėšų būtų paveldima. Įsigijus atidėtą anuitetą, didžioji dalis sukauptos sumos bus išmokėta periodinėmis išmokomis iki tol, kol gyventojas sulauks 85 metų, o mirties atveju neišmokėtą lėšų likutį paveldės paveldėtojai. Sulaukus 85 metų amžiaus, įsigalioja įsigytas atidėtasis anuitetas – gyventojas pradeda gauti anuiteto išmokas.

Ketvirtasis

Jis numato tokias situacijas, kai gyventojas turi kitų pajamų sulaukęs pensijos, pavyzdžiui, dar dirba, gauna nuomos pajamas ir panašiai. Tokiu atveju galima neribotam laikui atidėti išmokų pradžią. Tai yra, nepirkti anuiteto arba neprašyti periodinių išmokų. Tada sukauptos lėšos ir toliau yra kaupiamos (investuojamos) asmens pensijų kaupimo sąskaitoje. Mirties atveju visą sukauptą sumą paveldi paveldėtojai.

Gyventojai taip pat dažnai klausia apie pensijų fondų taikomus mokesčius. Gyventojus neretai neramina įsitikinimas, kad fondų valdytojas už pensijos kaupimo administravimą atsirieks didžiąją dalį sukauptos sumos. Tačiau šis įsitikinimas yra klaidingas.

Vienintelis II pensijų pakopos gyvenimo ciklo fonduose taikomas mokestis yra reguliuojamas valstybės, ir kaupiantiems „Swedbank“ jis šiuo metu siekia 0,75 proc. Ateityje šis mokestis dar labiau sumažės – 2020 m. visų bendrovių fonduose jis bus ne didesnis nei 0,65 proc., o 2021 m. sieks iki 0,5 proc. Turto išsaugojimo pensijų fonde, į kurį perkeliami pensinio amžiaus sulaukusių arba mirusių dalyvių turtas, šis mokestis tesiekia 0,2 proc.

Klientams kyla klausimas ir apie tai, kas nutiktų jų lėšoms bendrovės bankroto atveju. Čia svarbu žinoti, kad pensijų lėšos priklauso kaupiančiajam, ir pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptas turtas yra atskirtas nuo pensijų kaupimo bendrovės turto.