Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleista nauja L.Degėsio esė rinktinė toliau gvildena autoriaus pamėgtą gyvenimo metafizikos problematiką. Dauguma esė yra pasirodžiusios ir pradingusios portalų arba literatūrinės spaudos virtualiose ir popierinėse realybėse. Dvasinis priekabiavimas ir moralinė elgetystė, kasdienybės klampumas ir švenčių neviltys, vienatvės džiaugsmas ir juokavimo drąsa, kelionių vynas ir nesąmonių degtinė – tai autoriaus parabolės, kuriose atsispindi ir išsiskleidžia vakarykštės atmintys, šiandienos įsitikinimai ir rytojaus viltys.
Vyriški žaidimai smėlio dėžėse, vaikiškos valdžių bėdos ir senatviški „Eurovizijų“ vežimai, realybės ir meta-realybės, netikrų krabų gyvenimai ir mirtys – tai vis temos, kurios nuolat atsiduria L.Degėsio akiratyje ir įgyja vis kitas, grakščiai hiperbolizuotas dimensijas. Ironija ir distancija, paradoksas ir humoras – mėgstami L.Degėsio literatūrinės ir filosofinės analizės instrumentai. Skaitant neatsibosta, linksma, bet kartais – linksma pro ašaras. Kasdienybės metafizika visados yra tokia: juokinga, kol nepriartėja, graudi, kai paliečia, ir pikta, kai užgriūva netikėtai arba iš pasalų. Kažin, ar galima pasiruošti ateities netikėtumams, kažin, ar iš anksto galima užsigrūdinti nuo dar neįvykusių pavojų arba imunizuotis nuo nepersirgtų socialinių ligų. Kaip teigė autorius viename iš savo esė: „Visos mintys yra kanibalės. Jos gadina, griauna, naikina vienos kitas... Senos mintys ryja savo vaikus.“ Sėdi autorius ironijos medžio pavėsyje, rūko, medituoja ir nesuprasi, rimtai ar juokais reziumuoja: „Tikėti būtina, bet reikia nieko nesitikėti. Vairuoti reikia atsargiai, bet gyventi būtina – drąsiai.“
L.Degėsys – humanitarinių mokslų daktaras, poetas, publicistas, įvertintas Kultūros ministerijos premijomis už publicistiką (2010, 2017) bei Vyriausybės kultūros ir meno premija už poeziją ir filosofinių esė knygas (2013).
Vakaro metu bus galima įsigyti rašytojo knygų. Perkantieji knygą „Apatiniai gyvenimo drabužiai“ gaus dovanų autoriaus filosofinių esė rinkinį „Kelionė į ten ir atgal“.
