Susitarimu dėl bendradarbiavimo gynybos srityje oficialiai įtvirtinami glaudesni ryšiai su JAV, įskaitant bendrus pajėgų mokymus ir karinį interoperabilumą, atsižvelgiant į tai, kad Suomija balandžio mėnesį tapo NATO nare.

Pasirašydamas susitarimą Vašingtone su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, gynybos ministras Antti Hakkanenas pasveikino jį kaip „tvirtą JAV įsipareigojimo ginti Suomiją ir visą Šiaurės Europą ženklą“.

„Mes nesitikime, kad Jungtinės Valstijos rūpinsis Suomijos gynyba. Mes ir toliau investuojame į savo gynybą ir dalijamės šia našta savo regione ir už jo ribų, – sakė jis. –Tačiau šis susitarimas gerokai sustiprina mūsų gebėjimą veikti kartu visose situacijose“.

Suomija, kuri 1939-40 metų Žiemos kare atrėmė sovietų invaziją, dešimtmečius vengė oficialiai įstoti į NATO, bijodama supykdyti savo milžinišką kaimynę, tačiau po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, nesėkmingai bandžiusią įstoti į aljansą, pakeitė kursą.

Sekmadienį paskelbtame interviu valstybinei televizijai V. Putinas apkaltino Vakarus, kad jie „įsitempė“ Suomiją į NATO, ir teigė, kad Rusija jau seniai išsprendė 20 amžiaus ginčus su Helsinkiu.

V. Putinas paskelbė, kad netoli Suomijos, turinčios bendrą 1 340 km ilgio sieną su Rusija, bus sukurta nauja karinė apygarda.

A. Blinkenas susitarimo pasirašymo metu sakė, kad Suomija „beveik geriau nei bet kas kitas žino, už ką kovoja Ukraina“.

„1939 metais suomiai taip pat susidūrė su Rusijos invazija ir įrodė, kad laisva tauta gali neįtikėtinai galingai ir atkakliai pasipriešinti, – sakė A. Blinkenas.

„Jūsų istorija taip pat primena, kodėl taip svarbu, kad mes visi ir toliau palaikytume Ukrainą, – pridūrė jis. – Autokratai, kurie bando perbraižyti vienos tautos sieną jėga, beveik neabejotinai vien tuo nepasitenkins“.

Ir A. Blinkenas, ir Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen atnaujino paramą Švedijos stojimui į NATO, kurį ši pradėjo kartu su Suomija, tačiau iki šiol blokuoja Turkija.

Helsinkis pareiškė, kad praėjusį savaitgalį Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.

NATO narės Suomija ir Estija tiria incidentą ir įspėjo nedaryti skubotų išvadų, kol negauti oficialūs rezultatai.

„Tikiuosi, kad po savaitės ar dviejų turėsime pakankamai įrodymų iš savo tyrimų“, – sakė Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas (Antis Hakanenas) per susitikimą su kolegomis iš NATO.

Naujausias incidentas įvyko praėjus daugiau nei metams po to, kai sprogimai Baltijos jūroje pažeidė „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius, kuriais iš Rusijos į Vakarų Europą buvo tiekiamos gamtinės dujos. Tai pakurstė geopolitinę įtampą, kuri ir taip buvo didelė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Pareigūnų teigimu, šie sprogimai buvo sabotažas, tačiau vis dar nėra galutinių atsakymų, kas už juos atsakingas.

Anot A. Hakkaneno, tokių incidentų atveju sunku nustatyti, kas už to stovi, ir rasti patikimų įrodymų.

„Todėl manau, kad šiuo atveju, kas dabar įvyko Baltijos jūroje, turime padaryti išvadas daug greičiau nei dėl „Nord Stream“, – sakė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Aljansas pasiūlys ryžtingą atsaką, jei bus įrodyta, kad incidentas buvo tyčinis išpuolis.

„Dar per anksti daryti kokias nors išvadas apie tai. Tačiau, žinoma, turime būti pasiruošę. Nežinome, kokie bus išorės veiksmai“, – sakė A. Hakkanenas.

Šiais metais Suomija atsisakė tradicinės karinio neprisijungimo politikos ir dėl Rusijos karo Ukrainoje įstojo į NATO. Taip šalis padarė svarbų strateginį pokytį, sukėlusį Maskvos pasipiktinimą.

Suomijos gynybos ministras atsisakė spėlioti, ar dėl šio incidento galėtų būti taikoma NATO kolektyvinės gynybos penktojo straipsnio nuostata, jei paaiškėtų, kad Rusija su juo susijusi.

Jis teigė, kad Helsinkis šiuo metu neragina NATO į šį regioną siųsti karinių jūrų pajėgų pastiprinimo, o bet koks pozicijos keitimas turėtų priklausyti nuo tyrimo rezultatų.